Spredas – tai vienas svarbiausių faktorių, tiesiogiai lemiančių kiekvieno prekiautojo prekybos išlaidas. Susipažinkite su spredo sąvoka, išmokite jį apskaičiuoti bei nuspręskite, kokios rūšies spredą jums verta pasirinkti, atsižvelgiant į naudojamą prekybos strategiją.
Ne naujiena, jog „Forex“ rinkos naujokai, skubėdami uždirbti savo pirmuosius didžiuosius pelnus, dažnai pamiršta apie nedideles, tačiau itin svarbias detales, iš kurių ir susideda sėkminga „Forex“ prekyba. Viena iš tokių detalių – tai spredas, kuris tiesiogiai veikia kiekvieno prekiautojo kasdienines prekybos išlaidas. Tiesą sakant, patyrusius „Forex“ vilkus nuo naujokų galima atskirti pagal tai, kaip jie kontroliuoja ir valdo savo prekybos išlaidas. Taigi, šiame straipsnyje mes išsiaiškinsime, kas yra spredas bei kokios rūšies spredą verta naudoti, atsižvelgiant į pasirinktą „Forex“ prekybos strategiją.
Kas yra spredas ir kodėl jis toks svarbus?
Tikriausiai jau pastebėjote, kad valiutų kotiruotėse nurodytos pirkimo (angl. „ask“) bei pardavimo (angl. „bid“) kainos yra ne vienodos. Kaip taisyklė, pirkimo kaina yra visuomet didesnė už pardavimo kainą. Pavyzdžiui, EUR/USD 1.1267/68 kotiruotėje, spredo dydis yra 1 pipsas. Taigi, šis skirtumas tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kainų ir yra vadinamas spredu. Tiksliau sakant, spredas yra mokestis, kurį mes turime sumokėti savo brokeriui už kiekvieną sandorį. Visiškai nesvarbu ar sandorio metu mes pinigus uždirbome ar juos praradome, brokeris nuo kiekvieno jūsų sandorio pasiims nustatytą užmokestį spredo pavidalu.
Taigi, kiekvieną kartą atidarius naują sandorį, brokeris uždirba nedidelę sumą pinigų iš spredo. Jeigu sandoris atidaromas ilgojoje „long“ pozicijoje, brokeris uždirba tokio sandorio atidarymo momentu, kadangi valiuta yra perkama truputį mažesne nei rinkos kaina. Būtent todėl atidarius pirkimo sandorį, jis iš karto atsiduria nedideliame minuse. Jeigu atidaroma „short“ pozicija, tuomet brokeris savo užmokestį pasiims sandorio uždarymo metu, kuomet valiuta bus atperkama.
Kaip galima pastebėti, kuo mažesnis spredas, tuo mažiau pinigų yra paliekama pas brokerį, todėl „Forex“ rinkoje reikia visuomet ieškoti brokerių su nedideliais spredais. Įtaką spredo dydžiui gali turėti daug įvairių faktorių, tačiau didžiausią įtaką daro pasirinkto aktyvo likvidumas. Pavyzdžiui, populiariausių valiutų porų (EUR/USD, GBP/USD, USD/CAD) spredas yra mažesnis už mažiau paklausias valiutų poras (AUD/JPY, CHF/GBP ar EUR/GBP).
Kaip apskaičiuoti spredo vertę?
Jau žinome, kad spredas – tai mokestis, kurį sumokame brokeriui už sandorio įvykdymą, tačiau kaip apskaičiuoti, kiek tiksliai mums reikia sumokėti? Skirtingi brokeriai nustato skirtingų dydžių spredus, tačiau kaip jau minėjome, mažiausi spredai yra taikomi aktyviausiai prekiaujamiems aktyvams. Bene populiariausia „Forex“ rinkos valiutų pora yra EUR/USD, todėl čia galima rasti pačius mažiausius spredus.
Taigi, spredo vertė, iš esmės, priklauso nuo sudaromo sandorio dydžio. Pavyzdžiui, jeigu EUR/USD valiutų poros kotiruotė yra 1.1267/68, tuomet spredas lygus 0.0001 arba 1 pipsui. Tokiu atveju, sudarant 1 loto vertės valiutos pirkimo sandorį, spredo vertė, kurią reikės sumokėti brokeriui, bus 10 JAV dolerių.
Fiksuotas ar kintamas spredas – kurį pasirinkti?
Didžiausi brokeriai, paprastai savo klientams gali pasiūlyti dviejų tipų spredus: fiksuotą – kai atidarius poziciją spredas išlieka pastovus ir nesikeičia; bei kintamą (dinaminį) – kai atidarius poziciją spredas yra nuolat koreguojamas, atsižvelgiant į situaciją rinkoje. Tad kurį spredo tipą parankiausia pasirinkti prekiaujant?
Fiksuotas spredas
Pagrindinis fiksuoto spredo privalumas – tai jo stabilumas. Jeigu spredo dydis buvo 2 punktai, jis toks ir išliks, tiek aktyvo kainai kylant, tiek ir krentant. Kita vertus, garantuodamas pastovaus dydžio spredą, brokeris stengiasi save apsidrausti nuo netikėtų rinkos judesių, todėl fiksuoti spredai būna didesni už kintamus. Fiksuotą spredą patartume rinktis nedidelį sandorių kiekį (iki 10-15 per mėnesį) darantiems prekeiviams. Tokiu atveju jūs stipriai palengvinsite sau išlaidų sandoriams skaičiavimą, o darant nedidelį kiekį sandorių, spredo dydis, reikšmingesnės įtakos prekybos rezultatams neturės.
Kintamas (dinaminis) spredas
Kuo trumpesniais periodais prekiaujama ir kuo daugiau sandorių daroma, tuo svarbesnis darosi ir spredo dydis. Būtent dydis yra pagrindinis kintančio arba dinaminio spredo privalumas. Kintantis spredas yra nustatomas pagal esamą pasiūlos ir paklausos skirtumą rinkoje sandorio sudarymo momentu, todėl kartais pasitaiko situacijų, kuomet spredo dydis būna artimas nuliui. Kita vertus, kintamo spredo dydį reikia nuolat stebėti, nes didelio neapibrėžtumo ar neramumų rinkose metu, jis gali išaugti iki 5 ar net daugiau punktų. Taigi, kintamus spredus patartume naudoti skalpavimo prekybos strategiją naudojantiems prekiautojams, per dieną darantiems 10 ar daugiau sandorių.
