Viskas apie akcijų biržą pradedantiesiems investuotojams. Sužinokite kaip veikia akcijų birža internete. Pradėti prekiauti Lietuvos, Baltijos šalių bei kitose didžiausiose pasaulio akcijų biržose, galite jau šiandien!
Akcija – tai neginčijamai pats populiariausias kada nors sugalvotas finansinis instrumentas. Prekyba jomis jau vyksta daugiau kaip 400 metų ir tiesą sakant, artimiausioje ateityje tikrai nenusimato, kad kas nors galėtų jas pakeisti. Pirmoji pasaulio akcijų birža, kurioje buvo prekiaujama Olandų Rytų Indijos kompanijos akcijomis, buvo atidaryta Amsterdame 1602 metais. Nuo to laiko daug kas pasikeitė, tačiau akcijų populiarumas ne tik nesumažėjo, bet ir stipriai išaugo. Šiuolaikinėms akcijų biržoms, naujausių skaitmeninių technologijų dėka tapus žymiai plačiau prieinamoms plačiajai auditorijai, kiekvienas investavimu susidomėjęs žmogus, be didesnių kliūčių, gali įsigyti norimų akcijų.
Iš tiesų, apie akcijų biržą nuolat girdime per televiziją, jos naujienas kiekvieną dieną apžvelgia ir dienraščiai, o pasinėrus į interneto informacijos srautą, ten galime rasti daugiau informacijos, nei kada nors pajėgsime perskaityti. Iš kitos pusės, kiekvienas akcijomis susidomėjęs pradedantis investuotojas, siekiantis išsiaiškinti kaip veikia akcijų birža, dažniausiai susiduria su nemažai klausimų. Pinigų investavimas į akcijas yra pakankamai nemažai pastangų reikalaujantis užsiėmimas, todėl siekdami padėti naujokams žengti pirmuosius savo žingsnius rinkoje, šiame straipsnyje pasistengsime paaiškinti kas yra akcijų birža, kaip ji veikia ir kaip joje galima pradėti prekiauti bei investuoti.
O pradėti siūlome nuo pat pradžių.
Kas yra akcijų birža?
Akcijų birža – tai vieta, kurioje bendrovės gali pritraukti papildomų lėšų, o investuotojai įsigyti arba parduoti turimas akcijas. Pagrindinis akcijų biržos tikslas yra užtikrinti, kad prekyba akcijomis vyktų sklandžiai, saugiai bei efektyviai. Tiesiogiai prekiauti akcijų biržoje gali tik biržos nariai. Investuotojai, norėdami akcijų nusipirkti arba jas parduoti, turi naudotis biržos tarpininkų – komercinių bankų arba finansų maklerio įmonių, paslaugomis. Akcijų biržoje prekiaujama viešųjų bendrovių akcijomis. Kuomet tam tikram parduodamų akcijų kiekiui atsiranda pirkėjas, sutinkantis mokėti pardavėjo prašomą kainą, biržoje įvyksta sandoris ir įmonių akcijos yra parduodamos.
Akcijų biržos dalyviai:
- Akcijų biržos nariai. Visa prekyba akcijomis biržoje yra vykdoma per biržos narius. Komerciniai bankai arba finansų maklerio įmonės, norinčios tarpininkauti atliekant prekybos akcijomis sandorius, turi pateikti atitinkamos formos paraiškas ir mokėti nustatytus mokesčius.
- Bendrovės. Siekdamos pritraukti papildomo kapitalo per akcijų rinką, bendrovės skelbia viešąjį akcijų platinimą (angl. IPO – Initial Public Offering), taip viešai pasiūlydamos savo išleistas akcijas investuotojams. Už bendrovės akcijų listingavimą biržoje, jos taip pat turi mokėti nustatytus biržos mokesčius.
- Investuotojai. Kaip jau minėjome, didžioji dalis investuotojų visose pasaulio akcijų biržose, akcijomis prekiauja netiesiogiai, o per finansų tarpininkus, kurie yra užsiregistravę konkrečios akcijų biržos nariai. Pavedimus pirkti arba parduoti akcijas, investuotojas pateikia savo tarpininkui, o šis, už tam tikrą komisinį mokestį, apsiima investuotojo pavedimą įvykdyti.
Kaip veikia akcijų birža?
Paprastumo dėlei, akcijų biržą galime palyginti su turgumi, kuriame pirkėjai susitinka su pardavėjais ir derasi dėl prekių kainų. Tik mūsų atveju, prekės žinoma yra ne daržovės ar vaisiai, bet bendrovių akcijos. Taigi, akcijų biržoje vyksta nepertraukiama prekyba, kurios metu akcijų pardavėjai nustato savo „prekių“ pardavimo kainas, o akcijų pirkėjai – savo pirkimo kainas. Kai akcijos kaina tenkina tiek pardavėją, tiek pirkėją, akcijų biržoje įvyksta sandoris.
Iš esmės, akcijų kaina biržoje priklauso nuo jų paklausos ir pasiūlos. Konkrečios bendrovės akcijų paklausai didėjant, pirkėjai sutinka mokėti aukštesnę kainą už akciją, todėl akcijų kaina kyla. Ir atvirkščiai, bendrovės akcijų paklausai mažėjant, norėdami parduoti turimas akcijas, pardavėjai yra priversti akcijų kainą nuleisti. Kitaip sakant, kuo daugiau žmonių nori konkrečių akcijų, tuo brangiau jie yra pasiryžę jas pirkti.
„Bulių“ ir „meškų“ rinkos akcijų biržoje
Vykstant prekybai, akcijų vertė biržoje nuolat kinta. Finansų rinkoms kylant ir bendrovėms rodant gerus veiklos rezultatus, akcijų biržos dalyvių nuotaikos taip pat yra optimistinės. Periodas, kuomet investuotojai tikisi vis didesnių bendrovių pelnų ir įspūdingesnių plėtros tempų, vadinamas „bulių rinka“. Šiuo periodu investuoti į akcijas yra pakankamai lengva, kadangi brangsta daugumos bendrovių akcijos.
Kita vertus, nereikia pamiršti, jog niekas pasaulyje nesitęsia amžinai. Ypač akcijų biržoje! Vyraujant „bulių rinkai“, investuotojų lūkesčiai pasidaro tokie didelis, kad bendrovių akcijos dažnai tampa pervertintomis. Į akcijų biržą įsitraukia vis daugiau nepatyrusių žmonių, įsitikinusių, kad akcijų kainos tiesiog negali kristi. Tačiau ekonomikai pradėjus lėtėti, išpūstas pervertintų akcijų burbulas sprogsta, investuotojų nuotaikos prastėja ir prasideda akcijų išpardavimo metas. Šį periodą vadiname „meškų rinka“. „Meškų rinkos“ periodu investuotojų nuotaikos kartais būna tokios prastos, kad bendrovių akcijos nuvertinamos žymiai stipriau nei turėtų būti. Patyrusiems investuotojams šis laikotarpis yra puiki proga pigiai apsipirkti.
Didžiausios pasaulio akcijų biržos
Šiuo metu pasaulyje galima suskaičiuoti apie 60 oficialių biržų, kuriose prekiaujama bendrovių akcijomis. Visos jos skiriasi savo kapitalizacijos bei apyvartų dydžiais – vienos biržos yra tiesiog gigantiškos, o kitos, palyginus tik regioninės reikšmės nykštukės. Didžiausios akcijų biržos pasaulyje, pagal rinkos kapitalizacijos dydį yra:
- „New York Stock Exchange“ (JAV)
- „NASDAQ“ (JAV)
- „Japan Exchange Group“ (Japonija)
- „Shanghai Stock Exchange“ (Kinija)
- „Hong Kong Stock Exchange“
- „Euronex“ (Europos Sąjunga)
- „Shenzhen Stock“ Exchange (Kinija)
- „London Stock Exchange Group“ (Didžioji Britanija ir Italija)
- „TMX Group“ (Kanada)
- „BSE India Limited“ (Indija)
Baltijos akcijų birža
„Nasdaq Baltic“ – tai bendra Baltijos šalių akcijų rinka susidedanti iš trijų akcijų biržų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos akcijų birža vadinasi „Nasdaq Vilnius“ (buvusi Vilniaus akcijų birža), kuri kartu su „Nasdaq Riga“ bei „Nasdaq Tallinn“, sudaro bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką. Palyginus su didesnėmis Europos regiono biržomis, Baltijos šalių akcijų birža yra mažytė ir apyvartos joje labai menkos. „Nasdaq Baltic“ valdo Jungtinių Amerikos Valstijų vertybinių popierių biržų operatorius „Nasdaq“, Inc. Valdytojas užtikrina šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą, patikimą prekybos platformą bei aukštus saugumo standartus.
Lietuvos akcijų biržoje yra sudaryti du biržos sąrašai, kuriuose listinguojamos bendrovės – „First North“ ir Reguliuojamos rinkos. Į „First North“ sąrašą patenka mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios pasinaudoti akcijų biržos privalumais, pritraukiant papildomą kapitalą į bendrovę. Tuo tarpu Reguliuojamos rinkos sąraše listinguojamos stambių bendrovių akcijos, kurioms keliami didesni veiklos, dydžio bei finansinės atskaitomybės reikalavimai. Pavyzdžiui, minimali į Reguliuojamos rinkos sąrašą norinčios patekti bendrovės rinkos vertė, turi būti ne mažesnė kaip 4 mln. Eur.
Kaip pradėti investuoti akcijų biržoje?
Pirma reikėtų pažymėti, kad iš esmės, norint pradėti investuoti į „Nasdaq Baltic“ akcijų rinką, tam tikrai nereikia skirti daug lėšų. Investuojant į vietinę akcijų biržą, finansų tarpininkai taiko minimalius komisinius mokesčius, todėl pirmus žingsnius galima žengti net ir su keliais šimtais eurų kišenėje. Tuo tarpu investuojant kitose akcijų biržose, tarpininkai taiko žymiai didesnius komisinius mokesčius, taigi ir investuojamas kapitalas neišvengiamai turi būti didesnis.
Šiais, naujausių technologijų laikais, beveik visa prekyba akcijomis biržoje vyksta internetu. Tai investuotojams leidžia daug greičiau atlikti pirkimo ar pardavimo sandorius bei realiu laiku stebėti biržoje vykstančius pokyčius. Žinoma, klientui pageidaujant, finansų tarpininkas gali priimti ir kliento pavedimą telefonu, tačiau tokiu atveju, pavedimo įvykdymas kainuos brangiau ir bus atliktas žymiai lėčiau.
Biržinė ir užbiržinė prekyba
Vertėtų žinoti, kad akcijų pirkimas pardavimas gali vykti ne tik akcijų biržoje. Prekiauti akcijomis galima ir taip vadinamoje užbiržinėje rinkoje. Čia pardavėjas gali tiesiogiai parduoti turimas bendrovės akcijas pirkėjui. Dažniausiai užbiržinėje rinkoje prekiaujama tomis bendrovių akcijomis, kurios nėra kotiruojamos akcijų biržoje. Užbiržinius sandorius taip pat mėgsta ir didelės apimties sandorius vykdantys finansų tarpininkai. Apeidami akcijų biržą jie sutaupo nemažus biržai mokamus mokesčius už stambaus sandorio sudarymą. Visais kitais atvejais, prekiauti tiesiogiai per akcijų biržą yra žymiai lengviau ir patogiau.
Pirmieji žingsniai akcijų biržoje
Atlikti sandorius akcijų biržoje galima tik per finansinius tarpininkus – finansų maklerio įmones arba komercinius bankus. Taigi, norint įžengti į akcijų biržą, pirma jums reikia išsirinkti finansų tarpininką ir sudaryti su juo finansinių paslaugų teikimo sutartį. Renkantis tarpininką patariame neskubėti ir išnagrinėti bent keletą pasiūlymų. Ypatingą dėmesį prašome atkreipti į taikomus tarpininkavimo mokesčius, nes perkant ir parduodant akcijas, būtent jums reikės tuos mokesčius mokėti.
Daugelis finansinių tarpininkų taiko akcijų pirkimo bei pardavimo operacijų mokesčius. Taip pat dažnai taikomas ir vertybinių popierių pasaugojimo mokestis, kuris paprastai mokamas kartą į mėnesį arba ketvirtį. Jei planuojate investuoti ne tik į vietinę „Nasdaq Baltic“ rinką, atkreipkite dėmesį į operacijų įkainius, taikomus investuojant į užsienio biržas. Atminkite, tarpininkui mokami komisiniai bei kiti mokesčiai, kiekvieną kartą mažina jūsų uždirbamą pelną, todėl reikia siekti, kad mokesčiai būtų kuo mažesni!
Išsirinkus finansinį tarpininką, pats metas atsidaryti pas jį investicinę sąskaitą ir pervesti į ją investicijoms skirtas lėšas. Ši investicinė sąskaita bus naudojama tiek akcijas perkant – lėšos nuskaitomos nuo sąskaitos, tiek akcijas parduodant – lėšos pervedamas į sąskaitą. Persivedus lėšas į investicinę sąskaitą, jau galite pradėti pirkti norimų bendrovių akcijas.
Akcijų birža gali būti ir pavojinga
Kaip matote, pradėti prekiauti akcijų biržoje iš tiesų yra pakankamai lengva. Tačiau iš kitos pusės, lengva pradžia gali ir suklaidinti. Kuomet perkant arba parduodant akcijas, užtenka tik paspausti keletą mygtukų, pirmuosius žingsnius akcijų biržoje darantys investuotojai gali pamanyti, kad ir uždirbti čia įmanoma lygiai taip pat lengvai. Deja, tikrovė nėra tokia graži. Akcijų rinka pasižymi dideliais akcijų vertės svyravimais, todėl uždirbti akcijų biržoje galima daug, bet nepasisekus – galima daug ir prarasti. Taigi, prieš paspaudžiant „Pirkti“ arba „Parduoti“, rekomenduojame visuomet atlikti detalę planuojamos operacijos analizę bei pasverti visas galimas rizikas.
