„Short“ arba trumpoji pozicija – tai galimybė gauti pelną krentant aktyvų kainai. Susipažinkite su pagrindinėmis rinkų šortinimo savybėmis bei sužinokite, kaip galima uždirbti, kuomet kiti skaičiuoja nuostolius.
Finansų rinkų prekybos teorijoje yra išskiriamos dvi pozicijos, apibūdinančios sudaromo sandorio kryptį rinkos atžvilgiu – tai „long“ pozicija (ilgoji pozicija) ir „short“ pozicija (trumpoji pozicija). Kai užimama „long“ pozicija, pasirinktas aktyvas yra perkamas ir tikimasis uždirbti iš jo kainos kylimo. Kuomet užimama „short“ poziciją, aktyvas yra parduodamas ir šiuo atveju, uždirbama jo kainai krentant. Nors finansų rinkos ilguoju laikotarpiu kyla, tačiau jose neišvengiamai pasitaiko ir ilgesni ar trumpesni nuosmukio laikotarpiai. Taigi, laiku atidaryta „short“ pozicija, leidžia pasinaudoti rinkų kritimu ir skaičiuoti pelną net tada, kai kiti investuotojai skaičiuoja nuostolius.
Kas yra trumpoji arba „short“ pozicija?
Iš esmės, rinkos šortinimo arba trumposios pozicijos principas nėra labai sudėtingas. Norint uždirbti iš rinkų kritimo, pirma yra pasiskolinamas pasirinktas aktyvas, kuris nedelsiant parduodamas rinkoje. Aktyvo vertei nukritus, jis yra atperkamas už mažesnė kainą ir grąžinamas tam, iš ko buvo pasiskolintas. Skirtumas tarp pardavimo ir atpirkimo kainos ir yra uždirbtas pelnas iš trumposios pozicijos.
Reikėtų pasakyti, kad tokio tipo prekyba gausiai vilioja įvairius prekeivius, kadangi sukuria galimybę uždirbti ne tik kainoms rinkose kylant, bet ir krentant. Būtent todėl „short“ pozicijos yra itin paplitusios visose pasaulio rinkose. Tiesa, naudotis trumposiomis pozicijomis reikėtų labai atsargiai, nes bet koks kainos kilimas reiškia tiesioginius nuostolius. Taigi, šortinti rinką patariame tik tada, kai esate įsitikinę, jog konkretaus aktyvo kaina tikrai mažės.
Kaip veikia trumpoji pozicija?
Kadangi užimant trumpąją poziciją yra parduodami skolinti aktyvai, „short“ tipo sandoriais susidomėjusiems naujokams dažnai kyla klausimų dėl trumpųjų pozicijų veikimo mechanizmo. Taigi, bendrais bruožais, šortinimas vyksta tokiu eiliškumu:
- Iš brokerio pasiskolinamas finansinis aktyvas;
- Pozicija atidaroma ir pasiskolintas aktyvas parduodamas rinkoje;
- Pozicija uždaroma ir pasiskolintas aktyvas išperkamas;
- Brokeriui grąžinamas pasiskolintas aktyvas su palūkanomis bei tarpininkavimo mokesčiais;
- Skirtumas tarp aktyvo pardavimo ir atpirkimo kainos yra prekiautojo pelnas/nuostolis.
Sakykime, kad investuotojas atidarė 200 vnt. bendrovės akcijų „short“ poziciją ir pardavė jas rinkoje po 10 eurų už vienetą. Neužilgo, šios bendrovės akcijų kaina rinkoje nukrito iki 5 eurų už vienetą ir investuotojas nusprendė uždaryti poziciją ir fiksuoti pelną. Taigi, jis atperka bendrovės akcijas po 5 eurus už vienetą ir uždirba 1000 eurų pelną: (10 eur – 5 eur) x 200 akcijų = 1000 eurų. Žinoma, iš šio pelno jam taip pat reikės sumokėti savo brokeriui palūkanas už pasiskolintas akcijas bei kitus tarpininkavimo mokesčius.
Pagrindiniai „short“ pozicijos pavojai
Kita vertus, reikia nepamiršti, jog ilguoju laikotarpiu finansų rinkos kyla, todėl galima sakyti, jog prekyba iš trumposios pozicijos yra prekyba prieš ilgalaikes tendencijas. Būtent todėl „short“ poziciją derėtų atidaryti tik labai trumpam laikui. Pažiūrėkime, kad atsitiktų, jeigu aukščiau pateiktame pavyzdyje, bendrovės akcijų kaina staiga pakiltų.
Taigi, tarkime, jog investuotojas atidarė 200 vnt. tos pačios bendrovės akcijų „short“ poziciją ir pardavė jas rinkoje po 10 eurų už vienetą. Tačiau vietoje laukto akcijų kainos kritimo, bendrovės akcijos rinkoje pradėjo brangti. Bendrovės akcijų kainai pakilus iki 15 eur už vienetą, investuotojas nusprendė nebedidinti galimų nuostolių ir buvo priverstas uždaryti poziciją bei atpirkti 200 vnt. akcijų. Taigi, atpirkęs bendrovės akcijas po 15 eurų už vienetą investuotojas patyrė 1000 eurų nuostolį: (15 eur – 10 eur) x 200 akcijų = 1000 eurų. Savaime suprantama, jog be patirtų nuostolių jam vis tiek reikės savo brokeriui sumokėti palūkanas bei kitus tarpininkavimo mokesčius.
Beje, taip pat reikėtų nepamiršti, jog teoriškai, visų aktyvų kaina gali augti nuolat, todėl priešingai nei „long“ pozicijos atveju, didžiausias galimas „short“ pozicijos nuostolis yra neapibrėžtas. Kitaip sakant, rinkoje užėmus ilgąją („long“) poziciją, didžiausias galimas nuostolis gali būti patirtas tik tuomet, jei aktyvas taps bevertis. Tokiu atveju prarasite visus į aktyvą investuotus pinigus. Tačiau užėmus trumpąją („short“) poziciją, jūsų patirti nuostoliai gali būti žymiai didesni nei investuota pinigų suma. Juk teoriškai, tiek akcijų, tiek ir kitų aktyvų kainos neturi viršutinės ribos, todėl su trumposiomis pozicijomis reikėtų elgtis itin atsargiai.
Šortinimas „Forex“ rinkoje
Kadangi „Forex“ rinkoje yra prekiaujama valiutų poromis, atidarant „short“ poziciją, čia pirma valiuta yra parduodama, o vėliau atperkama. Pavyzdžiui, nusprendus EUR/USD valiutų poroje atidaryti trumpąją poziciją, reikia parduoti eurus ir už juos pirkti JAV dolerius. Euro kursui JAV dolerio atžvilgiu nukritus, atidaryta „short“ pozicija yra uždaroma priešingu sandoriu – atperkant anksčiau parduotus eurus ir parduodant JAV dolerius. Kadangi euro kursui nukritus atperkami eurai kainuoja pigiau nei buvo parduoti, skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo kainos ir bus mūsų pelnas. Kitaip sakant, atidarydami „short“ poziciją „Forex“ rinkoje, mes siekiame parduoti valiutą brangiai, kad vėliau galėtume ją atpirkti pigiau.
