Buhalterinė apskaita ūkininkams būna supaprastinta ir dvejybinė. Supaprastinta ūkio apskaita lengvesnė, bet neinformatyvi. Dvejybinė ūkininko apskaita yra sudėtingesnė, tačiau žymiai informatyvesnė ir išsamesnė. Susipažinkite su skirtingais ūkininkų buhalterinės apskaitos tipais ir sužinokite, kaip geriausia tvarkyti savo ūkinės veiklos apskaitą.
Ne paslaptis, jog norint sėkmingai plėtoti šiuolaikinį ūkį, reikia turėti išsamią informaciją apie jo padėtį ir veiklos rezultatus, kurią galima gauti tik tvarkingai vedant savo ūkio buhalterinę apskaitą. Todėl buhalterinė apskaita ūkininkams yra tokia pat svarbi kaip ir kitiems asmenims, užsiimantiems ekonomine veikla ir siekiantiems gauti pajamų. Juk ūkininkas, kaip ir kiti verslininkai, sėkmingus ir pasvertus ūkio valdymo sprendimus, gali priimti tik turėdamas objektyvią bei tikslią informaciją. Dėl šios priežasties, kiekvienam ūkininkui svarbu kuo tiksliau fiksuoti jo ūkyje atliekamas ūkines, finansines ir kitas operacijas.
Ūkininko ūkio buhalterinė apskaita
Šiuo metu visi ūkininkai, kaip ir kiti savarankiška veikla užsiimantys asmenys, privalo tvarkyti savo ūkio buhalterinę apskaitą. Taigi, nuolatinė ūkininko ūkio apskaita yra aktuali tiek ūkininkams, tiek ir individualia žemės ūkio veikla besiverčiantiems žmonėms. Ūkininko ūkio buhalterinė apskaita reglamentuojama 2022-04-25 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-280, kuriuo yra patvirtinti supaprastintos finansinės apskaitos ir finansinės apskaitos, darant dvejybinį įrašą, tvarkos aprašai. Patvirtinti tvarkos aprašai nustato pagrindinius reikalavimus ūkininko buhalterinei apskaitai.
Ūkininkų ir kitų, neįregistravusių ūkininko ūkio, bet užsiimančių žemės ūkio veikla, gyventojų apskaita, gali būti vedama pagal supaprastintą arba dvejybinio įrašo tvarką. Ūkininkai gali patys pasirinkti kokiu būdu jie tvarkys savo ūkio buhalterinę apskaitą – dvejybiniu ar supaprastintu. Kita vertus, renkantis ūkininko apskaitos būdą taip pat reikia įvertinti aplinkybę, ar ūkis planuoja gauti valstybės ar Europos Sąjungos paramą. Labai dažnai, teikiamos paramos sąlygose būna nurodytas reikalavimas dėl būtino ūkininko ūkio apskaitos vedimo dvejybiniu įrašu ir finansinių ataskaitų teikimo.
Taip pat verta paminėti, kad ūkininkai gali patys nuspręsti, kas tvarkys jų ūkio veiklos buhalterinę apskaitą. Iš esmės, ūkininko apskaitą gali tvarkyti patys ūkininkai, jų šeimos nariai ar buhalterines paslaugas teikiančios įmonės bei atskiri buhalteriai.
Pareigos vykdant individualią žemės ūkio veiklą
Asmenys, kurie neįregistravę ūkininko ūkio vykdo individualią žemės ūkio veiklą, privalo:
- Teisės aktų nustatyta tvarka, vesti savo veiklos finansinę apskaitą.
- Išrašyti apskaitos dokumentus (sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, kasos aparato kvitas, pinigų priėmimo kvitas).
- Jeigu asmuo yra PVM mokėtojas arba per metus iš žemės ūkio veiklos asmens gautos pajamos iš užsienio valstybėse esančių šaltinių viršijo 3000 eurų, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d. VMI pateikti metinę pajamų deklaraciją.
Supaprastinta ūkininkų apskaita ir žurnalo pildymas
Ūkininkai, pasirinkę supaprastintą finansinę apskaitą, turi vadovautis Finansinės apskaitos įstatymu ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-280 patvirtintu ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos aprašu. Vedant ūkininko buhalterinę apskaitą supaprastintu būdu, visi pirkimo, pardavimo bei pinigų banko sąskaitoje duomenys yra registruojami paprastuoju įrašu ūkininko buhalterinės apskaitos žurnale. Reikėtų pasakyti, jog supaprastinta ūkininko buhalterinė apskaita nėra tokia informatyvi kaip dvejybinis apskaitos būdas, todėl ją rekomenduotina pasirinkti smulkiems ūkiams bei gyventojams, kurie nėra PVM mokėtojai, neturi samdomų darbuotojų bei neplanuoja naudotis valstybės ar ES investicijų lėšomis.
Ūkininko buhalterinės apskaitos žurnalas
Vedant ūkininko apskaitą supaprastintu būdu, turi būti pildomas, taip vadinamas, Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalas. Šiame ūkininko buhalterinės apskaitos žurnale turi būti registruojamos visos ūkyje vykstančios pinigų, pirkimo bei pardavimo operacijos. Žurnalas gali būti popierinis arba pildomas elektroniniu formatu. Jeigu yra pildomas elektroninis ūkininko apskaitos žurnalas, tuomet, pasibaigus metams jį reikia atspausdinti ir susegti. Norint savo ūkio apskaitą vesti popieriuje, žurnalą galima įsigyti blankais prekiaujančiose parduotuvėse.
Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo elektroninę versiją „Excel“ formatu, galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą → Ūkininko buhalterinės apskaitos žurnalas.
Ūkininko žurnalo pildymas
Visos ūkyje daromos pinigų, pirkimo bei pardavimo operacijos Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnale yra registruojamos darant paprastąjį įrašą. Prieš pradedant pildyti patį žurnalą, pirma jame reikia pateikti bendrus duomenis apie ūkį, ūkininką ar gyventoją. Taigi, tituliniame ūkininko apskaitos žurnalo lape yra nurodomas ūkininko vardas ir pavardė, gimimo data, ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris, PVM mokėtojo ar PVM kompensacinio tarifo gavėjo kodas bei bendras naudojamos žemės plotas. Surašius bendrus pradinius duomenis galima pradėti pildyti patį ūkio apskaitos žurnalą.
- Pastraipa „Pradinis likutis“. Čia įrašomas faktinis pradinis grynųjų pinigų kiekis kasoje ir pinigų kiekis banke.
- 1 stulpelis (Diena). Nurodoma dokumento, kuriuo grindžiama ūkininko buhalterinės apskaitos žurnale registruojama operacija, surašymo diena.
- 2 stulpelis (Dokumento Nr.). Nurodomas dokumento, kuriuo grindžiama ūkininko buhalterinės apskaitos žurnale registruojama operacija, numeris.
- 3 stulpelis (Operacijos pavadinimas). Nurodomas registruojamos pirkimo, pardavimo ar piniginės operacijos pavadinimas bei kita svarbi informacija.
- 4 stulpelis (Kiekis, matavimo vnt.). Gali būti pildoma ūkininko pasirinkimu. Nurodomas prekių, produkcijos, žaliavų, gyvulių ar pan. kiekis ir matavimo vienetas.
- Skiltis „Pirkimas“. Čia 5 stulpelyje (vertė, Eur) nurodoma pirktų prekių (paslaugų) vertė be PVM, o 6 stulpelyje (PVM suma, Eur) įrašoma pirkimo dokumentuose nurodyta PVM suma. Šią pirkimo operacijos informaciją reikia imti iš gautų sąskaitų.
- Skiltis „Pardavimas“. Čia 7 stulpelyje (vertė, Eur) nurodoma parduotų prekių (paslaugų) vertė. Jeigu ūkininkas yra PVM mokėtojas ar kompensacinio PVM gavėjas, tuomet 8 stulpelyje (PVM suma, Eur) nurodoma apskaičiuota PVM arba kompensacinio PVM suma. Šią pardavimo operacijos informaciją reikia imti iš PVM sąskaitų faktūrų ar kitų laisvos formos apskaitos dokumentų.
- 9 stulpelis. Jame įrašomos kitos, ne iš žemės ūkio veiklos, gautos pajamos pagal jų rūšis.
- Skiltis „Pinigai, Eur“. Čia 10 stulpelyje („pajamos“) yra nurodomos gautos, o 11 stulpelyje („išlaidos“) sumokėtos grynųjų pinigų sumos. Tuo tarpu 12 stulpelyje („pajamos“) yra nurodomos gautos, o 13 stulpelyje („išlaidos“) sumokėtos banko sąskaitose apskaitomos pinigų sumos.
- Skiltis „Skolos, Eur“. Čia nurodoma žurnale registruojamų pirkimo ar pardavimo operacijų suma, kuri einamąjį mėnesį buvo atlikta, bet už ją pinigai dar nėra gauti ar sumokėti. Todėl atitinkamai 14 stulpelyje („Ūkininkui arba gyventojui“) yra nurodomos skolos ūkininkui, 15 stulpelyje („Ūkininko arba gyventojo“) nurodomos pačio ūkininko skolos, o 16 stulpelyje („Atsiskaitymo data“) nurodoma data, kada pirkimo ar pardavimo skolos buvo sumokėtos.
- Pastraipa „Iš viso per mėnesį“. Pildoma tik pasibaigus konkretaus mėnesio įrašams. Joje yra nurodomos atitinkamų pirkimo, pardavimo bei pinigų skilčių stulpelių sumos.
- Pastraipa „Likutis mėnesio pabaigoje“. Pildoma tik pasibaigus konkretaus mėnesio įrašams. Čia įrašomas faktinis pinigų kiekis mėnesio pabaigoje, kuris yra kito mėnesio pradinis likutis (mėnesio pradžios pinigų likutis + mėnesio pinigų pajamos – mėnesio pinigų išlaidos). Atskirai nurodomi turimi grynieji pinigai kasoje ir turimi pinigai banko sąskaitose.
Kaip matote, ūkininko buhalterinės apskaitos žurnalas ir jo pildymas tikrai nėra sudėtingas ir nereikalauja iš ūkininko gilių apskaitos žinių. Tiesiog reikėtų turėti omenyje, kad šiame ūkininko žurnale turi būti registruojamos visos piniginės operacijos, susijusios su ūkio veikla, įskaitant ir tas, kuomet ūkio veiklai yra skiriamos pačio ūkininko asmeninės lėšos. Taip pat nepamirškite, kad operacijos ūkininko žurnale turi būti užregistruotos ūkinės operacijos dieną arba iš karto po jos, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos. Grynaisiais pinigais atliekamas operacijas ūkininko buhalterinės paskaitos žurnale turite registruoti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Dvejybinė ūkininkų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos
Ūkininkai, pasirinkę finansinę apskaitą tvarkyti darant dvejybinį įrašą, turi vadovautis Finansinės apskaitos įstatymu ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-280 patvirtintu Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą tvarkos aprašu. Darant dvejybinį įrašą, kiekvienos ūkinės operacijos vertė įrašoma į buhalterinės sąskaitos debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos kreditą. Dvejybinė ūkio buhalterinės apskaitos sistema yra žymiai išsamesnė už supaprastintą, todėl ją rekomenduotina pasirinkti tiems ūkininkams, kurie nori turėti detalius duomenis apie jų ūkyje vykstančius procesus.
Dvejybinę ūkininko apskaitos sistemą taip pat turėtų rinktis PVM mokėtojai ar ūkininkai, ketinantys kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo. Taip pat verta paminėti, kad valstybės ar Europos Sąjungos paramos ūkininkams taisyklėse, dažnai būna nustatyti reikalavimai vesti ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą būtent dvejybinio įrašo būdu. Taigi, dvejybinę ūkio apskaitą taip pat reikėtų pasirinkti ketinant pasinaudoti valstybės ar ES fondų investicijų lėšomis.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog dvejybinė ūkininko ūkio apskaita, taip pat kelia ir žymiai didesnius kvalifikacinius reikalavimus tokią apskaitą tvarkančiam asmeniui. Todėl pasirinkus šį ūkio apskaitos būdą, visus buhalterinius reikalus rekomenduotume perduoti patyrusiam buhalteriui – apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam žmogui.
Ūkio veiklos finansinės ataskaitos
Tvarkant ūkininko apskaitą pagal dvejybinę apskaitos sistemą, kiekvieną mėnesį yra gaunama detali informacija apie banko sąskaitose ir kasoje turimų pinigų likutį, tiekėjų ir pirkėjų skolas, atsargų ir žaliavų judėjimą, ilgalaikio turto naudojimą ir kitus ūkyje vykstančius procesus. Todėl dvejybinio įrašo apskaitos sistemą taikantys ūkininkai, gali sudaryti metines ar tarpines finansines ataskaitas, parodančias tikslius ūkio veiklos rezultatus. Pagal finansinėse ataskaitose pateikiamus rodiklius, galima įvertinti ūkininko ūkio turtinę bei finansinę būklę, todėl jos reikalingos kreipiantis dėl paskolos ar siekiant pasinaudoti valstybės ar ES finansine parama.
Metinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
- Balansas – parodo ūkio disponuojamo turto, nuosavo kapitalo bei turimų įsipareigojimų sudėtį.
- Pelno (nuostolių) ataskaita – parodomos grynosios ūkio pardavimo pajamos (nuostoliai).
- Pinigų srautų ataskaita – parodo ūkyje turimų pinigų padidėjimą ar sumažėjimą, vykdant pagrindinę ūkio veiklą.
- Aiškinamasis raštas – sudėtinė ūkio finansinių ataskaitų rinkinio dalis, kurioje atskleidžiama papildoma informacija.
Nors finansinės ataskaitos sudaromos pasibaigus finansiniams metams, taip pat galima sudaryti ir tarpines ataskaitas, kuriose būtų pateikiama trumpesnio nei metai laikotarpio informacija apie ūkio veiklos rezultatus. Tarpinės finansinės ataskaitos paprastai sudaromos vieno, trijų arba šešių mėnesių laikotarpiams.
Supaprastinta ar dvejybinė buhalterinė apskaita ūkininkams – ką rinktis?
Nors ūkininkai ar gyventojai, vykdantys žemės ūkio veiklą, gali patys nuspręsti, kokiu būdu jie tvarkys ūkio buhalterinę apskaitą – dvejybiniu ar supaprastintu, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad paramos taisyklėse arba paskolos gavimo sąlygose dažnai būna numatytas reikalavimas pateikti finansinių ataskaitų rinkinį bei ūkininko buhalterinę apskaitą tvarkyti dvejybinio įrašo būdu. Taigi, planuojant pasinaudoti ūkininkams teikiama parama arba kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo, tikslinga rinktis dvejybinę ūkininko buhalterinę apskaitą. Visiems kitiems ūkininkams ar gyventojams, vykdantiems žemės ūkio veiklą, geriausia būtų neapsisunkinti savo veiklos ir rinktis supaprastintą ūkio apskaitos variantą, kur yra privaloma pildyti tik ūkininko buhalterinės apskaitos žurnalą.
