Ar žinote kas yra akcijos? Straipsnyje susipažinsite kas yra materialios ir nematerialios akcijos, kuo privilegijuotos akcijos skiriasi nuo paprastųjų bei kokios apskritai yra įmonių akcijų rūšys.
Šiuo metu, investicijos į akcijas išlieka bene populiariausia investavimo priemonė visame pasaulyje. Tokio didelio investuotojų dėmesio, šie vertybiniai popieriai sulaukia ne veltui, kadangi būtent iš akcijų, potencialiai galima tikėtis didžiausios investicinės grąžos. Kita vertus, prekyba akcijomis taip pat yra viena rizikingiausių investavimo veiklų, nepatyrusiam ir nedaug žinių turinčiam investuotojui, galinti atnešti pakankamai nemažai nuostolių. Taigi, šiame straipsnyje išsiaiškinsime kas apskritai yra įmonių akcijos, aptarsime pagrindines akcijų rūšis bei sužinosime, su kokiomis rizikomis investuojant į akcijas galite susidurti.
Kas yra akcijos?
Akcijos atsirado daugiau kaip prieš 400 metų, kuomet besiformuojantys nauji ekonominiai santykiai lėmė akcinių bendrovių kūrimosi poreikį. Iš esmės, akcijos, kaip bendrovės nuosavybės vieneto, atsiradimą sąlygojo būtinybė apjungti skirtingus kapitalus bendrai veiklai ir plėtrai. Pirmoji pasaulyje akcijų birža atidaryta dar tolimais 1602 metais Amsterdame. Pačioje pradžioje čia buvo prekiaujama bene vertingiausios visų laikų bendrovės – Olandų Rytų Indijos kompanijos (VOC) akcijomis.
Akcija – tai nuosavybės vertybinis popierius, įrodantis akcijos turėtojo teisę į tam tikrą akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dalį. Kitaip sakant, asmuo įsigijęs konkrečios bendrovės akcijų, tampa šios bendrovės bendraturčiu, o jo nuosavybės dalis bendrovėje yra proporcinga turimų akcijų kiekiui. Kartu su bendrovės akcijomis asmuo taip pat įgyja ir tam tikrų turtinių ir neturtinių teisių. Pavyzdžiui, teisė dalyvauti bendrovės pelno paskirstyme (akcijų dividendai), teisė dalyvauti bendrovės valdyme ar teisė, apskųsti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, jei šie prieštarauja įstatymams.
Dažnai klaidingai manoma, jog visos šiuolaikinės akcijos – tai kažkoks materialus popieriaus lakštas su apsauginiais vandens ženklais ir atitinkamais įrašais. Tiesa, iki pat XX amžiaus vidurio, akcininkų seifuose buvo būtent materialios akcijos, tačiau sparčiai vystantis informacinėms technologijoms į madą atėjo nematerialios akcijos. Kitaip sakant, Baltijos akcijų biržoje įsigiję įmonės akcijų, jūs jokių popierių tikrai negausite. Šiuo atveju, jūsų vertybinių popierių sąskaitoje bus padarytas atitinkamas įrašas apie tai, kiek ir kokių akcijų turite.
Akcijų emisija – arba iš kur atsiranda akcijos?
Įmonių akcijos atsiranda tuomet, kai yra įregistruojama nauja akcinė bendrovė arba kai bendrovė nusprendžia padidinti savo turimą kapitalą. Pirmu atveju, akcijos išleidžiamos suformuojant įstatinį kapitalą, o antru – įregistruojant bendrovės kapitalo didinimą. Abiem atvejais, akcijas emituoja arba leidžia pati bendrovė. Emituojant akcijas, bendrovės pritraukia veiklos plėtrai reikalingas lėšas. Svarbu pažymėti, jog įsigydamas įmonės akcijų investuotojas pinigų neskolina, o tampa akcininku. Iš akcininkų pritraukti pinigai toliau gali būti naudojami bendrovės veiklai ir plėtrai finansuoti.
Bendrovės savo akcijas gali išleisti organizuojant ir kelias akcijų emisijas. Kiekviena nauja akcijų emisija didina bendrovės išleistų akcijų skaičių, tačiau jeigu išleisto akcijos yra vienodos ir apmokėtos, iš esmės nėra didelio skirtumo, kuriai emisijai jos priklauso. Akcijų emisija gali būti organizuojamas bendrovės akcijas platinant vertybinių popierių biržoje (IPO) arba siūlant jas investuotojams užbiržinėje akcijų rinkoje.
Iš esmės, pačios bendrovės priima sprendimą dėl savo akcijų kotiravimo vertybinių popierių biržoje. Jei bendrovės akcijos biržoje yra kotiruojamos, tuomet šių akcijų pirkimas ir pardavimas tampa labai nesudėtingu ir paprastu procesu. Jei bendrovė nusprendžia nesiūlyti savo akcijų biržoje, tuomet jas taip pat galima įsigyti, tačiau toks procesas tampa žymiai sudėtingesniu.
Akcijų rūšys
Kalbant apie akcines bendroves ir jų emituojamų akcijų rūšis, pirma reikėtų pažymėti, jog visos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos bendrovių akcijos yra vardinės akcijos – priklauso konkrečiam asmeniui. Tiesa, be vardinių akcijų taip pat gali būti emituojamos ir pareikštinės akcijos, tačiau pastaruoju metu šių akcijų išleidimas vis labiau ribojamas, kadangi jose nėra jokio oficialaus įrašo, kam priklauso konkreti akcija.
Pagal suteikiamas akcininkų teises, vardinės akcijos yra skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotas akcijas:
- Paprastosios akcijos – tai pagrindinę akcinės bendrovės emituotų akcijų dalį sudarantys vertybiniai popieriai. Kiekviena paprastoji akcija jos turėtojui suteikia vieno balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Paprastųjų akcijų savininkai taip pat turi teisę gauti ir dividendus, tačiau jų mokėjimas šiems akcininkams nėra garantuotas. Dividendai išmokami tik tuo atveju, jeigu jie pirma būna išmokėti privilegijuotų akcijų turėtojams ir uždirbto pelno lieka paprastų akcijų savininkų dividendams. Paprastosios akcijos yra dažniausiai sutinkama akcijų rūšis.
- Privilegijuotos akcijos – tai akcijų ir obligacijų savybių turintys vertybiniai popieriai. Privilegijuotos akcijos garantuoja jų turėtojams pastovius, bendrovės įstatuose nustatyto dydžio dividendus, tačiau nesuteikia balso teisės visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai šių akcijų savininkams turi būti išmokami pirmiau nei išmokami dividendai paprastųjų akcijų savininkams. Apskritai, tokio tipo akcijos yra išleidžiamos tais atvejais, kai bendrovės savininkai nori pritraukti papildomo kapitalo, bet nenori prarasti bendrovės kontrolės.
Rizikos investuojant į akcijas
Pradedant investuoti į akcijas, visiškai neprošal būtų susipažinti ir su rizikomis, su kuriomis labai tikėtina teks susidurti. Akcijų kaina kartais gali būti labai nestabili, nes paprastai priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Jeigu bendrovė rodo gerus rezultatus ir veikia sėkmingai, tuomet kyla ir jos akcijų kainos, tačiau bendrovei nesisekant ir veiklos rezultatams prastėjant, akcijų kainos gali labai sparčiai nukristi.
Taigi, norint geriau suprasti investavimo į konkrečios įmonės akcijas riziką, pirma reikėtų įvertinti, kuriame plėtros etape yra pati įmonė. Jeigu įmonė yra augimo etape, tuomet net ir mažiausia teigiama arba neigiama naujiena apie jos veiklą turės didelį poveikį įmonės akcijų kainai. Iš kitos pusės, stabilių ir savo rinką išsikovojusių įmonių akcijų kaina yra žymiai mažiau jautresnė naujienoms apie jos veiklą. Todėl prieš investuojant savo pinigus į akcijas, labai svarbu gerai susipažinti ne tik su pačia bendrove, bet ir su sektoriumi, kuriame bendrovė veikia.
