Platina bei paladis nėra taip plačiai žinomi kaip kiti brangieji metalai, tačiau nuo to, jų reikšmė ir panaudojimo galimybės pramonėje, nei kiek nemažesnės. Susipažinkite artimiau su dviem mažaisiais sidabro „broliais“ bei visiems prieinamomis investavimo į juos galimybėmis.
Platina ir paladis, tai brangieji metalai, kurie, kaip ir visiems geriau pažįstami auksas bei sidabras, plačiai naudojami papuošalų gamyboje, įvairiose pramonės šakose ir taip pat, kaip investicinė priemonė. Šių metalų fizikinės ir cheminės savybės lėmė jų platų pritaikymą pačiose įvairiausiose srityse, o specifinė išvaizda ir istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, šiuo metalus daro itin patrauklius papuošalų gamintojams.
Apskritai, taurieji metalai yra gana populiari investicinė priemonė – vieni žmonės investuoja į konkrečią metalų sukuriamą vertę – perka fizinę žaliavą arba investuoja į su tauriaisiais metalais susijusių įmonių akcijas, kiti tiesiog investuoja į meninę bei istorinę vertę, įsigydami iš tauriųjų metalų pagamintų meno dirbinių arba papuošalų. Taigi, o kuo ypatingi ir kokiomis išskirtinėmis savybėmis išsiskiria platina bei paladis?
Pagrindinės platinos bei paladžio savybės
Platina yra grynuolių klasės mineralas, kurį periodinėje elementų lentelėje rastume pažymėtą trumpiniu „Pt“. Platina yra randama uolienose bei sąnašynuose ir dažnai jau turi iki 35 proc. paladžio, geležies, iridžio ar kitų metalų priemaišų. Platina yra kali, tąsi, lengvai tempiama bei chemiškai neaktyvi ir atspari korozijai. Iš esmės, tai pakankamai retas elementas, kurio didžiausi telkiniai yra Pietų Afrikos respublikoje, Aliaskoje (JAV), Rusijoje bei Kinijoje.
Paladis, savo ruožtu, priklauso platinos grupės metalams (kartu su ruteniu, osmiu ir keliais kitais). Tai taip pat pakankamai retas sidabriškai baltos spalvos, kalus ir minkštas metalas, periodinėje elementų lentelėje žymimas trumpiniu „Pd“. Kaip ir platina, paladis yra labai atsparus oksidacijai bei korozijai. Kadangi tiek platina, tiek paladis dažniausiai yra iškasami su vienas kito priemaišomis, taigi ir didžiausi šio elemento telkiniai yra ten pat, kur ir platinos: Pietų Afrikos respublikoje, Aliaskoje (JAV), Rusijoje bei Kinijoje.
Truputis platinos bei paladžio istorijos
Apie platiną, kaip atskirą metalą, jau buvo žinoma senovės Egipte, Etiopijoje bei Graikijoje. Šį metalą taip pat naudojo ir Centrinės Amerikos indėnai, jie metalą mokėjo sulydyti su auksu. XVI a. jūrininkai keliautojai šį metalą pamatė Kolumbijoje, ispanakalbiai jūrininkai jį pavadino platina nuo ispaniško žodžio „plata“, reiškiančio sidabrą, nes platina jiems priminė mažąjį sidabro brolį („platina“ pažodžiui iš ispanų kalbos – „sidabriukas, sidabrėlis“).
Švietimo epochos metu moksliniai atradimai vijo vienas kitą, 1744 ispanas A. de Uljola paskelbė, kad platina yra naujas elementas, o 1789 m. prancūzas fizikas P. F. Chabaneau iš rūdos išgavo gabalėlį grynos platinos. Tiesa, panašiu laiku buvo suklasifikuotas ir paladis. 1804 metais W. H. Wollastonas paladžiu pavadino prieš metus savo atrastą metalą, o vardą dedikavo dar metais anksčiau (1802 m.) atrastam Paladės asteroidui.
Apskritai, platina ir paladis nebuvo itin populiarūs brangieji metalai ir seniau. Dėl savo retumo ir panašumo į sidabrą, juos buvo sunku tiksliai identifikuoti, todėl jie nebuvo dažnai naudojami. Didesnė paklausa šiems metalams atsirado tik XX a., kuomet tobulėjant apdirbimo technikai bei įrengimams, jie buvo žymiai plačiau pradėti naudoti pramonėje.
Kam platina ir paladis yra naudojami šiandien
Šiuo metu, platina yra labai plačiai naudojama įvairiose medicinos srityse, pavyzdžiui, odontologijoje arba chirurgijoje (instrumentams, įtvarams ir kitiems gaminiams gaminti). Žmogaus kūno temperatūra jai nedaro jokios įtakos, todėl iš platinos ir jos lydinių gaminami protezai bei kateteriai. Platina, žinoma, naudojama ir juvelyrikoje. Ne tik dėl estetinių priežasčių, bet ir todėl, kad ji yra ilgaamžė, nekeičia spalvos ir ilgai nepraranda spindesio. Populiariausia platinos praba papuošaluose – 950. Dėl fizikinių ir cheminių savybių platina itin plačiai naudojama elektronikos srityje – kontaktams, elektrodų sistemoms, taip pat automobilių dalių gamyboje, pavyzdžiui, jos rastume automobilių katalizatoriuose.
Paladis yra naudojamas labai panašioms reikmėms kaip ir platina. Dažniausiai šis metalas naudojamas kaip lydinių sudedamoji dalis. Paladis lengvai pritaikomas medicinoje (instrumentams, dantų protezams, įtvarams), elektrotechnikoje (kontaktams), paladžio taip pat rastume automobilių filtrų katalizatoriuose, jis naudojamas stiklo gamybai, juo dengiami (paladžiuojami) ir kiti metalai.
Investicinis platinos ir paladžio potencialas
Apie platiną ir paladį vis dažniau imama kalbėti ir kaip apie investicinį potencialą turinčius metalus. Maždaug 80 proc. viso pasaulyje išgaunamo paladžio yra sunaudojama pramonėje, o tai reiškia, kad jo vertė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sekasi konkrečiai pramonės šakai, naudojančiai šį metalą. Pramonėje sunaudojamos platinos dalis šiek tiek mažesnė – apie 60 proc.
Fizinis metalų įsigijimas
Kaip ir investuojant į kitus metalus, taip ir platiną bei paladį paprasčiausia yra tiesiog įsigyti fiziškai. Tiesa, čia galite susidurti ir su tam tikromis problemomis. Pavyzdžiui, investicijoms skirti šių metalų luitai arba monetos bus tam tikro svorio, taigi ir kainuos tam tikrą konkrečią pinigų sumą. Jei jūs numatėte investicijai skirti 500 Eur, už tokią pinigų sumą tikriausiai galėsite įsigyti tik labai nedidelį kiekį šių brangiųjų metalų. Taip pat bet kokiai fizinei žaliavai reikia surasti vietą, kur būtų galima ją saugiai laikyti. Namuose, tikriausiai, nenorėsite laikyti didelio kiekio brangiųjų metalų dėl saugumo, tačiau už saugią vietą banko seife, žinoma reikės susimokėti papildomai.
Įmonių akcijos
Investuoti į tauriuosius metalus galima ir investuojant į įmonių, kurios išgauna arba perdirba šiuos metalus, akcijas. Logiška, kad pakilusi metalo kaina pakels ir jį išgaunančios įmonės akcijų vertę. Tokio investavimo būdo privalumai – galima gauti dividendų, taip pat yra galimybė diversifikuoti savo investiciją, jei įmonė užsiima ne tik platinos ar paladžio gavyba, bet ir aukso, sidabro, nikelio bei kitų naudingųjų iškasenų išgavimu.
Kita vertus, įmonės veiklos rezultatai, taigi ir jos akcijos vertė, priklauso ne tik nuo konkretaus metalo kainos, bet ir nuo pačios įmonės vadovybės priimamų sprendimų, vadovavimo efektyvumo bei kitų niuansų. Todėl su tauriųjų metalų rinka susijusių įmonių akcijų kainos, ne visuomet seka pačių metalų kainas biržose.
Investiciniai fondai
Investuoti į platiną ar paladį galima ir per biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Investicinis fondas, investuojantis į jūsų pasirinktą metalą, leidžia diversifikuoti investiciją, nes jūs pinigus pervedate fondui (taigi ir komisinius mokesčius sumokate tik vieną kartą), o fondas, pavyzdžiui, gali įsigyti įvairių įmonių akcijų, tam tikrą fizinį metalo kiekį ir panašiai.
Vieni fondai investuoja tik į įmonių akcijas, kiti yra mišrūs – investuoja ir į akcijas, ir įsigyja paties metalo. Taigi prieš perkant fondą būtinai pasidomėkite pačio fondo veiklos rezultatais, susipažinkite su jo prospektu bei pasiektų rezultatų istorija. Šio investavimo būdo privalumas yra tas, kad jums nereikės pačiam spręsti, kam konkrečiai skirti pinigus. Įmonių veiklą įvertins patyrę fondo valdytojai, kurie yra suinteresuoti sėkminga fondo veikla.
Platina ir paladis – tai ilgalaikės investicijos
Derėtų atsiminti, kad nereikėtų visų investicijoms skirtų pinigų nukreipti į vieną investicinę priemonę, nesvarbu ar tai būtų fizinės žaliavos, įmonių akcijų įsigijimas, obligacijų įsigijimas ar kita jūsų pasirinkta investavimo priemonė. Tačiau dalį savo pinigų skirti investicijoms į tauriuosius metalus – paladį, platiną, auksą, sidabrą – gali būti puikus būdas diversifikuoti savo investicinį portfelį. Tauriųjų metalų ilgaamžiškumas ir platus praktinis pritaikymas rodo, kad metams bėgant šių metalų poreikis nemažėja, todėl, tikėtina, ir investicija į juos anksčiau ar vėliau atneš grąžos.
