Įmonės finansų analizė – viena svarbiausių priemonių, norint gauti patikimos informacijos apie kiekvienos įmonės veiklos rezultatus. Įmonės analizė leidžia įvertinti priimtų valdymo sprendimų efektyvumą ir objektyviai nustatyti tikrąją įmonės vertę. Toks įmonės veiklos vertinimas yra naudingas ne tik investuotojams ar akcininkams, bet ir įmonių vadovams bei darbuotojams. Sužinokite, kaip tinkamai atlikti įmonės analizę ir teisingai interpretuoti jos rezultatus.
Neapibrėžta ir rizikinga aplinka, nuolat supa dabartinius verslininkus, investuotojus ar įmonių akcininkus, siekiančius priimti pagrįstus sprendimus. Todėl šiuolaikinio, itin konkurencingo, verslo sąlygomis, labai svarbu turėti kuo daugiau išsamios ir tikslios informacijos apie įmonių finansinę būklę bei jų veiklos rezultatus. Įmonės veiklos analizė – tai viena iš svarbiausių ir efektyviausių priemonių, siekiant gauti patikimos informacijos apie įmonės ekonominę situaciją. Taigi, kiekvienam su verslu ar investicijomis į verslą susijusiam žmogui, pravartu žinoti bent pagrindinius įmonės veiklos finansinės analizės aspektus.
Beje, priešingai nei mano daugelis įmonių vadovų ar akcininkų, įmonės finansinė analizė yra efektyvi ne tik tada, kai įmonė susiduria su tam tikrais sunkumais, bet ir tada, kai ji dirba pelningai. Juk versle svarbu analizuoti ne tik tai, kas nepavyko, bet ir pamatyti kas veikia ir kokiais būdais galima vystyti tolimesnį verslo augimą. Taigi, atlikus įmonės veiklos analizę, jos vadovybė, akcininkai bei suinteresuoti investuotojai gali objektyviai įvertinti jos veiklos efektyvumą ir pagrįstai suplanuoti tolimesnius savo žingsnius.
Įmonės veiklos finansinė analizė - kas tai?
Įmonės veiklos finansinė analizė – tai išsamus įmonės ūkinės veiklos rezultatų bei finansinės būklės vertinimas, kurio metu yra nagrinėjami įvairūs rodikliai, jų struktūra ir dinamika bei nustatomi veiksniai, turėję įtakos rodiklių pokyčiams. Tinkamai atlikta įmonės finansinė analizė leidžia tiksliai įvertinti jos finansinę būklę, numatyti įmonės veiklos perspektyvas bei apsispręsti, ar tikrai verta investuoti į šios įmonės akcijas.
Tik savalaikė ir objektyvi įmonės veiklos analizė sudaro galimybę parengti galimus jos veiklos modelius. Juk įmonės analizė, gali tarnauti ne tik kaip finansinės būklės aiškinimo bei veiklos vertinimo priemonė, bet ir veikti, kaip svarbi jos valdymo kontrolės forma. Remiantis finansinės veiklos analizės duomenimis, galima daryti pagrįstas, įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą bei ateities perspektyvas apibūdinančias išvadas.
Įmonės finansinės analizės tikslai
Matyt geriausiai įmonės veiklos finansų analizės esmę apibūdina jos tikslai. Plačiąja prasme, įmonės analizės tikslas – kvalifikuotai įvertinti įmonės finansinę būklę ir parengti pagrįstas bei objektyvias išvadas, padedančias padidinti jos veiklos efektyvumą. Tačiau kiekvienos skirtingos įmonės analizės tikslas gali skirtis. Juk tikslai gali priklausyti nuo įmonės dydžio, veiklos srities, numatomos analizės apimties ir net terminų. Visgi, būtų galima išskirti pačius svarbiausius įmonės finansų analizės tikslus:
- Įvertinti finansinį įmonės stabilumą, išteklių naudojimo efektyvumą ir išsiaiškinti pagrindines neigiamų pokyčių priežastis.
- Įvertinti vidinių ir išorinių veiksnių įtaką įmonės veiklos rezultatams.
- Įvertinti įmonės veiklos efektyvumą ir numatyti priemones veiklos efektyvumo didinimui.
- Įvertinti įmonės gaunamą pinigų srautą ir numatyti jo kitimo tendencijas.
- Suformuoti finansinių rodiklių sistemą, kurios taikymas leistų objektyviai prognozuoti įmonės veiklą.
- Įvertinti priimtų valdymo sprendimų ekonominį efektyvumą ir pagrįstumą.
Įmonės veiklos analizės informacijos šaltiniai
Įmonės finansų analizės tikslams pasiekti būtina surinkti patikimą finansinę, ekonominę bei socialinę informaciją. Dėl šios priežasties, įmonės analizės informacijos šaltiniai apima visą prieinamą medžiagą, kuri gali būti renkama analizei atlikti. Taigi, įmonės analizės metu naudojami informacijos šaltiniai paprastai yra skirstomi į šias grupes:
- Planiniai ir normatyviniai šaltiniai - tai verslo planai, projektų biudžetai ir sąmatos, įvairūs standartai bei programos. Šių šaltinių rodikliai analizės metu yra lyginami su faktiniais veiklos rezultatais. Tai leidžia įvertinti planinių normatyvinių užduočių įvykdymą, išsiaiškinti nuokrypių priežastis ir patikrinti planų bei biudžetų realumą.
- Buhalterinės apskaitos dokumentai - jų teikiama informacija vidutiniškai sudaro apie 70 proc. visos informacijos, kuri būtina planuoti, analizuoti bei valdyti bet kokios įmonės veiklą. Įmonės buhalterinės apskaitos sistemą sudaro jos finansinė bei valdymo apskaita.
- Finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno-nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas) - tai pagal apskaitos standartus parengti standartizuoti dokumentai, kuriuose pateikiama įmonės finansinė būklė. Finansinių ataskaitų analizė leidžia įvertinti įmonės turto ir kapitalo struktūrą, nustatyti didžiausią įtaką įmonės pelno generavimui darančius veiksnius ir palyginti konkrečią įmonę su kitomis, tame pačiame pramonės sektoriuje, veikiančiomis įmonėmis.
- Neapskaitiniai šaltiniai - tai įvairių konferencijų, susirinkimų, apklausų ir kiti panašūs duomenis, leidiniai, spaudos pranešimai bei straipsniai, gaunami įmonėje arba už jos ribų.
Įmonės veiklos finansinės analizės organizavimas
Įmonės analizės apimtį, procedūrų nuoseklumą ir periodiškumą lemia jos tikslas. Tam, kad tinkamai atliktume finansinės veiklos analizę, ją būtina vykdyti etapais. Etapų išskaidymas padeda sistemiškai analizuoti įmonės veiklą ar jos padalinių veiklos rezultatus. Iš esmės, analizės etapų skaičius, pagrinde priklauso nuo konkrečios įmonės dydžio, jos struktūros, pramonės šakos, veiklos srities bei daugelio kitų ypatybių. Tačiau paprastai išskiriami šie pagrindiniai analizės etapai:
- Analizės plano parengimas.
- Informacijos analizei rinkimas.
- Analizuojamų rodiklių parinkimas ir skaičiavimas.
- Rodiklių analizė.
- Analizės rezultatų apibendrinimas.
- Išvadų parengimas.
Taigi, pirmajame etape, atsižvelgiant į analizės tikslą, yra sudaromas įmonės analizės planas. Konkretaus analizės tikslo nustatymas leidžia sumažinti analizės apimtis, kadangi nereikia atlikti nebūtinų darbų. Sekantis svarbus etapas yra informacijos analizei rinkimas ir sisteminimas. Surinkus būtiną informaciją, pasirenkami tinkami analizės būdai ir pradedami skaičiuoti reikiami rodikliai. Paskutiniuose įmonės analizės etapuose yra vertinami ir apibendrinami apskaičiuoti rodikliai bei parengiamos išvados ir rekomendacijos. Reikėtų pasakyti, jog būtent paskutiniai įmonės veiklos analizės etapai yra patys sudėtingiausi, nes jie reikalauja daugiausiai žinių bei patirties.
Įmonės finansinės veiklos analizės rūšys
Įmonės veikla yra įvairiapusė ir sudėtinga. Kiekvienos atskiros įmonės tikslas – siekti gerų finansinių rezultatų ir uždirbti pelną. Todėl analizuojant finansinę įmonės veiklą labai svarbu įvertinti ne tik patį finansinį rezultatą, bet ir nustatyti jam įtakos turėjusius veiksnius ir priežastis, dėl kurių įvyko tam tikri veiklos pokyčiai. Tokį darbą galima atlikti pasitelkiant įvairias įmonės finansų analizės rūšis:
- Horizontalioji analizė.
- Vertikalioji analizė.
- Santykinė analizė.
Horizontalioji analizė
Atlikdami horizontalią įmonės analizę, mes lyginame esamo laikotarpio finansinių ataskaitų duomenis su praėjusio laikotarpio duomenimis. Gauti nukrypimai yra išreiškiami absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Šis analizės būdas paprastai taikomas analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitų duomenis. Horizontalioji analizė puikiai tinka stebėti įmonės finansinių rodiklių pokyčių dinamiką, tačiau jos pagalba negalima nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių įvyko konkrečių rodiklių pakitimai.
Atliekant horizontaliąją analizę, galima įvertinti įmonės turto, nuosavo kapitalo, turimų įsipareigojimų, gaunamų pajamų, patiriamų sąnaudų, apyvartinio kapitalo bei grynųjų pinigų srautų pokyčius. Svarbu pabrėžti, kad horizontalią analizę įmanoma atlikti tik turint palyginamąsias ataskaitas, kuriose esantys rodikliai būtų įvertinti taikant vienodą metodiką ir tuos pačius apskaitos principus.
Vertikalioji analizė
Vertikalioji analizė – tai įmonės finansinės būklės įvertinimas, naudojant įvairius santykinius rodiklius. Jos metu bandoma nustatyti, kokią dalį konkretus rodiklis sudaro palyginti su pasirinkta baze, prilyginta 100 procentų. Kaip lyginamoji bazė dažniausiai pasirenkami etaloniniai, vidutiniai pramonės šakos arba analogiškos įmonės rodikliai. Tačiau jei praktikoje nepavyksta gauti palyginamų reikšmių arba jų nėra, galima naudoti ir ankstesnių laikotarpių veiklos duomenis.
Vertikalioji analizė leidžia greitai pastebėti neigiamus įmonės veiklos pokyčius ir operatyviai įvertinti jos finansinę būklę. Šios analizės metu galima vertinti įmonės turto naudojimo efektyvumą, stebėti veiklos finansavimo struktūros pokyčius, analizuoti įmonės pajamų ir sąnaudų struktūrą bei įvertinti jos finansinės būklės kitimo tendencijas.
Santykinė analizė
Horizontalioji ir vertikalioji analizė yra įmonės finansinės analizės pradžia, leidžianti bendrai įvertinti atskirų jos veiklos finansinių rodiklių kitimo tendencijas. Šių analizių rezultatai yra pagrindas atlikti įmonės santykinei analizei, kurios metu apskaičiuojami įmonės veiklos santykiniai finansiniai rodikliai. Santykiniai rodikliai leidžia žymiai objektyviau ir įvairiapusiškiau įvertinti tiriamąjį objektą nei absoliutūs rodikliai, kadangi jų pagalba galima palyginti nevienodų dydžių įmonių veiklą.
Įmonių finansinėje veiklos analizėje yra apskaičiuojama daug santykinių rodiklių. Santykiniai rodikliai pasirenkami atsižvelgiant į analizės tikslą. Svarbu pasirinkti tarpusavyje susietus rodiklius, kurie galėtų būti palyginami su įmonės praėjusio laikotarpio rodikliais, numatytais etaloniniais rodikliais, pagrindinių konkurentų rodikliais bei tos pačios ūkio šakos kitų įmonių rodikliais.
Santykinių rodiklių taikymas įmonės finansinėje analizėje
Santykiniai rodikliai yra absoliučių rodiklių santykiai, kurie apskaičiuojami pasirenkant dydžius iš pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų. Šie rodikliai suteikia objektyvų įvertinimą svarbiausiems įmonės veiklos aspektams - pardavimų pajamoms, esamam ir būsimam pelnui, dividendų pajamingumui, finansiniam stabilumui, kapitalizacijai ir pan.
Atliekant įmonės finansinę analizę, priklausomai nuo tikslų, gali būti apskaičiuojama daug įvairių santykinių rodiklių. Įmonės analizės metu rodikliai paprastai skirstomi į pelningumo, veiklos efektyvumo, rinkos vertės ir mokumo (likvidumo) grupes:
- Įmonės pelningumo rodikliai – tai esminiai ir svarbiausi įmonės finansinės analizės rodikliai, nes būtent jie tiksliausiai atspindi įmonės veiklos rezultatus. Šių rodiklių svarba yra akivaizdi, juk kuo didesnis įmonės pelningumas, tuo didesnę naudą gauna jos akcininkai. Dažniausiai analizuojami ir skaičiuojami šie pelningumo rodikliai: EBT, EBIT, EBITDA, ROA, ROE, ROI.
- Įmonės veiklos efektyvumo rodikliai – šie rodikliai atskleidžia, kaip efektyviai yra valdoma įmonė. Teisingas veiklos efektyvumo rodiklių interpretavimas gali parodyti gerėjančią arba blogėjančią įmonės situaciją, dar prieš tai, kai ji atsispindės įmonės finansinėje atskaitomybėje. Dažniausiai yra skaičiuojami tokie įmonės veiklos efektyvumo rodikliai: trumpalaikio ir ilgalaikio turto apyvartumas, atsargų apyvartumas, apyvartinio kapitalo apyvartumas.
- Įmonės rinkos vertės rodikliai – tai rodikliai, kurie parodo rinkos dalyvių nuomonę apie įmonės veiklą. Remiantis šiais rodikliais galima spręsti, kiek pelninga (arba nuostolinga) gali būti investicija į konkrečios įmonės akcijas. Dažniausiai skaičiuojami šie rinkos vertės rodikliai: P/E, EV, rinkos kapitalizacija, dividendinis pajamingumas.
- Įmonės mokumo ir likvidumo rodikliai – tai rodikliai, kurie apibūdina įmonės finansinį stabilumą ir patikimumą. Ši rodiklių grupė parodo, įmonės gebėjimą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir greitai paversti turimą turtą pinigais. Dažniausiai yra skaičiuojami šie įmonės mokumo ir likvidumo rodikliai: skolos ir nuosavybės santykis, įsiskolinimo koeficientas, apyvartinio kapitalo santykis, bendrasis mokumo koeficientas.
Taigi, analizuojant įmonės finansinę veiklą ir apskaičiuojant santykinius rodiklius, galime nustatyti tikrąją įmonės vertę ir atsirinkti nepakankamai rinkoje įvertintų įmonių vertybinius popierius. Tačiau ši analizė bus naudinga tik tada, jei palyginame analogiškus finansinius rodiklius tarpusavyje. Kitais žodžiais tariant, atliekame lyginamąją finansinių rodiklių analizę. Pavyzdžiui, palyginę konkrečios įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, galime objektyviai įvertinti, ar jos finansinė būklė gerėja ar blogėja.
Labai svarbu apskaičiuotus įmonės finansinius rodiklius palyginti su kitų įmonių, kurios veikia tame pačiame pramonės sektoriuje, rodikliais. Kitaip sakant, jei įmonės veiklos finansiniai rodikliai nuolat gerėja, tai dar automatiškai nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos tiesioginiai konkurentai. Jei atlikus analizę matome, kad įmonės finansiniai rodikliai yra prastesni nei rinkos vidurkis, galime teigti, jog tokios įmonės pozicijos rinkoje yra silpnos.
Galiausiai, atliekant įmonės finansų analizę, būtina suprasti, jog santykiniai rodikliai yra patikimi tiek, kiek patikima informacija, kuria remiantis jie buvo apskaičiuoti. Todėl prieš pradedant skaičiuoti ir analizuoti įmonės finansinius rodiklius, būtina įsitikinti, kad visose finansinėse ataskaitose nėra jokių klaidų ar netikslumų ir visi ataskaitų duomenys yra teisingi bei patikimi.
Įmonės veiklos efektyvumas ir jo svarba
Šiuolaikiniam verslui ypač svarbu įmonės techninis bei finansinis pajėgumas, todėl viena aktualiausių pastarojo meto įmonių veiklos analizės sričių yra jų ekonominio veiklos efektyvumo įvertinimas. Toks vertinimas suteikia naudingos informacijos apie veiklos procesų įmonėje vystymąsi ir skatina ieškoti būdų ir priemonių veiklos efektyvumui pagerinti. Įmonės veiklos efektyvumas paprastai apibrėžiamas kaip jos veiklos veiksmingumas ir rezultatyvumas, kuris išreiškiamas santykiu tarp pasiektų veiklos rezultatų ir tam skirtų sąnaudų. Iš esmės, veiklos efektyvumas yra labai svarbi vadybos koncepcija, leidžianti žymiai geriau suprasti įmonės efektyvumo lygį ir priimti pagrįstus sprendimus siekiant tobulinti jos veiklą.
Atliekant įmonės ekonominę analizę ir tiriant jos veiklos rezultatus, labai svarbu įvertinti, ar įmonė veikia efektyviai, t.y. ar optimaliai naudojami turimi ištekliai bei valdomos išlaidos. Įmonės veiklos efektyvumas apibrėžiamas kaip racionalus lėšų cirkuliavimas gamybos procese, užtikrinantis greitą gamybos ciklą. Juk be pelno generavimo, įmonėje taip pat yra svarbu užtikrinti nuoseklų pinigų srautą, būtiną nuolatinio gamybos proceso palaikymui.
Gamybos proceso metu pinigai investuojami ir virsta įvairiais ištekliais, tokiais kaip atsargos, produkcija, paslaugos ir pan. Šio ciklo metu yra sukuriamas pelnas, leidžiantis įmonei toliau kurti vertę ir tobulinti veiklą. Efektyvus lėšų cirkuliavimas ir protingas išteklių naudojimas padeda įmonei pasiekti ilgalaikį ir stabilų augimą, sustiprinti pozicijas rinkoje bei įgyvendinti finansinius tikslus. Toks nuoseklus ir protingas finansų valdymas tampa lemiamu veiksniu siekiant sėkmingai veikti konkurencingoje verslo aplinkoje.
Taigi, įmonės veiklos efektyvumas ir pelningumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir abu labai svarbūs siekiant užtikrinti įmonės ilgalaikę sėkmę. Jei pelningumas atspindi, kiek pelno įmonė uždirba iš savo veiklos, tai efektyvumas parodo, kaip šis pelnas yra pasiekiamas ir kaip optimaliai naudojami įmonės ištekliai tam tikrame laiko tarpsnyje.
Didinant įmonės veiklos efektyvumą yra siekiama, kad jos veiklos procesai būtų gerai suderinti, turtas būtų naudojamas protingai, o išlaidos būtų kontroliuojamos. Tai leidžia pelną paversti ne tik trumpalaikiu rezultatu, bet sėkmingai augti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą ilguoju laikotarpiu.
Įmonės analizė bankroto prevencijai
Viena iš svarbiausių sąlygų, lemiančių sėkmingą įmonių veiklą, yra jų mokumas. Mokumas reiškia gebėjimą padengti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus įmonės turimu turtu. Visi su įmone susiję asmenys, tokie kaip investuotojai, tiekėjai, bankai, pirkėjai, akcininkai ir kt., yra labai suinteresuoti jos finansiniu stabilumu. Todėl itin svarbu, kad kiekviena įmonė periodikai atliktų savo veiklos finansinį vertinimą, kuris padėtų anksti nustatyti bankroto galimybę bei leistų priimti strateginius sprendimus, skirtus įmonės veiklos gerinimui.
Šiuolaikinės, itin dinamiškos ir konkurencingos verslo sąlygos daugeliui įmonių kelia mokumo problemų. Todėl bankrotai tampa vis dažnesniu reiškiniu, sukeliančiu neigiamų pasekmių ne tik pačiai įmonei, bet ir su ja susijusiems asmenims. Pavyzdžiui, bankrutuojantį įmonę dažnai neatsiskaito su kreditoriams, o jos darbuotojai netenka darbo vietų. Susidoroti su bankroto socialinėmis pasekmėmis dažnai prireikia ir valstybės biudžeto lėšų.
Taigi, siekiant išvengti įmonių bankrotų ir jų sukeliamų pasekmių, būtina spręsti įmonėse iškilusias finansines problemas gerokai anksčiau nei jos paaiškėja. Todėl vienas iš efektyviausių bankroto prevencijos būdų yra periodinė įmonės finansinės veiklos analizė. Svarbu pažymėti, kad kiekviena įmonė bankrutuoja savaip, kadangi jos veiklai įtakos turi skirtingi veiksniai, priežastys bei aplinkybės. Tačiau sistemingai ir periodiškai atliekama įmonės veiklos analizė padės žymiai geriau suvokti joje vykstančius procesus ir priimti efektyvius valdymo sprendimus. Objektyvūs duomenys leis įmonės vadovams ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims laiku imtis reikiamų priemonių, siekiant išlaikyti įmonės finansinį stabilumą.
Įmonės veiklos finansinės analizės svarba
Taigi, įmonės finansinė analizė yra reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė. Remiantis įmonės analizės rezultatais, galima daryti konkrečias išvadas apie jos veiklos efektyvumą, pelningumą ir ateities perspektyvas. Tik laiku atliktas įmonės veiklos įvertinimas ir objektyvi analizė, sudaro galimybę jos vadovams parengti tinkamus veiklos modelius ir priimti racionalius valdymo sprendimus.
Įmonės veiklos finansinė analizė leidžia ne tik objektyviai įvertinti jos konkurencines galimybes, bet ir pastebėti rizikingiausias veiklos sritis, nepalankių ir krizinių laikotarpių atvejais. Būtent dėl šios priežasties, įmonės finansų analizė yra svarbiausias įrankis tiek investuotojams, tiek ir vadybininkams. Ji teikia vertingą informaciją, leidžiančią priimti pagrįstus sprendimus ir įvertinti įmonės perspektyvas.
Investuotojai, įmonės finansinės veiklos analizę dažniausiai naudoja jos finansinei būklei ir potencialui įvertinti. Detalus įmonės veiklos vertinimas padeda numatyti ateities scenarijus ir rizikas, susijusias su investicijomis į konkrečią įmonę. Analizė taip pat leidžia įvertinti įmonės veiklos efektyvumą ir pelningumą, kas yra vienas svarbiausių faktorių, norint priimti teisingus investavimo sprendimus.
Vadybininkai, kita vertus, įmonės finansų analizę naudoja siekdami suprasti jos veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses. Vadybininkas tai suteikia galimybę planuoti ir priimti strateginius sprendimus, nukreiptus įmonės augimui ir plėtrai skatinti. Šiuo atveju, detalus įmonės veiklos įvertinimas leidžia identifikuoti jos veiklos efektyvumo trūkumus ir sritis, kurios reikalauja tobulinimo.
Taigi, galima teigti, kad įmonės veiklos analizė yra esminė priemonė, leidžianti įvertinti įmonės būklę, jos konkurencinę padėtį rinkoje ir ilgalaikį augimo potencialą. Ši informacija, tiek investuotojams, tiek ir vadybininkams, leidžia priimti duomenimis pagrįstus investicinius bei valdymo sprendimus.
