Ruošiant savo vaikus suaugusiųjų gyvenimui, labai svarbu laiku pradėti formuoti jų finansinius įgūdžius. Kuo anksčiau savo vaiką supažindinsite su pinigų, daiktų vertės bei taupymo sąvokomis, tuo geresnius finansinio raštingumo įgūdžius padėsite jam suformuoti.
Visi tėvai, augindami ir auklėdami savo vaikus, nori juos kuo geriau paruošti suaugusiojo gyvenimui ir pasirūpinti, kad jie turėtų visus reikiamus įgūdžius. Vienas iš tokių įgūdžių – finansinis raštingumas. Nors kai kuriose mokyklose jau kalbama apie finansus, taupymą ar net investavimą, tačiau labai dažnai ekonomikos pamokos būna apie vaikams sunkiai suvokiamo darbo užmokesčio ar PVM skaičiavimą, o ne apie konkrečią problemą – kaip taupyti pinigus vaikams bei suvokti pinigų vertę. Taigi, šiame straipsnyje pasidalinsime keliomis idėjomis, kada ir kaip būtų galima supažindinti savo atžalas su pinigų sąvoka, kaip juos paskatinti taupyti savo išsikeltiems tikslams bei kodėl jūsų, tėvų, pavyzdys yra pats svarbiausias formuojant vaiko finansinius įgūdžius.
Pinigai – ne vaikiška tema, bet ar tikrai?
Labai dažnai tėvai, iš meilės savo vaikams, daro vieną nedovanotiną klaidą. Jie laikosi įsisenėjusio stereotipo, kad pinigai ir viskas kas su jais susiję yra ne vaikiška tema. Nenoras su vaikais kalbėtis apie finansus gali būti suprantamas, ypač jei jūsų finansinė padėtis nėra stabili, gyvenate nuo algos iki algos ar kartais sunkiai surenkate reikiamą paskolos įmoką bankui. Tokiu atveju jūs galbūt nenorėsite vaikams sukelti nerimo, parodyti, kad šeimoje yra finansinių problemų ar tiesiog nuogąstausite, kad vaikas išgirstomis žiniomis pasidalins su jūsų kaimynais bei kitais pažįstamais. Tačiau kaip ir pokalbiai visomis kitomis temomis, taip ir pokalbiai apie pinigus, turi savo laiką, vietą ir būdą. Juk dvejų metų vaikui jūs nepasakojate kaip veikia vidaus degimo variklis, jam tiesiog sakote, kad „Mašinytė važiuoja brr brr“, todėl ir apie pinigus reikėtų kalbėti atitinkamai pagal jūsų vaiko amžių.
Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl natūralu, kad atsakymas į klausimą kaip taupyti pinigus vaikams, visų pirma slepiasi pačių tėvų elgesyje su pinigais ir rodomame pavyzdyje. Jei jūs planuojate pirkinius, tariatės, ką pirksite, o ko ne, kai nueisite į parduotuvę, tuomet ir vaikas, net 4–5 metų amžiaus, jau supras, kad parduotuvėje nėra tikslo griūti ant grindų įsikabinus į naują „Lego“ konstruktorių, nes jo tiesiog nebuvo jūsų pirkinių sąraše. Vaikui augant galima ir jį įtraukti į pirkinių sąrašo sudarymo procesą, pavyzdžiui, paklausti, kokį saldumyną reikėtų įsigyti visai šeimai.
Vaikams išmokus skaičiuoti, jiems jau galima patikėti ir labai labai svarbias bei atsakingas užduotis prekybos centre, pavyzdžiui, pasverti sausainių už 4 Eur ar paimti varškės sūrelių už 1 Eur. Vaikas jausis naudingas, nes padės jums apsipirkti, o tuo pačiu išmoks susieti prekę ir jos kainą. Sūrelis jau nebebus tik „toks skanus dalykas, kurio visada yra šaldytuve namuose“, jis taps preke, už kurią reikia sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Taip pat tai padės vaikui išmokti palyginti skirtingas kainas, nes, pavyzdžiui, kai taikoma akcija, tų pačių sūrelių galima paimti daug daugiau nei tada, kai akcija netaikoma ir vis tiek sumokėti už juos tą patį 1 Eur.
Kišenpinigiai arba kaip išmokyti vaikus taupyti
Kišenpinigiai gali būti puikus būdas, padėsiantis jūsų vaikams geriau pažinti pinigų vertę ir išmokti tikslingai taupyti pinigus. Tačiau čia, vėlgi, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir neturėti pernelyg didelių lūkesčių.
Kišenpinigius vaikui tėvai dažniausiai pradeda duoti šiam pradėjus eiti į mokyklą. Kartais pinigai reikalingi tik priešpiečiams nusipirkti, kartais ir kelionei autobusu iki mokyklos. Skiriant kišenpinigius, paprastai rekomenduojama preliminariai paskaičiuoti būtinąsias vaiko išlaidas (pvz., maistas, transportas) ir dar pridėti 5 ar 10 proc., kurie būtų išleidžiami vaiko nuožiūra. Vaikui reikėtų paaiškinti, kam šie pinigai skirti. Tėvai turėtų apmokėti būtinas išlaidas, tokias kaip rūbai, vadovėliai, būreliai, o vaikas kišenpinigiais turėtų disponuoti savo nuožiūra.
Nors ir kaip norėtųsi vaiką apsaugoti nuo visų blogų sprendimų, tačiau tik per patirtį galima išmokti, kad, pavyzdžiui, nusipirkus bulvių traškučių pakelį, iš mokyklos namo teks eiti pėsčiomis. Nenusiminkite, jei pirmomis savaitėmis vaikas išleis visus pinigus per vieną-dvi dienas, tiesiog paaiškinkite vaikui, kad pinigų jam turi užtekti savaitei, pasiūlykite variantų kaip jis galėtų geriau paskirstyti gaunamus kišenpinigius (pvz., į mokyklą neštis tik vienos dienos pinigus, o kitus laikyti namuose, taip nebus pagundos juos išleisti pirmą dieną).
Augant vaikui didės ir jo kišenpinigiai. Jei pradinukui tikslinga kišenpinigius duoti kas savaitę, tai 10–12 m. vaikai jau turėtų gebėti susiplanuoti savo išlaidas gaudami pinigus tik kas mėnesį. Vyresni vaikai gali gauti daugiau kišenpinigių jei, pavyzdžiui, susitarsite, kad iš jų jie skirs pinigus pramogoms (koncerto bilietams, kinui, kavinėms ar pan.) Tačiau svarbu laikytis susitarimo ir neduoti vaikui pinigų kada tik jis paprašys, nes tai siųs labai prastą finansinio raštingumo prasme žinutę vaikui – „Galiu išlaidauti tiek, kiek noriu, nes tėvai vis tiek man duos pinigų papildomai.“
Vaikai ir paaugliai ne visada gali pagalvoti apie ateitį, todėl skirkite laiko pokalbiams apie ateities planus ir finansinius tikslus ir patarkite kaip taupyti pinigus vaikams. Pavyzdžiui, galbūt jūsų paauglys norės kitą vasarą važiuoti į muzikos festivalį su draugais, paskaičiuokite, kiek pinigų per mėnesį visus mokslo metus jis turi sutaupyti, kad vasarą galėtų įsigyti bilietą. Tai leis vaikui geriau įvertinti pinigų vertę ir susidėlioti prioritetus – ar kas savaitgalį eiti į kiną su draugais, ar į kiną eiti tik kartą per mėnesį, bet vasarą nuvykti į labai trokštamą renginį.
Mokinant vaikus taupyti būtinai pasitelkite fantaziją ir žaidimus!
Viskas gali būti išmokstama daug greičiau ir lengviau jei informaciją pateiksite vaikui suprantama kalba ir parodysite to, ką mokote, naudą. Jei 3–4 metų vaikas pinigus gali vertinti dar tik kaip žaislą ir kaupti juos taupyklėje ne todėl, kad nori kažką nusipirkti, o todėl, „kad jie gražiai barška“, tai vyresnius vaikus turėtumėte skatinti ir rodyti kaip išmokti taupyti pinigus tikslingai, vienokiam ar kitokiam tikslui.
Kišenpinigiai turi labai aiškią paskirtį ir funkciją, tačiau vaikai, dažniausiai, iš giminaičių ar net draugų (ar tiksliau, jų tėvų) gimtadienio ir kitų švenčių proga taip pat gauna pinigų. Jei 14–15 metų paauglys jau pats gali laisvai nuspręsti, ką už šiuos pinigus jis nori pirkti, tai jaunesniems vaikais gali reikėti jūsų patarimo ar bent jau diskusijos apie tai, ką su pinigais galima nuveikti.
Gera idėja kaip taupyti pinigus vaikams galėtų būti siūlymas vaikui metus laiko kaupti atliekamus kišenpinigius ir neišleisti jų smulkmenoms (saldumynams, žaislams). Jei vaikas per metus laiko sutaupys X sumą ar jei nieko neišleis, tuomet jūs pridėsite tiek pinigų, kiek trūksta, ir nupirksite kokį nors stambesnį pirkinį, kurio jūsų vaikas trokšta. Tai gali būti dviratis, paspirtukas, kompiuteris ir pan. Toks taupymo pratimas vaikui parodys, kad pinigai turi didesnę vertę, kai jų daugiau, tačiau tuo pačiu vaikas supras, kad pinigai neatsiranda per vieną dieną – juos reikia susitaupyti.
Suprasti pinigų vertę vaikai gali ir užsidirbdami. Paaugliai gali ieškotis ir oficialių darbų – plauti indus kavinėje, nešioti laiškus ar pan. O štai jaunesni vaikai uždirbti gali namuose. Tiesa, yra labai slidi riba tarp „darbo“ ir „papirkinėjimo“, daugelis psichologų įspėja, kad jei vaikui mokėsite už jo pareigas (dantų valymąsi, šiukšlių išnešimą, gerą mokymąsi ar pan.), tai ateityje jie gali turėti problemų dėl atsakomybės jausmo. Todėl būtų tikslinga mokėti už vienkartinius darbus ar tokius, už kuriuos įprastai mokate kitiems žmonėms – automobilio nuplovimą, gyvatvorės genėjimą ar pan. Žinoma, darbą pasiūlykite pagal jūsų vaiko amžių ir galimybes jį atlikti. Įtraukite vaiką į „įdarbinimo“ procesą – sutarkite laiką, iki kada darbas turi būti atliktas, galite numatyti ir tai, kad bus vertinama darbo kokybė, jog vaikas žinotų, kad pinigai yra mokami tik už kokybiškai atliktą darbą.
Mokinkite vaikus taupyti patys rodydami pavyzdį
Finansinis raštingumas, tai įgūdis, kurio jūsų vaikui neabejotinai prireiks, nesvarbu, kokį karjeros kelią jis pasirinks. Pažindinti vaikus su pinigais reikia pradėti kuo anksčiau, o pokalbių rimtumas ir terminai, kuriuos vartojate, turi augti kartu su vaiku. Nuo kiaulės taupyklės rinkimo, nes tiesiog ji „gražiai barška“, iki kelionės kartu į banko skyrių ir sąskaitos atidarymo, darbo užmokesčio sampratos ir net susipažinimo kas yra taupymas ir investavimas. Nėra vieno recepto kaip išmokyti vaikus taupyti, nepamirškite, kad tai, kokį pavyzdį rodote savo vaikui, jam bus lygiai tiek pat svarbu, kiek ir tai, ką kalbate. Todėl geriausios finansinio raštingumo pamokos yra tos, kurias vaikai matys realiame gyvenime – kaip sudaromas šeimos biudžetas, kaip jūs taupote naujam šeimos automobiliui, todėl visa šeima atsisako atostogų užsienyje ar kaip skiriate dalį pajamų investavimui, nes norite užsitikrinti saugią ateitį.
