Sužinokite, kokie yra pagrindiniai ekonominiai rodikliai, į kuriuos investuotojams visuomet verta atkreipti dėmesį. Įvairūs ekonominiai ir makroekonominiai rodikliai pakankamai tiksliai apibūdina konkrečios šalies ar regiono ekonominę padėtį, todėl yra labai svarbūs kiekvieno investuotojo informacijos šaltiniai.
Patyrę investuotojai, priimdami galutinį sprendimą dėl konkrečios investavimo galimybės, visuomet siekia įvertinti ir šalies bei regiono ekonominę padėtį. Kitaip sakant, išsiaiškinti, ar artimiausiu metu šios šalies ar regiono ekonominė situacija bus palanki numatomoms investicijoms. Atsakymo į šį klausimą paprastai ieškoma analizuojant įvairius ekonominius ir makroekonominius rodiklius. Taigi, šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius ekonomikos rodiklius, kurie geriausiai apibūdina valstybių ir regionų ekonominę situaciją.
Ekonominiai ir makroekonominiai rodikliai
Ekonominiai rodikliai yra finansų statistikos priemonės padedančios geriau įvertinti ir suprasti valstybės ekonominę padėtį. Šie rodikliai yra svarbūs investuotojų įrankiai, nes jie gana tiksliai atspindi konkrečios valstybės ekonomikos stabilumą ir investicinį klimatą. Stiprūs ir teigiami ekonomikos rodikliai rodo, kad šalyje vyrauja verslui palanki aplinka. Kita vertus, silpni ar neigiami rodikliai gali reikšti, kad verslo bei investicijų aplinka konkrečioje šalyje yra mažiau palanki.
Ekonominiai bei makroekonominiai rodikliai yra svarbūs analizės įrankiai tiek trumpalaikiams, tiek ir ilgalaikiams investuotojams. Trumpalaikiai investuotojai, siekdami kuo didesnio pelno biržose, turi nuolat sekti ir reaguoti net į smulkiausią informaciją, galinčią pakeisti nuotaikas rinkoje. Tuo tarpu ilgalaikiai investuotojai, siekdami daryti teisingus strateginius investicinius sprendimus, privalo nuosekliai stebėti pagrindinius ekonominius rodiklius ir analizuoti jų pokyčius.
Taigi, svarbiausius ekonominius rodiklius galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes: pagrindiniai šalies ekonomikos rodikliai, gamybos rodikliai, verslo aktyvumo rodikliai, darbo rinkos rodikliai, pinigų rinkos rodikliai ir kainų lygio rodikliai. Aptarkime šias rodiklių grupes detaliau.
Pagrindiniai šalies ekonomikos rodikliai
Didelėje ekonominių rodiklių įvairovėje galime išskirti pagrindinius šalies rodiklius, kurie geriausiai atspindi jos ekonomikos gyvybingumą ir perspektyvas. Šie makroekonominiai rodikliai gali mums suteikti itin naudingų įžvalgų apie šalyje susiklosčiusią verslo ir investicinę aplinką bei jos gyventojų ekonominę gerovę. Pagrindiniais šalies ekonominiais rodikliais paprastai laikomi: valstybės skola, einamosios sąskaitos balansas, importas, eksportas, infliacija ir tiesioginės užsienio investicijos.
- Valstybės skola atspindi pinigų sumą, kurią valstybė yra skolinga savo kreditoriams, iš kurių vienokiu ar kitokiu būdu skolinosi pinigus. Valstybės paprastai skolinasi išleisdamos įvairius skolos vertybinius popierius (obligacijas, taupymo lakštus ir pan.), tačiau pasitaiko atvejų, kuomet valstybei yra suteikiama ir tiesioginė paskola. Didelė valstybės skola signalizuoja, kad valstybei anksčiau ar vėliau teks optimizuoti savo biudžetą, pradėti mažinti išlaidas ar didinti mokesčius. Pastarasis variantas gali sukelti neigiamas pasekmes verslo sektoriui, nes didesni mokesčiai mažina įmonių pelningumą. Taigi, investuojant į tam tikrą šalį, būtina atsižvelgti į valstybės skolos dydį ir šios skolos galimą įtaką ekonomikai.
- Importas - tai prekių ar paslaugų įvežimas į šalį, siekiant jas parduoti ar naudoti. Importas yra eksporto priešingybė, kuomet prekės ir paslaugos yra parduodamos kitoms šalims. Importas gali pasiūlyti vartotojams didesnį skirtingų prekių asortimentą konkurencingomis kainomis, tačiau jis taip pat gali kelti iššūkių ir vietos gamintojams, kadangi atsiranda užsienio konkurencija. Siekdamos apsaugoti vietinius gamintojus, tam tikrų prekių ar paslaugų importui, valstybės kartais taiko specialius tarifus, kvotas arba kitus apribojimus. Kuomet importas viršija eksportą, vyksta kapitalo nutekėjimas į kitas šalis, kuris ilgainiui gali daryti neigiamą įtaką šalies ekonomikai.
- Eksportas - tai šalyje pagamintų prekių ir paslaugų pardavimas kitoms valstybėms. Eksportas yra priešingas importui, kuomet prekės ir paslaugos yra įvežamos į šalį iš užsienio. Eksportas tiesiogiai prisideda prie visos šalies ekonomikos plėtros ir yra pagrindinis daugelio šalių pajamų šaltinis. Norėdamos paskatinti ekonomikos plėtrą, valstybės dažnai skatina eksportą, siūlydamos vietos gamintojams įvairias subsidijas ar mokesčių lengvatas. Tokiu būdu valstybės eksportuojamos prekės tampa konkurencingesnėmis pasaulinėje rinkoje. Eksportas taip pat leidžia uždirbti užsienio valiutos, kuria galima atsiskaityti už importuojamas prekes.
- Einamosios sąskaitos balansas parodo, koks yra santykis tarp šalies eksporto ir importo. Balansas apskaičiuojamas iš eksportuotų prekių ir paslaugų vertės atimant importuotų prekių ir paslaugų vertę. Jeigu einamoji sąskaita yra teigiama, vadinasi šalis daugiau eksportuoja nei importuoja. Jeigu einamoji sąskaita yra neigiama - šalis daugiau lėšų išleidžia prekių ir paslaugų importui negu uždirba iš eksporto. Kitaip sakant, neigiamas einamosios sąskaitos balansas reiškia, kad kapitalas palieka šalį, o tai ilgainiui gali turėti itin neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Apskritai, einamosios sąskaitos balansas yra lėtai kintantis ekonomikos rodiklis, todėl svarbu nuolat sekti jo pokyčių dinamiką.
- Infliacija - tai vienas svarbiausių šalies makroekonominių rodiklių, atspindintis pinigų perkamosios galios mažėjimą dėl kylančių prekių ir paslaugų kainų. Kitaip sakant, infliacija parodo kaip greitai nuvertėja pinigai, kadangi brangstant prekėms ir paslaugoms, kartu mažėja ir pinigų perkamoji galia. Investuotojams šis rodiklis yra gyvybiškai svarbus, kadangi jis atspindi realų investicijų pelningumą. Jeigu jūsų investicijų grąža yra mažesnė už infliacijos lygį, vadinasi jūsų reali grąža yra neigiama. Nedidelė infliacija paprastai neturi juntamos įtakos ir atskirais atvejais netgi yra sveikintina, tačiau pernelyg didelė infliacija gali stipriai paveikti tiek finansines rinkas, tiek visą šalies ekonominį stabilumą.
- Tiesioginės užsienio investicijos yra lėšos, kurias užsienio šalys investuoja į vietinę ekonomiką, dažnai orientuojantis į ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, gamyklas, žemę ar įrangą. Šios investicijos padeda skatinti šalies ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas. Investicijos į įmonių akcijas ar kitus jų išleidžiamus vertybinius popierius nėra laikomos tiesioginėmis investicijomis. Šalies galimybė pritraukti tokius investicijų srautus dažnai priklauso nuo jos darbo rinkos efektyvumo, mokesčių politikos, teisinio skaidrumo ir infrastruktūros išvystymo lygio. Todėl tiesioginės užsienio investicijos yra gana objektyvus šalies ekonominio stabilumo ir investicinio patrauklumo rodiklis.
Gamybos rodikliai
Gamybos rodiklių grupė apibūdina bendrą šalies ekonominę situaciją. Šiai grupei priskiriami: bendrojo vidaus produkto (BVP), vartojimo lygio, nacionalinių pajamų bei nacionalinių išlaidų rodikliai.
- Bendras vidaus produktas (BVP) yra pagrindinis indikatorius, nurodantis šalies ekonomikos augimą ir jos sukuriamą pridėtinę vertę. Tai esminis ekonominis rodiklis, atspindintis produkcijos ir paslaugų kiekį, kurį šalies ekonomika sugeneravo per tam tikrą periodą. Siekiant įvertinti šalies ekonomikos stabilumą, investuotojams svarbu stebėti BVP augimo šaltinius, tokius kaip vidaus vartojimas bei eksportas. Pavyzdžiui, jeigu BVP augimas yra grindžiamas tik vidaus vartojimu, tai reiškia, kad tokia šalis gyvena į skolą ir jos ekonomikai gresia perkaitimas.
- Vartojimas apibrėžia prekių ir paslaugų panaudojimą, siekiant patenkinti kasdienes gyvenimo reikmes. Iš esmės, vartojimas yra gamybos ir paslaugų teikimo proceso galutinis tikslas. Kuo didesnė ir stipresnė šalies ekonomika, tuo joje yra aukštesnis ir vartojimo lygis. Tačiau per intensyvus vartojimas gali sukelti neigiamas pasekmes aplinkai, kultūrai ir visuomenės gerovei. Sveikoje ekonomikoje dalis pagaminto BVP nėra suvartojama, bet panaudojama įvairioms investicijoms į gamybos plėtrą.
- Nacionalinės pajamos - tai bendra visų prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje vertė, pridėjus pajamas gautas iš investicijų ar darbo užsienyje ir atėmus užsieniečiams išmokėtas lėšas. Nacionalinės pajamos yra svarbus ekonominės veiklos indikatorius, leidžiantis objektyviai įvertinti šalies pragyvenimo lygį ir ekonomikos augimą.
Verslo aktyvumo rodikliai
Verslo aktyvumo rodikliai nusako verslo aktyvumą šalyje ir investuotojų yra stebimi taip pat akylai kaip ir gamybos rodikliai. Pagrindinis verslo aktyvumo rodiklių privalumas yra tas, kad dažniausiai jie gerokai anksčiau nei kiti ekonominiai rodikliai parodo besikeičiančią situaciją šalyje. Kitaip sakant, verslas visuomet pirmas pajunta ekonominės aplinkos pokyčius. Šiems rodikliams yra priskiriami: pramonės rodikliai (produkcijos eksportas, gamybinių pajėgumų panaudojimas, pardavimai, atsargos ir pan.), statybos rodikliai (statybos darbų apimtis, statybos darbų užsakymai, statybos darbuotojų skaičius ir pan.), paslaugų sektoriaus rodikliai (pardavimų pajamos, pardavimų struktūra, darbuotojų skaičius ir pan.), prekybos rodikliai (mažmeninės prekybos įmonių apyvartos, didmeninės prekybos įmonių apyvartos, maitinimo įmonių apyvartos ir pan.).
- Pramonės rodikliai - pramonė, kartu su žemės ūkiu ir paslaugų sektoriumi, sudaro tris kertines daugumos pasaulio šalių ūkio struktūrines dalis. Investuotojams svarbu sekti pramonės rodiklius, kadangi jie pakankamai tiksliai vaizduoja šalies ekonomikos vystymosi dinamiką. Tačiau reikia turėti omenyje, kad nesubalansuotas pramonės vystymasis gali turėti ir neigiamą poveikį. Iš vienos pusės, pramonės masto didinimas, kartu didina ir šalies technologinį, socialinį bei ekonominį potencialą. Kita vertus, pramonės plėtra dažnai sukelia ir nemažai naujų socialinių bei ekologinių problemų.
- Statybos rodikliai - statyba yra neatsiejama bet kokios šalies ekonomikos dalis. Statybos sektoriuje išleidžiama labai daug valstybės ir privačių lėšų, todėl statybos apimtys ir ekonominiai rodikliai, tiesiogiai veikia visos šalies ekonomikos vystymąsi. Dėl šios priežasties, investuotojams labai svarbu žinoti ir nuolat sekti statybos sektoriaus statistinę informaciją bei makroekonominių rodiklių dinamiką.
- Paslaugų sektoriaus rodikliai - paslaugų sektorius apima ekonomines veiklas, kurių pagrindą sudaro paslaugų teikimas. Čia verslas arba atskiri specialistai naudoja savo laiką ir žinias, todėl šio sektoriaus produktas yra suteiktos paslaugos, o ne pagaminta produkcija. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, sparčiausi augimo tempai yra būtent paslaugų sektoriuje, todėl šio sektoriaus ekonominiai rodikliai labai domina ir investuotojus.
- Prekybos rodikliai - vidaus bei išorės prekybos tendencijoms analizuoti ir stebėti yra skaičiuojami įvairūs didmeninės ir mažmeninės prekybos bei prekių apyvartos ekonominiai rodikliai. Investuotojams paprastai patys įdomiausi yra mažmeninės prekybos rodikliai, kadangi būtent jie geriausiai atspindi galutinių vartotojų nuotaikas.
Darbo rinkos rodikliai
Patyrę investuotojai visuomet atidžiai stebi darbo rinkos rodiklius, parodančius objektyvią situaciją šalies darbo rinkoje, kuri savo ruožtu, puikiai atspindi verslo nuotaikas. Pagrindiniai šiai grupei priskiriami ekonominiai rodikliai: nedarbo lygis, užimtumo lygis, laisvų darbo vietų skaičius, išdirbtų valandų skaičius bei darbo užmokestis.
Šalies verslininkams susiduriant su finansiniais sunkumais, pradeda didėti nedarbo lygis, nes įmonės nebegali išlaikyti savo darbuotojų. Kadangi pajamas gauna mažesnė visuomenės dalis, kartu pradeda mažėti ir bendra šalies gyventojų perkamoji galia. Galiausiai, kritusios gyventojų pajamos sukuria problemas verslo įmonėms, nes žmonės išleidžia mažiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms. Tokiu būdu šalyje įsisuka užburtas ratas, lemiantis prastėjančią investicinę aplinką ir didėjančią socialinę įtampą.
- Nedarbo lygis - tai gana tikslus valstybės esamos ekonomikos būklės indikatorius, parodantis, kokia dalis visų galinčių ir norinčių dirbti šalies gyventojų neranda darbo. Ekonominiu aspektu, didėjantis nedarbo lygis reiškia, jog vis daugiau šalies gyventojų nedirba, nemoka mokesčių bei neprisideda prie šalies gerovės kūrimo. Dėl šios priežasties, aukštas nedarbo lygis neišvengiamai atsiliepia ir ekonomikos augimo tempui, todėl padidėjus nedarbui, tikėtina matysime ir BVP rodiklio mažėjimą.
- Užimtumo lygis - tai ekonominis rodiklis, išreiškiamas kaip užimtų gyventojų ir visų šalies gyventojų santykis. Skaičiuojant šį rodiklį, užimtumas suprantamas kaip teisėta ekonominė veiklą, už kurią gyventojas gauna darbo užmokestį. Užimtumo lygis parodo darbo išteklių panaudojimo šalies ūkyje efektyvumą. Kitaip sakant, kuo didesnis visuomenės užimtumas, tuo mažesnis nedarbo lygis šalyje ir atvirkščiai.
- Laisvų darbo vietų skaičius - naudojamas įvertinti laisvų darbo vietų skaičiui, kurias darbdaviai aktyviai siekia užpildyti. Šis ekonomikos rodiklis investuotojams suteikia naudingų įžvalgų apie esamą darbo rinkos ir šalies ekonomikos būklę. Pavyzdžiui, augantis laisvų darbo vietų skaičius rodo didelę darbo jėgos paklausą ir tai gali signalizuoti apie ekonomikos augimą ir verslo tikėjimą ateities perspektyvomis. Kita vertus, jei padidėjus laisvų darbo vietų skaičiui, kartu išlieka ir aukštas nedarbo lygis, tai gali įspėti apie gilias struktūrines darbo rinkos problemas. Kitaip sakant, nors darbo rinkoje yra laisvų darbo vietų, tačiau esami bedarbiai neturi reikiamų įgūdžių, kvalifikacijos ar motyvacijos joms užimti.
- Išdirbtų valandų skaičius - nurodo bendrą darbo valandų skaičių, kurį darbuotojai praleido dirbdami per tam tikrą laikotarpį. Šis ekonominis rodiklis gali suteikti naudingų įžvalgų apie darbo rinkos aktyvumą ir produktyvumą. Išdirbtų valandų skaičiaus augimas paprastai rodo padidėjusį ekonominį aktyvumą ir daugeliu atveju, ekonomikos augimą. Ir priešingai, šio rodiklio mažėjimas signalizuoja apie šalies ekonomikos susitraukimą bei sulėtėjimą. Ekonomikos augimo periodu, išdirbtų valandų skaičius paprastai didėja, nes įmonės samdo daugiau darbuotojų. Ekonominio nuosmukio metu šis rodiklis dažniausiai sumažėja, nes įmonės pradeda trumpinti darbo valandų skaičių arba atleidžia darbuotojus.
- Darbo užmokestis - tai svarbi ekonominės analizės sudedamoji dalis, kadangi šis ekonominis rodiklis tiesiogiai veikia gyventojų perkamąją galią, pragyvenimo išlaidas ir bendrą šalies ekonominę būklę. Didėjant darbo užmokesčiui, pas gyventojus atsiranda daugiau laisvų lėšų, todėl šalyje padidėja vartojimas ir stebimas ekonomikos augimas. Kita vertus, jeigu darbo užmokestis auga greičiau nei darbo našumas, tai gali sukelti kainų infliaciją, kai įmonės didina kainas, kad išlaikytų pelno maržas. Taip pat reikia skirti realaus ir nominalaus darbo užmokesčio rodiklius. Nominalus darbo užmokestis reiškia faktinę darbuotojų uždirbtą pinigų sumą, o realusis darbo užmokestis yra koreguojamas atsižvelgiant į infliaciją ir parodo faktinę gaunamo darbo užmokesčio perkamąją galią. Taigi, nominalaus darbo užmokesčio padidėjimas nebūtinai reiškia gyvenimo lygio pagerėjimą, ypač jeigu prekių ir paslaugų kainos kyla sparčiau.
Kainų lygio rodikliai
Rodikliai, susiję su kainų lygiu, atspindi kainų svyravimus skirtingose šalies ekonomikos sektoriuose, ir yra esminiai visiems investuotojams. Pagrindiniai šios kategorijos rodikliai yra vartotojų gamintojų bei statybos sąnaudų kainų indeksai. Paprastai, kai kainos auga stabiliai ir nėra didelės (ne daugiau kaip 3% per metus), tai laikoma normalia ekonomine būsena. Vis dėlto, jei kainų kilimas tampa intensyvesnis, tai gali būti infliacijos požymis, kuris, esant nepalankioms sąlygoms, gali sukelti šalies ekonomikos perkaitimą ir vėliau - recesiją.
- Vartotojų kainų indeksas (VKI) - tai tradicinis ekonominis rodiklis, naudojamas įvertinti šalyje esančiam infliacijos lygiui. Indeksas grindžiamas esminėmis prekėmis ir paslaugomis, kurias įsigyja vidutinis namų ūkis. Tiksli kainų indekso krepšelio sudėtis gali kisti priklausomai nuo šalies, gyventojų įpročių bei pragyvenimo lygio, tačiau jis gana objektyviai atspindi bendras kainų tendencijas. Svarbu paminėti, kad vartotojų kainų indeksas apima tik vartojimo prekes, todėl prekių, skirtų gamybai, kainos į šį indeksą nėra traukiamos.
- Gamintojų kainų indeksas (GKI) parodo pramoninės produkcijos kainų pokyčius. Šis rodiklis atspindi kainų svyravimus pramonės, žemės ūkio, paslaugų, miškininkystės, žuvininkystės ir kasybos sektoriuose. GKI yra vienas svarbiausių ekonominių rodiklių, matuojant infliacinį ar defliacinį kainų pokyčių poveikį ekonomikai. Augantis GKI gali signalizuoti apie didėjančias verslo įmonių sąnaudas, kurios galiausiai būna perkeliamos vartotojams, kaip didesnės prekių ir paslaugų kainos. Palyginti su Vartotojų kainų indeksu (VKI), kuris atspindi kainų pokyčius iš vartotojo požiūrio, GKI parodo, kaip kainos keičiasi iš gamintojo perspektyvos. Dėl šios priežasties GKI ir VKI reikšmės praktikoje gana pastebimai skiriasi.
- Statybos sąnaudų kainų indeksas (SSKI) - tai ekonominis rodiklis, kurio pagalba išreiškiamas naujos statybos objektų sąnaudų elementų (medžiagų, mechanizmų darbo, darbo užmokesčio ir kitų) bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Iš esmės SSKI atspindi statybos veiklos sąnaudų kainų raidą. Medžiagų sąnaudos yra bene reikšmingiausia SSKI dalis, nes ji fiksuoja pagrindinių statybinių medžiagų, tokių kaip cementas, plienas, mediena, elektros gaminiai ir kt., kainų pokyčius. Įvairios šalys ir regionai gali turėti savo statybos kainų indekso versijas, kurios atspindi konkrečias tos vietos ekonomines sąlygas ir statybos praktikas. SSKI naudoja ne tik investuotojai, bet ir statybininkai, rangovai, projektų vystytojai bei užsakovai, norėdami koreguoti sutarčių kainas, būsimų projektų biudžetą arba matuoti infliaciją statybų sektoriuje.
Pinigų rinkos rodikliai
Pinigų rinkos rodikliai apibūdina šalies finansinę situaciją. Prie šių ekonominių rodiklių grupės galima priskirti: pinigų kiekio, pinigų apyvartos greičio, palūkanų normos ir panašius rodiklius. Nuo šalies finansinės sistemos likvidumo, didžia dalimi priklauso ir jos ekonomikos būklė, todėl pinigų rinkos rodiklius, periodiškai turėtų patikrinti kiekvienas investuotojas.
- Pinigų kiekis - tai šalies ūkyje cirkuliuojančių pinigų visuma, apimanti tiek grynuosius pinigus, tiek ir elektronines lėšas finansinių institucijų sąskaitose. Pinigų kiekio pokyčiai gali paveikti infliacijos lygį, todėl centriniai bankai intervencijomis siekia reguliuoti pinigų masę, kad kontroliuotų infliaciją. Pinigų kiekio pokyčiai gali suteikti investuotojams naudingų įžvalgų apie galimus BVP ir infliacijos lygio pokyčius ateityje.
- Pinigų apyvartos greitis - tai vienas svarbiausių ekonominių rodiklių, apibūdinantis šalies ekonomikos gyvybingumą, verslo aktyvumą ir prekių bei paslaugų gamybos mastą. Šis rodiklis parodo, kiek kartų per nustatytą laikotarpį kiekvienas piniginis vienetas vidutiniškai dalyvauja įvairiose ekonominėse operacijose ir pakeičia savininką. Kitaip sakant, pinigų apyvartos greitis atspindi pinigų judėjimo intensyvumą ekonomikoje. Iš esmės, kuo didesnė pinigų apyvarta, tuo efektyviau yra aptarnaujami prekių gamybos, paslaugų teikimo, finansinių atsiskaitymų ir kiti ekonominiai procesai, kuriems reikalingos piniginės lėšos.
- Bazinė palūkanų norma iš esmės apibūdina pinigų kiekį rinkoje. Centrinis bankas, keldamas bazinę palūkanų normą, kartu mažina ir pinigų kiekį ekonomikoje, o palūkanų normą mažindamas, pinigų kiekį didina. Bazinės palūkanų normos pokyčiai neišvengiamai veikia ir visas kitas palūkanų normas rinkoje. Bazinei palūkanų normai didėjant, atitinkamai reaguoja ir tarpbankinės palūkanų normos, nuo kurių paprastai priklauso ir visos kitos kreditų palūkanų normos. Bazinės palūkanų normos reguliavimas yra vienas svarbiausių instrumentų, naudojamų skatinant arba stabdant šalies ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, jeigu šalies ekonomika lėtėja ir norima ją paskatinti, centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą, tikėdamasis taip suaktyvinti skolinimąsi ir vartojimą.
Ekonominių ir makroekonominių rodiklių svarba investuotojams
Kaip matote, ekonominių ir makroekonominių rodiklių įvairovė yra tikrai didelė, todėl natūralu kelti klausimą: ar investuotojui tikrai būtina juos visus išmanyti ir sekti? Tiesą sakant, vidutiniam investuotojui tikrai nėra būtina žinoti ir gebėti analizuoti visų ekonominių rodiklių, tačiau svarbu sekti pagrindinius, kurie stipriausiai veikia investicinę ir verslo aplinką. Juk pagrindinių makroekonomikos rodiklių išmanymas leidžia priimti informuotus investicinius sprendimus, tinkamu laiku investuoti ir svarbiausia, tinkamu laiku pasitraukti iš investicijų. Taigi, gebėjimas analizuoti ekonominius ir makroekonominius rodiklius yra labai svarbus, norint teisingai įvertinti pasitaikančias investicines galimybes ir mažinti rizikas.
