Įmonės finansinė atskaitomybė - tai svarbiausias reglamentuotas informacijos šaltinis, kuriuo remiantis galima įvertinti įmonės finansinę būklę, jos veiklos rezultatus, gaunamus pinigų srautus ir kitus aspektus. Susipažinkite su finansinių ataskaitų rinkinio sudėtimi ir supraskite, ką reiškia ataskaitose pateikiama informacija.
Įmonių finansinių ataskaitų analizė - tai svarbus įrankis, kurį turi išmanyti kiekvienas verslu, rinkomis bei investavimu besidomintis žmogus. Gali atrodyti, kad įmonių finansinės atskaitomybės analizė yra gana sudėtingas procesas, reikalaujantis daug specifinių žinių ir išmanymo. Tačiau užtikriname, kad išmokti suprasti įmonių finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis, gali kiekvienas to norintis.
Svarbu pažymėti, kad įmonių finansinėse ataskaitose yra pateikiama praėjusių laikotarpių veiklos informacija ir praeities rezultatai negali garantuoti tokių pačių veiklos rezultatų ateityje. Tačiau šiose ataskaitose esantys duomenys leidžia objektyviai įvertinti įmonių veiklos tendencijas, skolų lygį, turto struktūros pokyčius, perspektyvas bei daugelį kitų svarbių aspektų. Taigi, šiame straipsnyje mes apžvelgsime įmonių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir sužinosime, kokią informaciją kiekviena atskira ataskaita gali mums suteikti apie įmonės veiklą.
Įmonės finansinės ataskaitos - kas tai?
Finansinės ataskaitos (finansinė atskaitomybė) – tai pagal galiojančius apskaitos standartus parengti standartizuotos formos įmonės ar įstaigos dokumentai, apibūdinantys jos finansinę būklę tam tikram laikotarpiui. Šiomis ataskaitomis siekiama patenkinti poreikį gauti tikslią ir teisingą informaciją apie organizacijos finansinę būklę, joje vykstantį piniginių lėšų judėjimą bei veiklos rezultatus. Finansinės ataskaitos yra skirtos tiek vidaus, tiek ir išorės vartotojams, siekiantiems gauti konkrečios informacijos apie įmonę.
Finansinių ataskaitų svarba
Visos verslo organizacijos turi rengti vienokios ar kitokios formos finansinės atskaitomybės dokumentus. Finansinės ataskaitos yra svarbios verslo organizacijų veiklai, kadangi:
- Parodo svarbiausią pastarojo laikotarpio finansinę informaciją apie konkretų juridinį asmenį ir jo veiklą.
- Finansinių ataskaitų duomenys leidžia geriau įvertinti galimus verslo partnerius ir priimti duomenimis pagrįstus verslo sprendimus.
- Finansinių ataskaitų rengimas yra viena pagrindinių sąlygų įmonėms, siekiančioms gauti banko paskolas ar Europos Sąjungos investicijų lėšas.
- Finansinė atskaitomybė yra naudinga ir pačiai įmonei, norint objektyviai įsivertinti savo veiklos rezultatus ir priimti teisingus valdymo sprendimus.
- Viešai prieinamos finansinės ataskaitos didina visuomenės pasitikėjimą verslo aplinka ir prisideda prie verslo organizacijų skaidrumo.
Finansinių ataskaitų rinkinys - pagrindinės sudedamosios dalys
Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro tarpusavyje susijusios skirtingų formų ataskaitos, kuriose tos pačios įmonėje įvykusios ūkinės operacijos ar įvykiai yra pateikiamos skirtingais pjūviais. Čia svarbu suprasti, kad nuo konkrečios finansinės ataskaitos formos, priklauso ir joje pateikiamos informacijos sudėtis bei nagrinėjami įmonės veiklos aspektai. Todėl tik pilnas finansinių ataskaitų rinkinys gali sudaryti nedalomą informacijos visumą apie organizacijos veiklą.
Kalbant apie finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, kuriame yra nurodomos tokios finansinių ataskaitų formos:
- Balansas
- Sutrumpintas balansas
- Trumpas balansas
- Pelno (nuostolių) ataskaita
- Trumpa pelno (nuostolių) ataskaita
- Pinigų srautų ataskaita
- Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
- Aiškinamasis raštas
Ataskaitų sąrašas nėra trumpas, tačiau išsigąsti nereikėtų, kadangi konkreti įmonė turi sudaryti tik vienos rūšies balansą ar pelno (nuostolių) ataskaitą. Kitaip sakant, įmonės turi sudaryti tik tokias finansines ataskaitas, kurias ruošti įpareigoja įstatymai. Iš esmės, tiksli sudaromo įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis, pagrinde priklauso nuo jos dydžio.
Mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro tokios ataskaitos:
- Balansas arba sutrumpintas balansas
- Pelno (nuostolių) ataskaita
- Aiškinamasis raštas
Labai mažos įmonės gali nerengti aiškinamojo rašto, tuomet jų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro tokios finansinės ataskaitos:
- Trumpas balansas
- Trumpa pelno (nuostolių) ataskaita
Vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro tokios ataskaitos:
- Balansas
- Pelno (nuostolių) ataskaita
- Pinigų srautų ataskaita
- Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
- Aiškinamasis raštas
Kaip nustatomas įmonės dydis?
Vadovaujantis aukščiau minėtu Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, įmonės pagal dydį yra skirstomos taip:
- Labai mažos - tai įmonės, kurios paskutinę finansinių metų dieną neviršijo bent dviejų šių rodiklių dydžių: 350 000 eurų balanse nurodyto turto vertė, 700 000 eurų grynosios pardavimų pajamos, 10 vidutinis metinis darbuotojų skaičius.
- Mažos - tai įmonės, kurios paskutinę finansinių metų dieną neviršijo bent dviejų šių rodiklių dydžių: 4 000 000 eurų balanse nurodyto turto vertė, 8 000 000 eurų grynosios pardavimų pajamos, 50 vidutinis metinis darbuotojų skaičius.
- Vidutinės - tai įmonės, kurios paskutinę finansinių metų dieną neviršijo bent dviejų šių rodiklių dydžių: 20 000 000 eurų balanse nurodyto turto vertė, 40 000 000 eurų grynosios pardavimų pajamos, 250 vidutinis metinis darbuotojų skaičius.
- Didelės - tai įmonės, kurios paskutinę finansinių metų dieną viršijo bent du vidutinėms įmonėms nustatytus rodiklius.
Finansinių ataskaitų ataskaitiniai laikotarpiai
Nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma rengti visoms įmonėms, labai svarbu atminti, kad finansinės ataskaitos gali būti ne tik metinės. Jeigu įmonės išleisti vertybiniai popieriai yra kotiruojami biržoje, tuomet jos privalo teikti ir tarpines (ketvirtines ar pusmetines, priklauso nuo biržos sąrašo ir reikalavimų) finansines ataskaitas. Be to, daugelis biržoje nekotiruojamų įmonių taip pat rengia tarpines ataskaitas savo ar kreditorių ir draudimo įmonių poreikiams.
Paprastai metinių finansinių ataskaitų laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, bet tai nėra būtina. Yra įmonių, turinčių stipriai sezonišką veiklą, kurios gali nuspręsti pasikeisti savo finansinių metų pradžią, siekdamos pagerinti metinės ataskaitos rodiklius.
Galiausiai, įmonės finansinė atskaitomybė gali būti konsoliduota arba nekonsoliduota. Jeigu įmonė turi dukterinių bendrovių, tuomet privaloma teikti konsoliduotas ataskaitas, kuriose atspindėtų visos grupės veikla. Taigi, atliekant dukterinių bendrovių turinčios įmonės finansinės atskaitomybės analizę, daugiausia dėmesio reikėtų skirti būtent konsoliduotai jos ataskaitai.
Įmonės finansinių ataskaitų auditas - kada jis privalomas?
Praktikoje yra audituojamos tik metinės finansinės ataskaitos. Įmonės finansinių ataskaitų auditas tampa privalomu, jeigu įmonė paskutinę finansinių metų dieną peržengė bent dviejų nurodytų rodiklių ribas – 1 800 000 eurų vertės turtas balanse, 3 500 000 eurų grynosios pardavimų pajamos ar vidutiniškai 50 darbuotojų per metus.
Įmonės dažniausiai pasirenka auditorius pagal savo poreikius. Jeigu įmonė nesiekia didinti savo reputacijos, tuomet dažniausiai pasirenkami pigesni ir lankstesni audito paslaugų teikėjai. Kita vertus, biržoje kotiruojamoms įmonėms auditoriaus parinkimas turi atitikti griežtesnius standartus. Norėdamos užtikrinti didesnį skaidrumą ir investuotojų pasitikėjimą, šios įmonės savo iniciatyva dažnai pasirenka žinomas auditorių bendroves.
Finansinių ataskaitų analizė
Įmonės veiklos vertinimas yra atliekamas analizuojant jos finansinę atskaitomybę. Siekiant išsamiai įvertinti įmonės veiklą, svarbu ne tik išnagrinėti finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją, bet ir suprasti, kaip šios ataskaitos buvo parengtos. Kitaip sakant, svarbu žinoti, kokia informacija yra pateikta kiekvienoje ataskaitoje ir kaip ji atspindėta. Visos finansinės ataskaitos yra vienodai svarbios, tad siekiant gauti visapusiškas įžvalgas apie įmonės būklę, būtina detaliai išanalizuoti kiekvieną iš jų.
Balansas
Įmonės balansas - tai finansinė ataskaita, atspindinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Balansas suteikia aiškų momentinį vaizdą apie įmonės finansinę padėtį ir stabilumą. Jei įmonės turtas viršija jos įsipareigojimus, tai dažnai rodo, kad įmonei sekasi gerai. Tačiau jei įmonės skolos turto vertę viršija, tai gali reikšti, kad įmonė yra rizikinga ir jai sekasi nelabai gerai.
Visas pelnas, kurį įmonė generuoja ir kuris nėra išmokamas kaip dividendai akcininkams, lieka įmonės viduje. Šis nepaskirstytas pelnas, padidina akcininkų nuosavybės dalį įmonėje. Priešingu atveju, kuomet įmonė patiria nuostolius, akcininkų nuosavybės dalis mažėja. Prieš investuojant į bet kokios įmonės akcijas, labai svarbu peržvelgti jos balansą ir išsiaiškinti, kokie aktyvai sudaro įmonės turtą.
Pelno (nuostolių) ataskaita
Pelno nuostolių ataskaita - tai finansinė ataskaita, detaliai atspindinti įmonės pajamas, sąnaudas ir kitus veiklos rezultatus per tam tikrą ataskaitinį periodą. Pagal šioje ataskaitoje pateikiamą informaciją yra atliekamas grynojo pelno, pelno iki mokesčių, pelno vienai akcijai ir kitų įmonės rinkos vertės finansinių rodiklių skaičiavimas. Iš esmės, ši finansinė ataskaita atskleidžia priežastis, dėl kurių įmonės akcijų kaina didėja arba mažėja. Pelninga veikla lemia įmonės turto augimą, kuris savo ruožtu didina akcininkų nuosavybės vertę ir akcijų kainą.
Pinigų srautų ataskaita
Pinigų srautų ataskaita - tai finansinė ataskaita, kurioje parodomos faktinės įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu. Iš pirmo žvilgsnio, pinigų srautų ataskaita yra labai panaši į aukščiau aprašytą pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas - pinigų srautų ataskaitoje yra atvaizduojamas faktiškai gautas pelnas ir patirtos išlaidos. Kitaip sakant, pagal verslo apskaitos standartus, įmonės gautos pajamos ir patirtos išlaidos apskaitoje fiksuojamos tada, kai yra patiriamos, o ne tada, kai faktiškai sumokami pinigai. Taigi, pelno (nuostolio) ataskaitoje yra vaizduojamas „buhalterinis“ pelnas (nuostolis), įvertinant ir gautinas bei mokėtinas sumas, o pinigų srautų ataskaitoje, mes matysime tik faktiškai į įmonės sąskaitą įkritusias ar iš jos išplaukusias pinigų sumas.
Kadangi pinigų srautų ataskaita parodo, kiek grynųjų pinigų įmonė uždirbo bei išleido, ji yra labai svarbus informacijos šaltinis investuotojams. Juk kartais pasitaiko atvejų, kuomet net atrodytų pelningai dirbančios įmonės, kažkodėl pradeda susidurti su finansiniais iššūkiais, privedančiais jas prie bankroto. Praktikoje yra nemažai pavyzdžiui, kai sėkmingai savo produkcija prekiaujančios įmonės atsidurdavo padėtyje, kuomet negalėdavo sumokėti atlyginimų net savo darbuotojams, nes įmonės klientai su ja laiku neatsiskaitydavo. Taigi, tokiu būdu kartais bankrutuoja net ir pelningai dirbančios įmonės.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – tai įmonės finansinė ataskaita, kurioje yra pateikiami duomenys apie per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį įvykusius įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus. Kitaip sakant, ši ataskaita teikia informaciją apie tai, kaip keitėsi įmonės savininkų grynasis turtas. Ataskaitoje pateikta informacija leidžia investuotojams ir kreditoriams geriau suprasti įmonės finansinę padėtį, o įmonės vadovams - priimant valdymo sprendimus dėl įmonės kapitalo struktūros, veiklos ir finansinių strategijų.
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas – tai neatsiejama finansinių ataskaitų rinkinio dalis, kuri papildo ir paaiškina kitose įmonės ataskaitose pateiktą informaciją. Šio dokumento paskirtis yra geriau paaiškinti pateiktus duomenis ir suteikti papildomą bei reikšmingą informaciją.
Finansinės atskaitomybės analizė
Pagrindiniai įmonės finansinės analizės tikslai yra susiję su potencialios investicinės grąžos ir su tuo susijusios rizikos nustatymu. Atidžiai išnagrinėjus įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitų duomenis, investuotojas gali susidaryti objektyvią nuomonę apie aktyvo vertę, galimą grąžą bei susijusias rizikas. Ši informacija leidžia priimti apgalvotą sprendimą dėl to, ar verta investuoti į konkrečią įmonę.
Daugelis investuotojų daugiausia dėmesio skiria balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitoms. Kadangi šias ataskaitas rengia visos įmonės ir jose esanti informacija paprastai yra labai tiksli ir išsami, jos puikiai atspindi svarbiausius įmonės veiklos niuansus. Tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pavyzdžiui, supaprastintos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos leidžia tik bendrai įvertinti įmonės finansinę padėtį, kadangi nėra pakankamai detalizuotos gilesnei analizei.
Paprastai mažiausiai analizuojama yra nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kadangi ji teikia informaciją, tik apie labai specifinius ir konkrečius klausimus. Be to, šioje ataskaitoje informacija yra pateikiama analitinėje formoje, kurioje dažnai matomi ilgesnių laikotarpių (kelerių metų) duomenys ar atskirų straipsnių pokyčiai.
Kur galima rasti įmonių finansines ataskaitas?
Biržoje kotiruojamų Lietuviškų įmonių finansines ataskaitas lengvai surasite tiek pačių įmonių, tiek akcijų biržos internetiniuose puslapiuose. Jei įmonė nėra įrašyta į akcijų biržos sąrašą, tuomet jos finansines ataskaitas, nors ir su nedideliu vėlavimu, galima gauti Registrų centre arba įsigyti iš specializuotų paslaugų teikėjo, tokio kaip "CreditInfo". Užsienio įmonių finansines ataskaitas taip pat galima gauti per šiuos paslaugų teikėjus, tačiau jos kainuos žymiai brangiau nei Lietuviškų įmonių ataskaitos.
