Ar žinote kas yra tarptautinė „Forex“ valiutų rinka? Viskas, ką apie užsienio valiutų rinką bei jos ypatumus turi žinoti kiekvienas valiutų biržos prekeivis.
Tokie terminai kaip „valiutų rinka“ arba „valiutų birža“, daugumai žmonių atrodo labai tolimi ir turintys mažai ką bendro su mūsų kasdieninio gyvenimo rūpesčiais. Tačiau ar tikrai? Kaip dažnai, klausantis įvairių naujienų tenka išgirsti, kad, euro kursas pakilo dolerio atžvilgiu, o jena, dolerio atžvilgiu, staiga nukrito? Būtent panašios naujienos ir yra susijusios su valiutų rinka, kurios dalyviais, tiesą sakant, kartais tenka pabūti daugeliui iš mūsų, pavyzdžiui tada, kai prieš išvykstant į tolimą šalį, skubame išsikeisti savo pinigus. Iš tiesų, gerai pagalvojus, jeigu pasaulyje mes turėtume tik vieną valiutą, jokios tarptautinės valiutų rinkos mums nereikėtų ir pasaulis būtų nors truputį paprastesnis... Tačiau deja, daugelis šiandieninių valstybių turi savo nuosavas valiutas, todėl vykdant tarptautinius sandorius, labai dažnai prireikia pakeisti vieną valiutą į kitą.
Reikėtų paminėti, kad valiutų keitimo temą jau palietėme kalbėdami apie prekybą „Forex“ rinkoje, todėl šiame straipsnyje, savo pažintį su valiutomis pratęsime, o jau įgytas žinias, pasistengsime dar stipriau pagilinti.
Kas yra valiutų rinka?
Valiutų rinka (arba valiutų birža) – tai pasaulinė valiutų keitimo rinka, kurioje parduodama bei perkama įvairių valstybių valiuta ir taip nustatomi valiutų kursai. Rinka veikia 24 valandas per parą ir 5 dienas per savaitę, o jos dienos apyvartos, dešimtimis kartų viršija kitų finansinių rinkų apyvartas. Valiutomis čia prekiaujama kaip ir visais kitais finansiniais produktais – nustatomas kiekvienos valiutos kursas, kitų valiutų atžvilgiu. Pavyzdžiui, euras yra vertas tam tikros sumos JAV dolerių, o JAV doleris yra vertas tam tikro kiekio Šveicarijos frankų.
Šiuolaikinė tarptautinė valiutų rinka nėra apibrėžta konkrečia fizine vieta ar teritorija bei neturi vieno pagrindinio centro. Ši rinka, geografiniu, ekonominiu bei technologiniu požiūriu yra decentralizuota ir veikia kaip didžiulis prekybos valiutomis tinklas, plačiai išskaidytas po viso pasaulio regioninius centrus. Svarbiausi užsienio valiutų rinkos centrai yra įsikūrę Niujorke, Londone, Tokijuje, Singapūre, Frankfurte, Ciuriche, Honkonge, Sidnėjuje ir Paryžiuje. Visi valiutų rinkos centrai sąveikauja tarpusavyje naujausių telekomunikacinių technologijų pagalba, taip užtikrindami nepertraukiamą prekybą valiutomis.
Visą valiutų rinką būtų galima padalinti į tris pagrindinius valiutų blokus:
- JAV dolerio blokas. JAV doleris, pastaruoju metu yra stipriausiai dominuojanti valiuta rinkoje. Naujausiais duomenimis, 2019 metais, apie 88 proc. „Forex“ valiutų rinkos sandorių buvo atlikti JAV doleriais. Šį valiutų bloką sudaro Šiaurės Amerikos, Karibų jūros baseino šalių valiutos bei Singapūro doleris.
- Euro blokas. Šiam valiutų blokui priskiriama Euro zonoje esančių šalių valiuta – euras, bei kitų, šiuo metu euro neįsivedusių Europos Sąjungos šalių valiutos.
- Japonijos jenos blokas. Japonijos jenos bloką sudaro tik pati Japonijos jena.
Paprastai prekyba valiutomis ir valiutų keitimas yra siejamas su importo, eksporto bei kitomis tarptautinės prekybos operacijomis, tačiau šiai dienai, daugiau nei 80 proc. visų tarptautinėje valiutų rinkoje sudaromų sandorių yra spekuliacinės prigimties. Nepertraukiamai vykstanti prekyba ir nuolat kintantys valiutų kursai, sudaro puikias solidaus uždarbio galimybes, todėl nieko nuostabaus, kad būtent spekuliacija labiausiai traukia investuotojus į valiutų rinką.
Valiutų rinkos aktualumas
Valiutų rinką galima laikyti vienu iš pagrindinių tarptautinės pinigų rinkos komponentų, kurio reikšmė ypatingai padidėjo 1971 metais, kuomet nustojo galioti Breton Vudso susitarimas ir pasaulis įėjo į taip vadinamą kintamų valiutų kursų erą. Visiems tarptautinių sandorių dalyviams susidūrus su žymiai padidėjusia valiutų kursų kitimo sąlygojama rizika, „Forex“ valiutų rinka tapo ta vieta, kurioje naudojant įvairius finansinius instrumentus, galima apsisaugoti nuo galimų didelių nuostolių.
Šiuo metu, kai skirtingos šalys tampa vis labiau priklausomos viena nuo kitos, tarptautinė prekyba yra stipriai įtakojama valiutų kursų pokyčių. Juk atliekant sandorius tarp skirtingų šalių įmonių, vienos šalies importuotojai turi kažkaip atsiskaityti su kitos šalies eksportuotojais. Taigi, arba importuotojas turi nusipirkti eksportuotojo šalies valiutos, arba pats eksportuotojas, sėkmingai įvykdęs sandorį, turi išsikeisti iš importuotojo gautą valiutą į naudojamą savo šalyje. Tokius neišvengiamus valiutų pirkimo ir keitimo sandorius stipriai palengvina efektyviai veikianti valiutų rinka.
Taip pat reikėtų paminėti, kad tarptautinėje prekyboje dalyvaujančios kompanijos, nuolat susiduria su valiutų kursų kitimo rizika. Ypač tuomet, kai sandoris yra sudaromas su tam tikru mokėjimo atidėjimu. Juk tokiu atveju, atsiskaitymo faktas įvyksta ne iš karto, o tik po tam tikro laiko, todėl įmonės pajamos arba išlaidos nacionaline valiuta, būna ne tikslios, o prognozuojamos. Skirtingomis valiutomis patiriamos išlaidos bei gaunamos įplaukos, kintant valiutų kursams, gali lemti didelius nuostolius, todėl dauguma tarptautinių kompanijų, tokio pobūdžio rizikas siekia nuolat valdyti. Įvairūs valiutų rinkoje naudojami finansiniai instrumentai (pavyzdžiui ateities sandoriai), leidžia apsisaugoti nuo valiutų rizikos arba stipriai sušvelninti galimas jos pasekmes.
Valiutų rinkos dalyviai
Iš kitų pasaulio rinkų, tarptautinė užsienio valiutų rinka labiausiai išsiskiria dideliu jos dalyvių skaičiumi, kuris užtikrina pastovų rinkos likvidumą ir nuolatinį augimą. Didžiausi valiutų rinkos dalyviai yra bankai, tarptautinės bendrovės, įvairios finansų institucijos bei investiciniai fondai. Šie valiutų biržos dalyviai atlieka milžiniškos apimties sandorius, kurie įtakoja valiutų kursus. Valiutų rinkoje taip pat gali dalyvauti ir smulkūs investuotojai bei spekuliantai. Šie rinkos dalyviai, prekiauja ir spekuliuoja valiutomis, naudodamiesi įvairių brokerių bei finansų tarpininkų paslaugomis.
Kadangi visi tarptautinės valiutų rinkos dalyviai dažniausiai joje veikia vedini skirtingų motyvų, reikėtų detaliau aptarti kiekvieno dalyvio elgesį bei įtaką valiutų kursams.
- Bankai. Galima išskirti centrinius ir komercinius bankus. Centriniai bankai vaidina labai svarbų vaidmenį valiutų rinkoje. Viena iš pagrindinių centrinių bankų funkcijų yra optimalaus ir stabilaus savo šalies valiutos kurso palaikymas. Todėl vykdydami savo funkcijas, centriniai bankai, gali keisti šalies užsienio valiutų rezervų apimtis arba įtakoti pačios valiutos kainą, per palūkanų normos reguliavimą. Iš kitos pusės, nepaisant centrinių bankų įtakos, didžiausia valiutinių operacijų dalis tenka būtent komerciniams bankams. Tai netūrėtų stebinti, kadangi bankuose savo pinigus laiko daugelis valstybės institucijų, verslo įmonių, brokerių ar investuotojų, kuriems nuolat prireikia valiutos keitimo paslaugų. Beje, komerciniai bankai ne tik aptarnauja savo klientus, bet ir patys prekiauja valiutų rinkoje su kitais bankais. Stambiausių komercinių bankų sandoriai gali generuoti milijardines dienos apyvartas ir stipriai įtakoti valiutų kainą rinkoje.
- Tarptautinės kompanijos. Tarptautinėje prekyboje dalyvaujančios kompanijos turi nuolat keisti vienos šalies valiutą į kitą. Taip pat, siekdamos apsidrausti nuo galimos valiutų kursų svyravimo rizikos, bendrovės sudaro ateities sandorius bei naudojasi kitais išvestiniais finansiniais instrumentais. Reikėtų paminėti, kad šios kompanijos tiesioginio priėjimo prie valiutų rinkos neturi, todėl valiutines operacijas atlieka per įvairius komercinius bankus. Nepaisant to, didelės atliekamų valiutinių operacijų apimtys, dažnai gali turėti gana pastebimą įtaką valiutų kursų pokyčiams.
- Investiciniai fondai ir draudimo kompanijos. Pagrindinė investicinių fondų bei draudimo kompanijų užduotis yra optimaliai diversifikuoti valdomų aktyvų portfelį ir paskirstyti lėšas per įvairius vertybinius popierius. Perkant užsienio šalies bendrovių vertybinius popierius, pirma reikia nusipirkti tos užsienio šalies valiutos. Kaip ir tarptautinės kompanijos, investiciniai fondai neturi tiesioginės prieigos prie valiutų rinkos ir yra priverstos naudotis įvairių tarpininkų, dažniausiai bankų, paslaugomis.
- Brokeriai. Pagrindinė brokerių užduotis yra suvesti valiutos pirkėją su pardavėju ir padėti jiems atlikti valiutos pirkimo ar pardavimo sandorius. Už teikiamas tarpininkavimo paslaugas brokeris pasiima nustatyto dydžio komisinius. Paprastai brokerio komisiniai sumokami taip vadinamo „spredo“ pavidalu. „Spredas“ – tai skirtumas tarp valiutos pardavimo ir pirkimo kainų. Kadangi valiutų birža yra labai likvidi, faktinės valiutos pirkimo ir pardavimo kainos beveik nesiskiria. Taigi, brokeris dirbtinai padidina skirtumą tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kainų ir taip gauna komisinį mokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
- Smulkūs investuotojai ir spekuliantai. Smulkūs valiutų rinkos dalyviai yra stipriai augantis šios rinkos segmentas. Aktyviai vykdomos brokerių reklaminės kampanijos, kiekvieną dieną į valiutų rinką pritraukia vis naujų dalyvių, siekiančių išbandyti savo prekybinius sugebėjimus. Taip pat šį segmentą sudaro ir paprasti žmonės, siekiantys prieš išvykstant į užsienį, tiesiog išsikeisti savo pinigus. Nesunku atspėti, kad smulkūs valiutų rinkos dalyviai taip pat neturi tiesioginio priėjimo prie pačios rinkos ir naudojasi komercinių bankų arba įvairių brokerių teikiamomis paslaugomis.
Pagrindiniai valiutų rinkos ypatumai
Kas išskiria valiutų rinką iš kitų pasaulinių finansų rinkų?
- Globalumas. Valiutų rinka veikia kaip atskirų regioninių rinkų sistema ir neturi vieno fizinio centro. Tai reiškia, kad darbo dienomis, bet kuriuo paros metu, kažkurioje pasaulio dalyje vyksta prekyba valiutomis. Valiutų birža atsidaro kiekvieną pirmadienį Sidnėjuje ir užsidaro penktadienio popietę Niujorke.
- Prieinamumas. Nors daugelis valiutų rinkos dalyvių ir neturi tiesioginio priėjimo prie pačios rinkos, tačiau naudojantis bankų, brokerių bei kitų finansų tarpininkų paslaugomis, 24 valandas per parą galima formuoti, keisti ar atnaujinti savo valiutos pirkimo ir pardavimo pavedimus. Naudojamos pažangiausios informacinės technologijos, užtikrina nuolatinį rinkos prieinamumą visiems jos dalyviams.
- Likvidumas. Milžiniškos valiutų rinkos apyvartos (2019 metais vidutinė vienos paros apyvarta siekė 5,1 trilijoną JAV dolerių), leidžia jos dalyviams praktiškai bet kuriuo metu pirkti arba parduoti turimą valiutą.
Kaip pradėti prekiauti valiutų rinkoje?
Nepaisant to, kad didžiausias apyvartas tarptautinėje valiutų rinkoje generuoja bankai, įvairios finansų institucijos bei tarptautinės kompanijos, prekiaujančios valiuta apsidraudimo bei komerciniais tikslais, šiai dienai, valiutų rinka labiausiai yra žinoma dėl spekuliavimo joje galimybių. Didelis likvidumas, nuolatiniai kainų svyravimai ir nesustojanti prekyba, daro šią rinką itin patrauklią spekuliacijoms.
Norint pradėti prekiauti valiutų rinkoje patiems, visų pirma reikia išsirinkti patikimą brokerį, kurio pagalba bus atliekami valiutos pirkimo bei pardavimo sandoriai. Geriausi „Forex“ brokeriai savo klientams gali pasiūlyti stabiliai veikiančias prekybos platformas bei papildomus programinius įrankius, kurie žymiai palengvins pirmuosius žingsnius ir apsaugos nuo didesnių nuostolių. Prieš pradedant prekybą tikrais pinigais, primygtinai rekomenduojame savo prekybos įgūdžius pirma išbandyti demonstracinėje sąskaitoje. Čia jūs be jokios rizikos galėsite susipažinti su prekybos pagrindais ir atlikti pirmuosius savo sandorius.
