Balansas - tai tikslus kiekvienos įmonės finansinės padėties atvaizdas, todėl išsami balanso analizė leidžia mums spręsti apie įmonės stabilumą ir jos ateities perspektyvas. Susipažinkite su pagrindiniais įmonės balanso struktūros elementais ir išmokite teisingai juos suprasti.
Verslo pasaulyje, įmonės balansas yra bene svarbiausia finansinė ataskaita, kurią turi mokėti skaityti ir suprasti kiekvienas verslininkas. Būtent balansas geriausiai atskleidžia įmonės būklę konkrečiu laiko momentu, jos finansinį stabilumą ir augimo galimybes ateityje. Iš kitos pusės, suprasti įvairias balanso subtilybes ir išmokti teisingai jas interpretuoti tikrai nėra lengva, todėl gali prireikti nemažai laiko, ieškant visų atsakymų vienam. Taigi, šiame straipsnyje mes kartu apžvelgsime įmonės balansą ir pagrindinius jo komponentus bei išsiaiškinsime, kaip šios finansinės ataskaitos analizė gali padėti ne tik įmonių vadovams, bet ir investuotojams, kreditoriams ar kitoms suinteresuotoms šalims.
Kas yra balansas?
Įmonės balansas - tai finansinė ataskaita, kuri atskleidžia informaciją apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir kapitalą konkrečiu momentu, pavyzdžiui, finansinių metų pabaigoje. Ši ataskaita suteikia galimybę įvertinti įmonės finansinę būklę, kapitalo sudėtį, likvidumą, įsiskolinimo lygį, apyvartinį kapitalą ir kitus esminius veiklos finansinius rodiklius. Balanso duomenys padeda klientams, tiekėjams, kreditoriams bei partneriams įvertinti įmonės finansinį stabilumą, riziką bei augimo galimybes.
Praktikoje galima sutikti įvairaus detalumo įmonių balansų, kartais sudarytų ir iš skirtingai pavadintų eilučių, tačiau visuose balansuose jūs rasite tris pagrindinius blokus: įmonės turtą, įmonės įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą. Teisingai sudarytame įmonės balanse visuomet yra išlaikoma pusiausvyra (balansas) tarp įmonės turto ir jos įsipareigojimų bei nuosavybės. Dėl šios priežasties, įmonės turtas balanse, visuomet bus lygus jos įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sumai (plius subsidijos ir dotacijos, jeigu jos yra).
Turtas = Įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas
Jeigu padidėja įmonės įsipareigojimai ar nuosavas kapitalas, tuomet atitinkamai turi padidėti ir jos turtas. Tiesa, didelėse įmonėse kartai galime sutikti taip vadinamų užbalansinių eilučių, kurių negalima priskirti nei prie įmonės turto, nei prie įsipareigojimų. Taip pat verta atminti, kad subsidijos ir dotacijos taip pat yra apskaitomos dešinėje balanso pusėje.
Įmonės balanso analizė
Atlikdami įmonės veiklos finansinę analizę, neišvengiamai turėsite detaliai išnagrinėti ir jos balansą. Balanso analizė yra svarbiausias instrumentas siekiant įvertinti įmonės finansinę padėtį ir jos veiklos perspektyvas. Nagrinėdami balansą, analitikai ir investuotojai gali suprasti, kaip įmonė valdo savo turtą, kokią jos turto dalį sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai ar trumpalaikės skolos bei koks yra bendras įmonės valdomo kapitalo dydis. Įmonės balanse esanti informacija padeda priimti pagrįstus sprendimus ne vien įmonės vadovybei, bet ir jos akcininkams, tiekėjams, kreditoriams bei partneriams.
Turtas
Turtas - tai materialieji, nematerialieji, finansiniai ir kiti ištekliai, kuriuos valdo ir naudoja įmonė, teikdama paslaugas ar gamindama prekes. Turtą pardavus tikimasi gauti daugiau pinigų, negu buvo išleista jam įsigyti. Pagal naudojimo laiką, įmonės turtas yra skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Įmonės pačios susiskirsto turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį pagal jo sunaudojimo terminus ir funkciją. Tas pats turtas vienoje įmonėje gali būti ilgalaikiu, o kitoje - trumpalaikiu. Pagal savo formą, turtas yra skirstomas į materialųjį, nematerialųjį, finansinį bei biologinį (mineralinius išteklius). Turtui įsigyti reikalingas lėšas įmonė gali gauti iš savo akcininkų, skolintis iš kreditorių arba iš uždirbto pelno.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas - tai toks turtas, kuris įmonės veikloje yra naudojamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Tai gali būti pastatai, žemė, transportas, gamyklos įrenginiai, kompiuterinė technika, programinė įranga ir pan. Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiąją viso įmonės valdomo turto dalį ir turi didelę reikšmę organizuojant ir plėtojant įmonės veiklą. Įmonės balanse ilgalaikis turtas paprastai yra skirstomas į materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto grupes.
- Materialus turtas - tai fizinę (materialią) formą turintis turtas, kuris yra naudojamas įmonės veikloje. Materialus turtas gali būti naudojamas daugelį metų, todėl natūralu, kad jis nuolat dėvisi. Dėl šios priežasties, turtas yra periodiškai nudėvimas, mažinant jo įsigijimo savikainą. Įmonei plečiantis, ši turto grupė balanse paprastai didėja. Tačiau tokią tendenciją galima laikyti teigiama tik tuo atveju, jeigu kartu didėja ir gamybos apimtys ir pardavimų pajamos. Jeigu materialus turtas įmonės balanse mažėja, tuomet reikia išsiaiškinti mažėjimo priežastis bei palyginti šį rodiklį su pardavimų dinamika.
- Nematerialus turtas - tai nepiniginis ir neturintis fizinės daiktinės struktūros turtas, kuris yra naudojamas įmonės veikloje. Nematerialus ilgalaikis turtas yra suvokiamas pojūčiais ir paprastai gali būti siejamas su produktų gamyba ir tobulinimu (patentai, licencijos, autorių teisės), paklausos rinkoje sukūrimu (prekių ženklai, frančizė) ar žinomumu (prestižas). Nematerialų turtą reikėtų vertinti atsargiai, kadangi įmonei bankrutavus nei programinė įranga, nei licencijos, nei tuo labiau jos prestižas, tikrai nebus parduoti.
- Finansinis turtas - tai pinigai arba teisės dalyvauti kitų įmonių veikloje, pavyzdžiui, kitų įmonių išleisti vertybiniai popieriai. Finansinio įmonės turto kategorija taip pat apima investicijas į dukterines bendroves ir joms suteiktas paskolas, bankuose laikomus indėlius ar kitas pinigų sumas, kurias numatyta gauti po daugiau nei vienerių metų. Jeigu finansiniu turtu yra prekiaujama viešai, tuomet įmonės balanse jo vertė kinta priklausomai nuo akcijų kursų svyravimų rinkoje. Investicijų į dukterines bendroves vertė kinta priklausomai nuo jų veiklos rezultatų. Jeigu finansinio turto vertė įmonės balanse ilgesnį laiką išlieka pastovi, paprastai tai reiškia, kad šis turtas apskaitoje yra vertinamas pagal įsigijimo savikainą, nenurodant tikrosios šio turto vertės.
Trumpalaikis turtas
Trumpalaikis turtas - tai ištekliai, kuriuos įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Šis įmonės turtas laikomas likvidžiu turtu, nes jį galima greitai paversti grynaisiais pinigais arba sunaudoti per trumpą laiką. Bendra trumpalaikio turto suma yra geras įmonės trumpalaikio likvidumo matas, rodantis jos gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Įmonės balanse trumpalaikis turtas yra skirstomas į atsargų, gautinų sumų bei pinigų ir pinigų ekvivalentų grupes.
- Atsargos - tai materialusis turtas, skirtas sklandžiam ir nepertraukiamam įmonės gamybos procesui užtikrinti. Atsargomis mes paprastai laikome žaliavas, gaminamą produkciją bei pagamintas ir pardavimui paruoštas prekes. Atsargos yra priskiriamos trumpalaikiam turtui, kadangi tikimasi, jog jos bus paverstos pinigais per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Analizuodami atsargų lygio pokyčius įmonės balanse, mes galime sužinoti apie įmonės pardavimo, gamybos bei pinigų srautų valdymo efektyvumą.
- Gautinos sumos - tai klientams parduotų prekių ar paslaugų vertė, už kurias įmonė dar negavo apmokėjimo. Kuomet įmonė ką nors parduoda, ji apskaitoje registruoja gautiną sumą ir vėliau tikisi tokią pinigų sumą gauti iš kliento. Įmonės balanse gautinos sumos yra priskiriamos trumpalaikio turto kategorijai, nes tikimasi, kad jos bus paverstos pinigais greičiau nei per vienerius metus. Kita vertus, visada yra tikimybė, kad ne visi įmonės klientai pilnai apmokės jiems išrašytas sąskaitas, todėl sumos, kurių įmonė nebesitiki atgauti iš klientų, balanse yra nurodomos kaip „Abejotinos gautinos sumos“. Gautinos sumos tiesiogiai priklauso nuo pardavimų apimčių ir klientų atsiskaitymų periodiškumo, todėl nagrinėjant įmonės balansą labai svarbu įvertinti šį ryšį. Jeigu gautinos sumos auga žymiai greičiau nei pardavimai, galima daryti prielaidą, kad įmonė prekiauja su nemokiais klientais, koks nors svarbus jos klientas bankrutuoja arba įmonė siekia uždirbti „popierinį“, o ne realų pelną.
- Pinigai ir pinigų ekvivalentai - tai likvidžiausias įmonės turtas, kurį galima greitai ir lengvai konvertuoti į grynuosius pinigus neprarandant reikšmingos turto vertės dalies. Ši turto grupė apima grynuosius pinigus, trumpalaikius banko indėlius bei įvairias trumpalaikes investicijas (pinigų rinkos priemonės, iždo vekseliai, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai kuriuos galima greitai paversti grynaisiais pinigais). Tai labai svarbi balanso eilutė, nes ji leidžia įvertinti įmonės gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus bei suteikia įžvalgų apie bendrą įmonės finansinę būklę. Investuotojus dažnai traukia įmonės, sukaupusios didelį grynųjų pinigų rezervą. Tai signalizuoja, kad įmonė veikia sėkmingai, turi didelį plėtros potencialą bei gali lengviau išgyventi krizinius periodus. Kita vertus, grynųjų pinigų laikymas įmonės kasoje nėra efektyvus, todėl didelės sukauptos grynųjų pinigų sumos, taip pat gali reikšti, kad įmonė tiesiog nebeturi kur plėstis arba jai trūksta idėjų, kur būtų galima efektyviai reinvestuoti turimas lėšas.
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai - tai prievolės atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų, už kurias įmonė privalės ateityje atsiskaityti savo turtu. Pagrindinis įsipareigojimo bruožas yra įmonės skola. Pagal padengimo laiką įsipareigojimai yra skirstomi į ilgalaikius, tokius kuriuos reikia įvykdyti po vienerių metų ir trumpalaikius, tokius kuriuos reikia įvykdyti per ataskaitinius metus. Įmonės įsipareigojimai gali būti dengiami įvairiais būdais, pavyzdžiui, sumokant pinigus, suteikiant paslaugas, perleidžiant turtą ar pakeičiant juos kitais įsipareigojimais.
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai - tai įmonės skolos, kurias reikės grąžinti vėliau nei po vienerių metų. Šią įsipareigojimų grupę sudaro ilgalaikės paskolos, išleistos obligacijos ar paskolos lakštai, hipotekos ir pan. Analizuojant įmonės balansą, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikių įsipareigojimų, susijusių su įmonės turtu ir nuosavybe, pobūdį, pokyčių dinamiką ir mastą. Jeigu ilgalaikių įsipareigojimų sumos didėja, tuomet reikėtų jas palyginti su ilgalaikio turto vertės pokyčiais. Normalu, kuomet ilgalaikių įsipareigojimų augimo tempas atitinka ilgalaikio turto vertės didėjimo tempą. Tuomet galima manyti, jog ilgalaikės paskolos yra naudojamos investicijoms ir įmonės plėtrai finansuoti. Kita vertus, didėjantys ilgalaikių įsipareigojimų augimo tempai ir mažėjantys pardavimai, dažnai gali signalizuoti apie prastėjančią įmonės finansinę būklę.
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai įmonės skolos, kurias reikės grąžinti greičiau nei per vienerius metus. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra būtini įmonės kasdieninėje veikloje, juk įmonė turi atsiskaityti su savo darbuotojais, tiekėjais, kreditoriais ir valstybe. Įmonės balanse trumpalaikiai įsipareigojimai paprastai yra skirstomi į tokias grupes:
- Mokėtinos sumos - tai neapmokėtos sąskaitos už gautas prekes, žaliavas ar suteiktas paslaugas, kurias įmonė turės apmokėti artimiausiu metu. Įprasta, kad įmonės turi neapmokėtų sąskaitų, kurios bus apmokėtos per ateinančius mėnesius.
- Trumpalaikės paskolos - tai skoliniai įsipareigojimai, kurie turi būti padengti per metus, pavyzdžiui, kredito linija arba trumpalaikė banko paskola.
- Sukaupti įsipareigojimai - tai patirtos, bet dar neapmokėtos įmonės veiklos išlaidos, pavyzdžiui, sukauptas darbo užmokestis, patalpų nuoma ar mokesčiai.
- Išankstiniai apmokėjimai - atsiranda, kai įmonė gauna apmokėjimą už prekes ar paslaugas, kurių ji dar nepristatė ar nesuteikė. Šiuo atveju įmonė turi įsipareigojimą pristatyti prekes ar suteikti paslaugas ateityje.
- Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis - įmonės ilgalaikės skolos dalis, kurią reikia sumokėti einamaisiais metais.
- Atidėjimai - įmonės kaupiamas rezervas, kuriuo ji planuoja padengti trumpalaikes klientų skolas ar kompensuoti kitus susidariusius nuostolius.
- Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - apima kitus įmonės trumpalaikius įsipareigojimus, pavyzdžiui, per vienerius metus mokėtinus dividendus ar palūkanas.
Trumpalaikiai įsipareigojimai leidžia spręsti apie įmonės likvidumą trumpuoju laikotarpiu. Todėl atliekant įmonės balanso analizę, labai svarbu atidžiai įvertinti įmonės trumpalaikių įsipareigojimų ir jos disponuojamo trumpalaikio turto santykį. Jeigu įmonė neturi pakankamo trumpalaikio turto savo trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, ji gali susidurti su labai rimtomis likvidumo problemomis ar net bankroto grėsme.
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas - tai visas įmonės valdomas turtas sumažintas turimais įsipareigojimais. Ši įmonės turto dalis priklauso jos savininkams (akcininkams). Kitaip sakant, tai pinigų suma, kuri būtų grąžinta įmonės akcininkams, jei visas įmonės turtas būtų likviduotas ir visos skolos būtų apmokėtos. Įmonės balanse nuosavas kapitalas gali būti suskirstytas į tris pagrindines dalis: akcinį kapitalą, rezervus bei nepaskirstytą pelną (nuostolį).
- Akcinis kapitalas - tai įmonės nuosavo kapitalo dalis, suformuota išleidžiant akcijas. Kitaip sakant, tai lėšos, kurias įmonė surinko pardavusi savo akcijas investuotojams. Akcinis kapitalas parodo, kokia dalis įmonės veiklos yra finansuojama jos savininkų, o ne kreditorių, lėšomis, todėl gerai atspindi į verslą investuotų lėšų mastą. Akcinio kapitalo dalis gali būti didinama išleidžiant naujas įmonės akcijas arba padidinant jau išleistų akcijų nominalią vertę.
- Rezervai - tai įvairiems tikslams atidedama įmonės pelno dalis. Pakankami rezervai užtikrina įmonės finansinį stabilumą ekonominio nuosmukio laikotarpiu ar atsiradus nenumatytoms išlaidoms. Savo rezervus įmonės gali naudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, finansuoti būsimas investicijas, kompensuoti atsiradusius nuostolius, finansuoti įmonės veiklą kriziniais laikotarpiais ar išmokėti būsimus dividendus. Pagal įstatymus, įmonės turi kaupti privalomąjį rezervą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo ir gali būti panaudotas tik įmonės nuostoliams padengti. Ilgalaikio ir finansinio turto vertės padidėjimui yra kaupiamas perkainojimo rezervas, juo gali būti didinamas įmonės įstatinis kapitalas. Taip pat yra akcijų priedai, kurie atspindi įmonės akcijų emisijos kainos ir nominalios akcijų vertės skirtumą. Akcijų priedais galima didinti įmonės įstatinį kapitalą arba dengti atsiradusius nuostolius.
- Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) - tai įmonės uždirbtas pelnas, kuris nebuvo išmokėtas akcininkams kaip dividendai. Šios lėšos laikomos įmonėje ir vėliau gali būti naudojamos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, reinvestuotos į naujus verslo projektus arba kaupiamos ateičiai. Investuotojams svarbu sekti, kaip efektyviai įmonė sugeba panaudoti uždirbtą pelną. Jeigu įmonės nemato patrauklių pelno reinvestavimo galimybių, tuomet ji gali nuspręsti paskirstyti pelno perteklių kaip dividendus arba supirkti savo akcijas. Kita vertus, įmonėms ne visada sekasi dirbti pelningai. Jeigu einamaisiais metais įmonė patyrė nuostolį, tuomet jos balanse vietoje nepaskirstyto pelno matysime sukaupto nuostolio eilutę, kuri kartu mažins ir įmonės savininkų (akcininkų) nuosavybės dalį įmonėje.
Taigi, akcininkų nuosavybės dalis įmonės balanse, suteikia daug naudingos informacijos analitikams, investuotojams ir kreditoriams apie įmonės vertę, jos finansinę būklę ir stabilumą. Tiesą sakant, nemažai svarbių santykinių finansinių rodiklių yra skaičiuojami remiantis būtent akcininkų nuosavybės dalies duomenimis.
Įmonės balansas - kas toliau?
Sveikiname, jeigu šį straipsnį perskaitėte atidžiai, tuomet jau išmanote pagrindinius įmonės balanso ypatumus. Tiesa, įmonės balanso analizė turi žymiai daugiau įvairių niuansų, kurių čia nepalietėme, tačiau tokio tikslo ir nebuvo. Straipsnyje išdėstyti pagrindai, jums leis pradėti savarankiškai gilintis į įmonės balanso analizės subtilybes ir taip patiems priimti informacija pagrįstus sprendimus.
Tačiau verta nepamiršti, kad balansas yra tik viena iš ataskaitų, sudarančių įmonės finansinių ataskaitų rinkinį. Pavyzdžiui, pelno (nuostolių) ataskaita bei pinigų srautų ataskaita leidžia vertinti tas pačias įmonėje įvykusias ūkines operacijas iš visiškai kitos perspektyvos ir sudaro neatsiejamą informacijos visumą apie įmonės veiklą. Kitaip sakant, visos finansinės ataskaitos yra svarbios vienodai ir norint geriau suprasti įmonės finansinę padėtį, reikia nagrinėti pilną jos finansinių ataskaitų rinkinį. Dėl šios priežasties, kituose straipsniuose detaliau aptarsime įmonės pelno (nuostolio) bei pinigų srautų ataskaitų niuansus.
