Investicijos į žaliavas – ar tikrai kiekvienas norintis gali investuoti į žaliavas?

Žaliavos – tai dar viena turto klasė į kurią galima investuoti. Sužinokite kas yra žaliavos ir kaip investicijos į žaliavas gali padėti išsaugoti turto vertę ekonomikos pokyčių laikais.

Kuomet pradedama svarstyti kaip geriausia būtų įdarbinti pinigus, dažniausiai kalba pasisuka apie investavimą į akcijas, obligacijas, paskolas ar nekilnojamą turtą. Reikia pripažinti, kad tai patys populiariausi investavimo būdai, kuriais sėkmingai naudojasi nemažai Lietuvos bei pasaulio investuotojų. Tačiau, iš kitos pusės, patyrę finansų rinkų „vilkai“, besistengiantys ne tik išsaugoti savo turto vertę, bet ir uždirbti nemenką grąžą, dažnai investuoja į dar vieną turto klasę – žaliavas.

Iš tiesų, su įvairiomis žaliavomis mes visi susiduriame kiekvieną dieną: rytą pradedame nuo puodelio kavos su cukrumi, į darbą vykstame automobiliais, kuriems reikia kuro, šaltą žiemos vakarą namus šildomės dujomis, o prieš einant miegoti, dažnas iš mūsų, po medvilnine antklode mėgstame paskaityti įdomią knygą (taip, knygos vis dar gaminamos iš popieriaus!). Dėl nuolatinės paklausos ir ribotos pasiūlos, žaliavos tapo reikšmingos ne tik žmonių kasdieniniam gyvenimui, bet ir visai ekonomikai. Nuo seniausių laikų, patys didžiausi konfliktai kildavo būtent dėl žaliavų ir teisės jas kontroliuoti bei išgauti.

Taigi, visai nesuku suprasti kodėl žaliavos taip domina ir investuotojus. Nors investavimas į žaliavas turi savų niuansų ir pavojų, tačiau galimas didelis uždarbis, patraukia daugelio investuotojų dėmesį. Jei norite sužinoti kas yra žaliavos, kaip į jas galite investuoti bei kokių rizikų reikėtų saugotis, šis straipsnis yra skirtas kaip tik jums.

Kas yra žaliavos?

Prieš pradedant kalbėti apie investavimą į žaliavas, pirma tikriausiai reikėtų išsiaiškinti kas yra žaliavos apskritai. Taigi, žaliavos – tai gamtoje randamos arba užauginamos medžiagos, kurios yra naudojamos įvairiems produktams gaminti. Vienos žaliavos randamos tiesiog žemės paviršiuje, tuo tarpu kitos – kasamos giliai po žeme įrengtose šachtose. Bet kokio produkto gamybai reikia tam tikrų žaliavų, todėl nuo žaliavų kokybės priklauso ir galutinio gaminio kokybė.

Visas pagrindines žaliavas būtų galima suskirstyti į penkias grupes:

• Energetiko sektoriaus žaliavos (nafta, gamtinės dujos, uranas ir kt.)
• Taurieji metalai (auksas, sidabras, platina, paladis ir kt.)
• Industriniai metalai (varis, aliuminis, cinkas, nikelis ir kt.)
• Žemdirbystės resursai (kava, kviečiai, soja, kukurūzai, cukrus, medvilnė ir kt.)
• Gyvulininkystės resursai (jautiena, kiauliena, žuvis, vištiena, gyvi gyvuliai ir kt.)

Taigi, nors žaliavos yra naudojamos gamyboje (iš cukraus ir kavos gaminamas šokoladas, taurieji metalai naudojami juvelyrikoje ir elektronikoje, iš gyvulininkystės resursų gaminamas maistas, o nafta – apskritai viena iš pagrindinių žaliavų pramonėje), ilgainiui jos tapo ir investavimo objektu. Nors pačiose pirmose žaliavų prekybos biržose sandorius galėjo atlikti tik stambios kompanijos, tobulėjant technologijoms ir atsiradus šiuolaikiniams investavimo instrumentams, investavimas į žaliavas tapo prieinamas ir smulkiems investuotojams.

Kaip vyksta prekyba žaliavomis?

Žaliavomis prekiaujama specialiai tam skirtose žaliavų biržose. Didžiausios žaliavų biržos randasi Niujorke (NYBOT), Čikagoje (CME), Londone (LME), Nyderlanduose (Climex), Kinijoje (DCE), Indijoje (MCX) bei Tokijuje (TOCOM). Kaip taisyklė, aktyviausia prekyba vyksta energetikos ir tauriųjų metalų sektoriuose: daugiausiai prekiaujama žaliavine nafta bei auksu.

Prekyba žaliavomis, iš esmės skiriasi nuo prekybos įvairiais vertybiniais popieriais ir turi savų niuansų. Visų pirma, tos pačios žaliavos dažnai būna skirtingos sudėties ar kokybės, todėl norint jomis prekiauti efektyviai, žaliavos turi būti standartizuotos. Pavyzdžiui vien nafta turi daugiau kaip kelias dešimtis skirtingų rūšių, o etaloninės naftos rūšys, kuriomis prekiaujamas pasaulio biržose – tai „Brent“, „WTI“ ir „Middle East Crude“. Pasaulinė naftos kaina biržoje yra nustatoma būtent pagal šias tris etalonines naftos rūšis.

Taip pat, reikėtų paminėti, kad visose pasaulio biržose žaliavomis prekiaujama nustatytais ir visuotinai pripažįstamais žaliavų kiekiais. Pavyzdžiui, ta pačia nafta yra prekiaujama bareliais, o auksas  - trojos uncijomis. Kitaip sakant, kad pirkėjas ir pardavėjas galėtų sutarti dėl tikslios žaliavos kainos, viena trojos uncija aukso ir Afrikoje turi būti viena trojos uncija aukso.

Iš esmės, prekyba žaliavų biržoje pagrįsta ateities sandoriais (angl. „Futures contract“). Stambios bendrovės, siekdamos užsitikrinti žaliavų tiekimą reikiamu laiku, biržoje sudaro sandorius, įpareigojančius tiek pirkėją, tiek pardavėją, ateityje įsigyti bei parduoti žaliavas. Pavyzdžiui, baterijų gamintojas sudaro sandorį su kasybos kompanija, kad po mėnesio, už sutartą kainą įsigys sutartą kiekį kobalto. Toks sandoris yra naudingas abiem pusėms, kadangi baterijų gamintojas žino, kad sutartu laiku gaus reikiamas žaliavas ir jų nepritrūks, o kasybos kompanija gali imtis kobalto kasybos darbų, nes yra užtikrinta, jog iškastą žaliavą kažkas nupirks.

Vykdant tokį sandorį, pirkėjas paprastai palieka tam tikro dydžio užstatą pardavėjui, taip užtikrindamas, jog atėjus nustatytam terminui, tikrai įvykdys savo įsipareigojimus ir už sutartą kainą ateityje įsigys žaliavas. Atėjus sandorio įvykdymo laikui, pirkėjas sumoka likusią pinigų dalį, o pardavėjas pristato sutartą kiekį žaliavų. Iš kitos pusės, jeigu einant nustatytam sandorio terminui, žaliavų kainos rinkoje sumažėjo, pirkėjui gali būti nenaudinga pirkti žaliavas už anksčiau sutartą, didesnę, kainą. Tokiu atveju, pirkėjas turi teisę atsisakyti sudaryto sandorio, tačiau kaip kompensaciją, turi pardavėjui palikti sumokėtą užstatą.

Investavimo į žaliavas būdai

Nusprendus investuoti į žaliavas, pirmas klausimas kuris natūraliai iškyla – kaip tą daryti? Juk tikriausiai nenorėsite savo kieme laikyti vagono cukraus arba priekabos kukurūzų ir laukti kada pakilus kainai galėsite visą tai parduoti? Kadangi žaliavos yra materialūs resursai, investicijos į žaliavas dažniausiai atliekamos naudojantis įvairiais išvestiniais finansiniais instrumentais arba netiesiogiai. Žinoma, į žaliavas galima investuoti ir tiesiogiai, tačiau tokiu atveju, jūsų investicija turi būti lengvai transportuojama, nesunkiai sandėliuojama ir laikui bėgant neprarasti savo savybių.

Norint pradėti investuoti į žaliavas, galite rinktis iš šių šešių pagrindinių investavimo būdų:

• Tiesioginis investavimas į žaliavas
• Ateities sandoriai (angl. „Futures“)
• Investiciniai fondai
• Biržoje prekiaujami fondai (ETF)
• Bendrovių akcijos
• Kontraktai dėl kainų skirtumo (CFD)

Tiesioginis investavimas į žaliavas

Populiariausias būdas investuoti į žaliavas – tai tiesiog jų fiziškai nusipirkti ir saugoti. Žinoma, toks investavimas nėra pats tinkamiausias perkant žemdirbystės, gyvulininkystės ar energetikos sektorių žaliavas, tačiau įsigyti gabalėlį aukso, gali kiekvienas investuotojas. Būtent taurieji metalai yra ta žaliavų grupė, į kurią krypsta daugelio investuotojų akys, kuomet į žaliavas siekiama investuoti tiesiogiai.

Taurieji metalai – tai pakankamai retai gamtoje randamos žaliavos, pasižyminčios ypatingu atsparumu korozijai bei oksidacijai. Dėl savo retumo ir išskirtinių savybių, taurieji metalai yra labai paklausūs pramonėje, elektronikoje ir žinoma, juvelyrikoje. Didelė paklausa ir ribota pasiūla lemia, kad tauriųjų metalų kainos rinkoje, dažniausiai yra linkusios augti, o taurieji metalai, net ir neramiais laikais, visuomet išsaugo savo vertę. Gebėjimas išsaugoti vertę, tauriuosius metalus daro puikia investicine priemone. Patys žinomiausi taurieji metalai į kuriuos investuojama daugiausiai – tai auksas ir sidabras.

Investavimas į auksą – neabejotinai viena iš populiariausių investavimo priemonių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Auksas buvo vertinamas visais laikais, todėl nenuostabu, kad net dalis valstybių rezervų yra saugomi aukso forma. Reikėtų paminėti, kad auksas yra viena iš likvidžiausių turto klasių, todėl, kad ir kur benuvyktumėte ar kas beatsitiktų, auksą visuomet galėsite iškeisti į pinigus ar paslaugas.

Investuojant į auksą dažniausiai perkamas investicinis auksas, kuris paprastai parduodamas luitų, plytelių, plokštelių ar monetų pavidalu. Visi parduodami aukso luitai pažymėti gamintojo unikaliu numeriu bei turi sertifikatus arba gamintojo originalias pakuotes. Investicinės monetos dažnai yra apsaugotos papildomomis apsaugos nuo padirbinėjimo priemonėmis. Pirkti investicinį auksą verta dar ir todėl, kad Europos Sąjungoje, investicinio aukso pardavimo ir pirkimo sandoriai, nėra apmokestinami pridėtinės vertės bei muito mokesčiais.

Investavimas į sidabrą – tai dar vienas būdas tiesiogiai investuoti į žaliavas ir apsaugoti savo pinigus nuo vertės praradimo. Dėl mažesnės kainos, sidabras yra žymiai plačiau prieinamas investavimo į tauriuosius metalus būdas nei auksas. Sidabro kaina paprastai yra linkusi sekti aukso kainą, todėl aukso kainoms kylant, dažniausiai kyla ir sidabro kainos. Investicinis sidabras, kaip ir auksas yra parduodamas luitų, plokštelių bei monetų pavidalu.

Šaltinis: Macrotrends

Reikėtų nepamiršti, kad tiesioginis investavimas į žaliavas turi ir savų trūkumų. Visų pirma, perkant investicinius metalus, tenka mokėti didesnę kainą nei biržoje, kadangi tiek gamintojai, tiek platintojai užsideda savo antkainį. Taip pat atsiranda ir papildomų saugojimo rūpesčių. Didesnėms investicijoms patikimai apsaugoti, investuotojai dažniausiai naudojasi bankuose nuomojamais seifais arba tų pačių tauriųjų metalų platintojų saugojimo paslaugomis.

Tiesioginio investavimo į žaliavas privalumai:

• Saugi, išsauganti savo vertę investicija
• Didelis likvidumas, visuomet galima rasti pirkėją

Tiesioginio investavimo į žaliavas trūkumai:

• Didesnė kaina nei biržoje
• Papildomos saugojimo išlaidos

Investavimas į žaliavas per ateities sandorius (angl. „Futures“)

Siekiant į žaliavas investuoti tiesiogiai, tačiau nenorint susidurti su jų saugojimo bei sandėliavimo rūpesčiais, galima naudotis standartiniu žaliavų biržos investiciniu produktu – ateities sandoriais. Ateities sandoris – tai išvestinė finansinė priemonė, kuri įpareigoja sutartą dieną už sutartą kainą, vieną sandorio pusę  - pirkti, o kitą - parduoti, tam tikrą kiekį finansinio turto. Kaip minėjome anksčiau, visa prekyba žaliavomis yra pagrįsta ateities sandoriais. Dažniausiai prekiaujama naftos, aukso bei įvairių žemdirbystės resursų ateities sandoriais.

Didžiausias investavimo į ateities sandorius privalumas yra tas, kad jų pagalba investuojama į pačias žaliavas, todėl šis instrumentas, labai tiksliai atspindi žaliavų kainų pokyčius rinkoje. Dėl šios savybės, ateities sandorius ypač mėgsta investuotojai bei įvairūs spekuliantai, siekiantys pasipelnyti iš nuolat kintančių žaliavų kainų.

Iš kitos pusės, būtina akcentuoti, kad prekyba ateities sandoriais yra ypatingai rizikingas užsiėmimas. Žaliavų biržose atliekami stambūs sandoriai, todėl smulkūs investuotojai žaliavomis prekiauja naudojant svertą. Pavyzdžiui, net naudojant palyginus mažą 1:20 svertą ir sumokėjus nedidelį užstatą, investuotojas įgyja teisę ateityje nusipirkti pakankamai didelį kiekį žaliavų. Tačiau naudojant svertą, net ir maži žaliavų kainų svyravimai lemia didelį pelną arba didelį nuostolį, todėl rinkai pasisukus priešinga linkme nei tikėtasi, galima akimirksniu netekti visų savo investicijų.

Nusprendus į žaliavas investuoti per ateities sandorius, pirma pas tarpininką reikia atsidaryti investicinę sąskaitą bei pasirašyti investicinių paslaugų teikimo sutartį. Ateities sandorius gali sudaryti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Iš esmės, prekyba ateities sandoriais reikalauja didelės patirties bei mokėjimo valdyti rizikas, todėl šiuo investiciniu instrumentu rekomenduojame naudotis tik profesionaliems investuotojams, kurie tikrai žino ką daro.

Ateities sandorių privalumai:

• Investuojama tiesiogiai į žaliavą
• Tiksliai atspindi žaliavų kainų pokyčius rinkoje

Ateities sandorių trūkumai:

• Didelė rizika, sudėtingas instrumentas skirtas tik labai patyrusiems investuotojams
• Galimi dideli nuostoliai dėl sandoriuose naudojamo sverto

Investavimas į žaliavas per investicinius fondus

Tikriausiai pats paprasčiausias būdas investuoti į žaliavas – tai žaliavų investiciniai fondai. Žaliavų investicinius fondus valdo šių fondų valdytojai, kurie atsižvelgdami į žaliavų rinkos, pasaulio ekonomikos bei kitus svarbius veiksnius, priima su fondų veikla susijusius investicinius sprendimus. Pagal investavimo sritis investicinius fondus būtų galima suskirstyti į realių žaliavų, ateities sandorių, bendrovių akcijų bei mišrius fondus.

Realių žaliavų fondai perka ir saugo pačias fizines žaliavas, todėl šie fondai yra artimiausi tiesioginiam investavimui į žaliavas bei tiksliai atkartoja pačių žaliavų kainas biržoje. Ateities sandorių fondai, kaip jau galite nuspėti, investuoja į ateities sandorius. Bendrovių akcijų fondai investuoja į su žaliavų sektoriumi susijusiu bendrovių akcijas. Į akcijas investuojančių fondų vertės pokyčiai, paprastai mažai koreliuoja su žaliavų kainomis, kadangi su žaliavomis susijusių bendrovių akcijų vertė, dažnai priklauso ne tik nuo pačių žaliavų kainos, bet ir nuo daugelio kitų faktorių. Mišrūs fondai investuoja į fizines žaliavas, ateities sandorius bei bendrovių akcijas, todėl puikiai subalansuoja kiekvieno atskirto investicinio instrumento privalumus ir trūkumus.

Kalbant apie žaliavų investicinių fonų privalumus ir trūkumus, matyt didžiausias šio investavimo būdo privalumas yra tas, kad turint palyginus nedidelį investicinį kapitalą, galima iš karto investuoti į daug skirtingų ateities sandorių, fizinių žaliavų bei bendrovių. Juk pačiam atsidaryti ir suvaldyti nors ir 10 skirtingų ateities sandorių, būtų tikras galvos skausmas ir reikalautų daug pastangų. Iš kitos pusės, nenustebkite jei už savo darbą, fondo valdytojas paprašys sumokėti tam tikrą valdymo mokestį, kuris žinoma, šiek tiek sumažins fondo duodamą investicinę grąžą.

Investicinių fondų privalumai:

• Galima investuoti į daug skirtingų žaliavų
• Padeda išvengti tiesioginio investavimo į ateities sandorius

Investicinių fondų trūkumai:

• Fondo valdymo mokesčiai
• Ne visai tikslus žaliavų kainos atkartojimas

Investavimas į žaliavas per biržoje prekiaujamus fondus (ETF)

Vienas iš šiuolaikiškiausių investavimo į žaliavas būdų – tai investavimas per biržoje prekiaujamus fondus (angl. Exchange Traded Funds, ETF). ETF fondų vienetais prekiaujama biržoje ir juos galima pirkti bei parduoti tiesiog kaip bendrovių akcijas. Daugumos žaliavų ETF fondų tikslas yra atkartoti pasirinktų indeksų arba konkrečių žaliavų kainų kitimą. Apskritai, ETF fondus galima vadinti pasyvia investicija, kadangi jų vienetų vertė priklauso ne nuo fondo valdytojo pastangų aplenkti rinką, bet nuo finansinių instrumentų vertės svyravimų, su kuriais fondas yra surištas.

Rinkoje galima rasti pačių įvairiausių ETF, todėl šių fondų pagalba galima investuoti į pasirinktą žaliavų indeksą, ištisą žaliavų sektorių, žaliavų rinkoje veikiančia bendroves, konkrečią žaliavą ar diversifikuotą daugelio žaliavų krepšelį. Iš esmės, ETF įvairovė yra tokia didelė, kad net ir pats išrankiausias investuotojas, tikrai susiras nors keletą jį dominančių fondų.

Renkantis ETF svarbu atidžiai perskaityti fondo prospektą, kuriame aprašoma investavimo strategija, turimos pozicijos bei kita svarbi informacija. Perkant ETF reikėtų žinoti, kad prekybos šiais fondais apyvartos yra kur kas mažesnės už akcijų rinkos, todėl prireikus parduoti nepopuliarų arba egzotinį ETF, investuotojui gali kilti ir tam tikrų likvidumo problemų. Taip pat, ETF fondai nėra labai patrauklus investicinis instrumentas norintiems investuoti nedideles sumas periodiškai, kadangi investuojant nedidelėmis sumomis, reikia mokėti santykinai didelius komisinius mokesčius tarpininkui.

ETF fondų privalumai:

• Fondo vienetais galima prekiauti parastai kaip bendrovių akcijomis
• Didelis įvairių ETF fondų pasirinkimas

ETF fondų trūkumai:

• Mažas nepopuliarių ETF likvidumas
• Dėl taikomų komisinių mokesčių nėra patrauklūs periodiniam investavimui

Investavimas į žaliavas perkant bendrovių akcijas

Investuoti į žaliavas galima ir netiesiogiai, perkant su žaliavomis susijusių bendrovių akcijas. Investavimas į akcijas paprastai nėra toks rizikingas kaip prekyba ateities sandoriais, o akcijų rinka pasižymi didelėmis prekybos apyvartomis. Žaliavos kainai rinkoje kylant, dažniausiai brangsta ir bendrovių, užsiimančių tos žaliavos gavyba, perdirbimu ar transportavimu, akcijos. Taip pat, galima investuoti ir į neįvertintas žaliavų sektoriaus bendroves bei ateityje tikėtis jų vertės padidėjimo, net jei pačių žaliavų kaina nedidės.

Iš kitos pusės, perkant su žaliavomis susijusių bendrovių akcijas, į žaliavas investuojama netiesiogiai, o bendrovių akcijų vertė, paprastai seka pačios bendrovės veiklos rezultatus, o ne žaliavų kainų pokyčius rinkoje. Kartais pasitaiko atvejų, kad dėl sumažėjusio pelno, prastos vadybos ar įvairių netikėtų įvykių, bendrovių akcijų ir žaliavų kainos rinkoje, pasuka visiškai skirtingomis kryptimis. Taigi, investuojant į su žaliavomis susijusių bendrovių akcijas, reikia įvertinti tiek žaliavoms, tiek akcijoms būdingas savybes ir rizikas.

Bendrovių akcijų privalumai:

• Mažesnė rizika nei investuojant į ateities sandorius
• Didelis likvidumas

Bendrovių akcijų trūkumai:

• Netiesioginės investicijos į žaliavas
• Akcijų kaina priklauso ne vien nuo žaliavų kainos rinkoje

Investavimas į žaliavas per CFD sandorius

Norint į žaliavas ne tik investuoti, bet ir jomis spekuliuoti, galima prekiauti žaliavų CFD arba kontraktais dėl kainų skirtumo. CFD (angl. „Contract For Difference“ ) – tai susitarimas tarp investuotojo ir jo brokerio sumokėti skirtumą tarp investicinio turto kainos sutarties sudarymo metu ir investicinio turto kainos sutarties pabaigoje. Taigi, prekiaudamas CFD investuotojas neperka pačių žaliavų, o tiesiog susitaria su savo brokeriu dėl žaliavų kainų skirtumo. Pavyzdžiui, investuotojas susitaria su brokeriu kad naftos kaina augs. Susitarimo pabaigoje, jei naftos kaina pakilo - brokeris sumoka investuotojui jo pelną, tačiau jei naftos kaina nukrito – investuotojas patiria nuostolį, o pelną gauna brokeris.

Pagrindinis CFD privalumas, tikriausiai yra tas, kad pelningai prekiauti galima tiek rinkai kylant („Long“ pozicija), tiek rinkai smunkant („Short“ pozicija). Prekyba vyksta darbo dienomis 24 valandas per parą. Iš kitos pusės, prekyba CFD yra labai rizikingas užsiėmimas, ypač naudojant svertą. Tiesą sakant, vidutiniškai 82 proc. investuotojų, prekiaudami CFD patiria nuostolį, todėl pradedantiems ir nepatyrusiems investuotojams, šio investavimo (spekuliavimo) būdo patartume vengti.

CFD privalumai:

• Galima pelningai prekiauti į abi puses („Long“ ir „Short“ pozicijos)
• Prekyba 24 valandas per parą 5 dienas per savaitę

CFD trūkumai:

• Didelė rizika dėl naudojamo sverto
• CFD nesuteikia teisių į nuosavybę, tai sutartis tarp investuotojo ir brokerio

Kodėl verta investuoti į žaliavas?

Investuotojai žaliavas renkasi dėl kelių skirtingų priežasčių:

• Žaliavos atsparios infliacijai
• Tai puiki investicinio portfelio diversifikavimo priemonė
• Žaliavos išsaugo savo vertę net ir finansinių ar politinių krizių metu

Vienas iš didžiausių investavimo į žaliavas privalumų – tai galimybė apsaugoti savo investicijas nuo infliacijos poveikio. Augant ekonomikai, didėja prekių bei paslaugų poreikis, o norint pagaminti daugiau prekių, savaime aišku, kad reikia ir daugiau žaliavų. Dažniausiai, žaliavų paklausa lenkia pasiūlą, todėl ilguoju laikotarpiu, žaliavų kainos rinkoje kyla. Taigi, investuojant į žaliavas, galima apsisaugoti nuo infliacijos poveikio, kuris didėja brangstant žaliavoms.

Žaliavos yra atskira turto klasė, todėl į ekonomikos pakilimus bei nuosmukius reaguoja kitaip nei akcijos, obligacijos ir kiti finansiniai aktyvai. Apskritai, žaliavų kainos mažai koreliuoja su tradicinių investavimo priemonių kainomis, todėl akcijų rinkai kylant, žaliavų kainos nebūtinai taip pat kils. Dažniausiai akcijos ir žaliavos būna patrauklios skirtingu ekonominio ciklo metu. Ši žaliavų savybė padeda užtikrinti pakankamą investicijų išskaidymą bei sumažinti kainų svyravimo riziką, todėl didesnės diversifikacijos siekiančių investuotojų investiciniuose portfeliuose, žaliavos sudaro reikšmingą dalį.

Žaliavos, taip pat puikiai pasitarnauja norint išsaugoti turimo turto vertę neramiais laikais. Neatsitiktinai tokios žaliavos kaip auksas, sidabras ar deimantai, nuo pačių seniausių laikų yra suprantamos kaip patikimos ilgalaikės turto vertės išsaugojimo priemonės. Apskritai, žaliavos yra itin atspari turto klasė finansinių ar politinių krizių metu -  juk vykstant net ir didžiausiems neramumams, žmonėms vis tiek reikės valgyti, gaminti energiją bei įvairias prekes.

Ar investicijos į žaliavas yra rizikingos?

Nors investuojant į žaliavas galima ne tik gerai uždirbti, bet ir išsaugoti turto vertę, reikėtų nepamiršti, kad visos investicijos yra rizikingos. Pradedant investuoti į žaliavas, nereikėtų viso savo investicinio portfelio skirti vien tik šiai turto klasei. Jūsų investicinis portfelis turėtų būti gerai subalansuotas ir išskaidytas per visas turto klases.

Tikriausiai pati didžiausia rizika su kuria susiduria visi žaliavų rinkos dalyviai – tai dideli ir dažnai netikėti žaliavų kainų svyravimai. Tiesa, investuojantiems į žaliavas tiesiogiai, šie kainų svyravimai labai didelės įtakos paprastai neturi, juk netikėtai sumažėjus aukso kainai, įsigytas investicinis auksas niekur nepradings, o aukso kainai vėl pakilus - galbūt bus dar vertingesnis. Tačiau prekiaujantiems ateities sandoriais, CFD kontraktais ar kitomis išvestinėmis priemonėmis, netikėti ir dideli žaliavų kainų pokyčiai, gali nulemti ne tik didžiulius nuostolius, bet ir visišką bankrotą.

Kiekviena žaliava yra unikali ir turi tik jai būdingų savybių, todėl ir priežastys, dėl kurių svyruoja konkrečios žaliavos kainos, taip pat gali būti unikalios. Todėl norint į žaliavas investuoti sėkmingai, reikia gerai išmanyti konkrečios žaliavos ar konkretaus finansinio instrumento specifiką ir būtinai turėti investavimo patirties. Juk nežinant kokią investiciją perkat, galite neįvertinti visų rizikų ir prarasti savo pinigus.

Ar tikrai investuoti į žaliavas gali bet kas?

Taigi, norintys pradėti investuoti į žaliavas gali rinktis net iš keleto investavimo būdų: fizinės žaliavos pirkimas, ateities sandoriai, investiciniai ir biržoje prekiaujami ETF fondai, bendrovių akcijos bei FCD kontraktai. Visi išvardinti ir straipsnyje aptarti investavimo būdai turi savų privalumų bei trūkumų, o tinkamiausią investavimo instrumentą, žinoma reikėtų pasirinkti atsižvelgus į investuotojo tikslus bei patirtį.

Nepaisant anksčiau išvardintų rizikų, galima teigti, kad į žaliavas investuoti gali praktiškai bet kas. Visų pirma, investicijoms į žaliavas nėra būtina didelė pradinė investicija. Investuotojai, siekiantys tiesiog išsaugoti savo santaupų vertę, gali rinktis fizinį auksą ar kitą taurųjį metalą. Jei investuotojas žaliavų rinka nesidomi, tačiau siekia investuoti tam tikrą pinigų sumą, geriausias pasirinkimas jam, tikriausiai būtų žaliavų investiciniai fondai. Labiau patyrę investuotojai, savo investicijų portfelį gali papildyti bendrovių akcijomis, ETF fondais ar sudaryti keletą ateities sandorių. Na, o siekiantiems žaliavų rinkoje paspekuliuoti investuotojams, pats patogiausias instrumentas yra prekyba CFD kontraktais.