Kaip išmokti taupyti pinigus turėtų žinoti kiekvienas savo finansais besirūpinantis žmogus. Šiame straipsnyje sužinosite ne tik kaip sutaupyti pinigų, kad pasiektumėte savo finansinį tikslą, bet ir kaip tai daryti protingai.
Neslėpsime, taupymas daugeliui žmonių asocijuojasi su sunkumais ir negalėjimu sau leisti įsigyti nieko brangesnio. Tačiau, pasak daugelio finansų ekspertų, taupymą visų pirma reikėtų suprasti kaip nuolatinį procesą, o ne vienkartinį finansinį iššūkį, kuris leistų įgyvendinti tik trumpalaikes svajones. Net jei atrodo, kad atliekamų pinigų šiuo metu jūs tiesiog neturite, greičiausiai jūs tik nemokate taupyti. Taigi, svarbu suprasti, kad išmokti taupyti gali ir turi kiekvienas. Nuoširdžiai tikimės, kad perskaitę šiame straipsnyje aprašytus universalius taupymo patarimus, galėsite sau prisitaikyti pačius tinkamiausius ir jau kitą mėnesį gavę algą, dalį pinigų skirsite santaupoms.
.jpg)
Kaip taupyti pinigus formuojant savo įgūdžius ir įpročius?
Taupymas yra svarbus įgūdis, kuris padeda lengviau pasiekti tiek trumpalaikius, tiek ir ilgalaikius tikslus. Kaip išmokti taupyti pinigus – tai klausimas, į kurį atsakyti vienu sakiniu sunku. Tačiau visų pirma, svarbiausia pastebėti taupymui netinkamus savo įpročius ir juos pakeisti finansiškai naudingesniais – taip po truputį ugdantis įgūdį taupyti.
Taupymas, jei jis suprantamas kaip visiškas savęs suvaržymas, tikrai nebus sėkmingas. Galbūt galėsite „susiveržti diržus“ ir save riboti mėnesį ar du, tačiau vėliau, tikėtina, vis tiek užsimanysite papramogauti, nueiti į restoraną ar išvykti atostogauti. Todėl taupymas turi būti paremtas realia jūsų finansine situacija, o ne tuščiomis viltimis. Jei šiuo metu jūsų gaunama alga nėra didelė ir per mėnesį jūs galite susitaupyti tik 50 eurų – tai irgi nėra blogai ir tikrai nėra reikalo save spausti bei juodai dienai būtinai atsidėti 100 eurų ar daugiau. Taupymas – tai tinkamas turimų lėšų paskirstymas, kai pinigų lieka ne tik būtinosioms išlaidoms (būstui, maistui, transportui), bet ir pramogoms ar poilsiui.
Nuspręsti, kiek pinigų jūs turėtumėte skirti taupymui, gali padėti garsioji 50 / 30 / 20 taisyklė. Šios taisyklės esmė – tinkamas taupymo planas ir lėšų paskirstymas, kad taupydami nesijaustumėte suvaržyti. Anot jos, 50 proc. savo pajamų turėtumėte skirti pragyvenimui – būsto nuomai, mokesčiams, degalams ar kitoms transporto išlaidoms, maistui ir t. t., 30 proc. lėšų turėtų būti skirta pramogoms, hobiams ir kitokiam savęs palepinimui. Šios išlaidos nėra būtinos pragyvenimui, bet jos visuomet praskaidrina jums nuotaiką ir padeda pasijusti geriau. Na, o likę 20 proc. jūsų pajamų turėtų būti skirti taupymui.
Bet kaip sutaupyti jei aš neturiu atliekamų pinigų?!
Taigi, kaip išmokti taupyti jei mano biudžetas ir taip pastoviai tuščias ir apskritai aš niekada neturiu atliekamų pinigų?! Jei tai pirma, mintis, kuri jums atėjo į galvą išgirdus 50 / 30 / 20 taisyklę, vadinasi jums tikrai reikia išmokti kaip taupyti pinigus. Pirmas dalykas, jei jūs neturite atliekamų pinigų, vadinasi juos išleidžiate. O ar žinote kur? Savo išlaidų sekimas ir biudžeto susidarymas, tai pirmas žingsnis, kuris jums leis objektyviai įvertinti gaunamų pajamų iš esamų išlaidų santykį bei nuspręsti, kur ir kaip galėtumėte sutaupyti.
Sekti savo išlaidas galite tiesiog kaupdami čekius ir mėnesio pabaigoje (ar kas savaitę) suskaičiuotas išlaidas įsivesti į tam susikurtą „Excelio“ lentelę arba išlaidų sekimui galite naudoti ir specialias taupymo programėles telefone (pvz., „Expense“, „Wally“, „Mint“). Taip pat verta pasidomėti kokius biudžeto planavimo ir išlaidų sekimo įrankius gali pasiūlyti jūsų bankas. Pavyzdžiui, jei visada ir visur mokate banko kortele, tuomet daugelis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų gali pasiūlyti savo programėlę, kurioje jūs galėsite iš karto matyti visas savo patiriamas išlaidas.
Kai žinosite, kiek ir, svarbiausia, kam pinigų išleidžiate per mėnesį, bus pats laikas susidaryti savo biudžetą. Labai svarbu nešališkai įvertinti patiriamas išlaidas ir nuspręsti, kurios iš jų nėra būtinos. Tai puikus sufleris, padėsiantis atsakyti į klausimą „Kaip sutaupyti pinigų?“ Galbūt dažnai perkate brangią kavą išsinešti, o gal mėgstate pietus valgyti kavinėje? Sprendimas galėtų būti pietus į darbą neštis dėžutėje – pradėti galima nuo poros dienų per savaitę, kol tai taps įpročiu ir pietus nešitės kasdien. Beje, ar žinojote, kad gaminantis savo pietus namuose ir nešantis juos į darbą, per mėnesį galima sutaupyti maždaug 180 Eur?
Kaip taupyti pinigus gali padėti konkretus tikslas?
Taupyti vien dėl taupymo gali būti sunku. Ypač, jei dar jūs tik mokotės kaip taupyti pinigus. Kad taupyti būtų lengviau, labai naudinga yra susigalvoti konkretų tikslą. Tikslas padės atsispirti neplanuotiems pirkiniams bei skatins ieškoti būdų kaip greičiau sutaupyti norimą sumą.
Iš pradžių tai gali būti tik trumpalaikis tikslas, o suma, kurią reikia sutaupyti – nedidelė, pavyzdžiui, pinigai vakarienei restorane, į kurį jau seniai norėjote nueiti ar vizitas SPA. Pasiekus šį tikslą jūs galėsite save apdovanoti maloniu vakaru, o taupyti kitam tikslui bus lengviau, nes žinosite, kad taupymo rezultatas – malonus.
Norint suprasti, kaip išmokti taupyti pinigus, svarbu įsisąmoninti, kad taupyti kelis kartus gyvenime – vestuvėms, automobiliui ir namui – tai nėra tikras taupymas. Taupymas turėtų būti nuolatinis procesas, tiesiog gyvenimo būdas, kuris jums leidžia jaustis užtikrintiems savo finansine situacija. Priklausomai nuo jūsų amžiaus ir finansinės būklės skirsis ir jūsų taupymo tikslai. Pavyzdžiui, studentai, greičiausiai, taupys atostogoms ar pirmam automobiliui, jauni specialistai, dar tik pradėję savo karjeras, taupys naujam kompiuteriui ar namų apyvokos daiktams. Stabilias pajamas gaunantys darbuotojai, dažnai, pradeda rūpintis ne tik nuosavo būsto įsigijimu, bet ir ateitimi, tolimais finansiniais tikslais, tuomet atsiranda ir didesnis poreikis taupyti, pavyzdžiui, pradiniam buto ar namo įnašui, sodybai kaime ar investicijoms ir lėšų rezervo kaupimui kažkada ateisiančiai senatvei.
Kaip taupyti, kad turimos santaupos leistų jaustis ramiai?
Taupymas turi tapti įpročiu dar ir todėl, kad jums nereikėtų gyventi nuolatiniame nerime dėl to, ką darytumėte, jei prarastumėte savo darbą. Be taupymo dėl ateities tikslų – konkrečiam pirkiniui ar pramogai, svarbu turėti ir tam tikrą „neliečiamą“ santaupų dalį. Šios santaupos turėtų būti jūsų saugios ateities garantas – automobilio remontui, netikėtoms su sveikata susijusioms išlaidoms padengti ar tiesiog pragyvenimui, jei netikėtai prarastumėte darbą.
Finansų ekspertai teigia, kad teoriškai saugiai finansinei ateičiai turėtų užtekti 6 mėnesių algos dydžio santaupų. 6 mėnesiai – tai pakankamas laiko tarpas susirasti kitą darbą, pakeisti kvalifikaciją kursuose ir pradėti veiklą savarankiškai ar susirasti kitų pajamų šaltinių. Remiantis 50 / 30 / 20 taisykle, 6 mėnesių algos dydžio sumą jūs turėtumėte sutaupyti maždaug per du su puse metų. Tai galėtų būti pirmas jūsų didesnis finansinis tikslas, nusprendus išmokti kaip sutaupyti pinigų ir pradėjus atsakingiau sekti savo išlaidas.
Būdų kaip taupyti pinigus yra labai skirtingų – svarbu išsirinkti pačiam tinkantį
Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikti taupymo patarimai jums suteikė naujų įžvalgų apie tai kaip taupyti pinigus. Taupymas kiekvienam gali būti skirtingas procesas – priklausomai nuo to, kokio dydžio yra jūsų pajamos ir kiek pinigų jūs išleidžiate kas mėnesį, pavyzdžiui, gyvenate nuosavame bute ar nuomojatės, gyvenate ir dirbate mieste ar kaimo vietovėje, į darbą einate pėsčiomis ar važiuojate automobiliu ir t. t.
Labai svarbu pasirinkti patogiausią asmeninių išlaidų sekimo metodą bei susidaryti būtent jūsų gyvenimo būdą atitinkantį biudžetą – per daug nesuvaržyti savęs, bet ir numatyti reikiamą sumą taupymui. Vieniems patogiau kasdien į fizinę kiaulę-taupyklę įmesti po kelis eurus, kitiems patogiau gavus algą jos dalį iškart pervesti į „neliečiamą“ sąskaitą. Jei nesate tikri, kurie taupymo būdai jums tinka labiausiai – tuomet išbandykite kelis skirtingus, tikrai surasite tą, kuris padės užtikrintai siekti savo finansinių tikslų. Sėkmės taupant!
