Verslo kreditavimas – pagrindiniai verslo finansavimo būdai, kuriais galite pasinaudoti jau šiandien

Pakankamas finansavimas verslui pradėti – tai vienas pagrindinių pradedančio verslininko uždavinių. Sužinokite visas verslo finansavimo galimybes ir šaltinius, kuriais jau dabar galite pasinaudoti Lietuvoje.

Labai dažnai, perspektyvios ir daug žadančios verslo idėjos, dėl pradinio kapitalo trūkumo, taip ir neišsivysto iki sėkmingai veikiančios komercinės organizacijos lygio. Akivaizdu, kad verslo finansavimas yra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos verslininkai turi išspręsti, norėdami sukurti sėkmingai veikiantį verslą. Iš kitos pusės, kuomet tradicinių kredito įstaigų taikomi verslo finansavimo būdai, darosi vis sunkiau pasiekiami jaunoms įmonėms, neretai verslininkai priversti ieškoti ir alternatyvių kelių lėšoms pritraukti.

Nesunku įsivaizduoti, kad sunkiai prognozuojamoje ir nuolat kintančioje verslo aplinkoje, situacijų kai verslo kreditavimas reikalingas čia ir dabar, pasitaiko pakankamai dažnai, todėl kiekvienam verslininkui labai pravartu žinoti kuo daugiau verslo finansavimo šaltinių ir galimybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime visus populiariausius pinigų pritraukimo į verslą būdus, kuriais, atsižvelgę į savo poreikius, galės pasinaudoti savo verslą kuriantys arba jį jau plėtojantys verslininkai.

Verslo finansavimo šaltiniai

Pradžioje reikėtų paminėti, kad kiekvienas kuriamas verslas turi turėti bent minimalų pradinį kapitalą. Pradedant verslą, verslininkai gali pasirinkti finansuoti jį savo asmeninėmis lėšomis arba ieškoti išorinių finansavimo šaltinių. Abu šie verslo finansavimo būdai turi savų privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, verslo pradžioje naudojant nuosavus pinigus, verslininkas nėra priverstas skubėti kuo greičiau grąžinti skolintų lėšų ir turi pakankamai laiko išbandyti įvairioms veiklos strategijoms. Iš kitos pusės, išorinis finansavimas, verslo pradžioje garantuoja didesnį pinigų srautą bei daug greitesnį verslo startą.

Visgi, verslui augant ir plečiantis, visuomet neišvengimai didėja ir kapitalo poreikis įmonės veiklai, todėl anksčiau ar vėliau, kiekvienas verslininkas susiduria su išorinio verslo finansavimo poreikiu. Taigi, šiais laikais žinoti kaip sukurti verslą jau nebepakanka, būtina išmanyti ir kaip jį finansuoti.

Šiai dienai, verslo finansavimo rinkoje galime rasti įvairių finansavimo galimybių, kurių privalumus bei trūkumus toliau ir aptarsime. Tačiau pirma, pakalbėkime šiek tiek plačiau apie verslo finansavimą asmeninėmis lėšomis.

Verslo finansavimas asmeninėmis lėšomis

Nuosavos lėšos – tai vienas dažniausiai naudojamų verslo finansavimo būdų. Pradėti verslą savo pinigais ypač patogu tuomet, kai verslo idėjos įgyvendinimas nereikalauja didelio pradinio kapitalo. Šiuo atveju verslininkas gali kontroliuoti ne tik finansinių srautų intensyvumą, bet ir verslo vystymo tempą. Kadangi investavus savo pinigus, nereikia skubėti atidirbinėti pasiskolintų lėšų, daugiau laiko gali būti skiriama verslo idėjos išgryninimui, produkto tobulinimui bei rinkos pažinimui.

Tuo atveju, jeigu nuosavų santaupų nepakanka, galima ne tik skolintis iš šeimos narių, giminaičių ir draugų, bet taip pat pabandyti rasti investuotojų arba verslo partnerių. Žinoma, už gautą finansavimą investuotojams reikės perleisti dalį verslo, suteikiant jiems sutartą skaičių įmonės akcijų.

Reikėtų pažymėti, kad dažnu atveju nebūtina savo lėšomis finansuoti visos verslui reikalingos lėšų sumos. Jeigu ateityje verslininkas planuoja ieškoti investuotojų, verslo finansavimas nuosavomis lėšomis galėtų siekti tik apie 25% - 30%, likusią dalį paliekant finansuoti investuotojams. Tokiu būdu, galimiems investuotojams yra akivaizdžiai parodoma, kad verslo savininkas tiki savo verslo idėjos sėkme ir kartu prisiima dalį rizikos.

Išorinis finansavimas verslui

Kaip jau minėjome, beveik kiekviena sėkmingai auganti ir besiplečianti įmonė, anksčiau ar vėliau susiduria su išorinio finansavimo poreikiu. Nors iš pirmo žvilgsnio, finansavimo būdų įvairovė rinkoje yra iš tiesų nemaža, svarbiausia išsirinkti konkrečius įmonės poreikius bei vykdomo verslo specifiką atitinkančius verslo finansavimo būdus. Šiai dienai, populiariausi Lietuvoje išoriniai verslo finansavimo šaltiniai yra šie:

• Bankai
• Kredito unijos
• Verslo paskolos
• Rizikos kapitalo fondai
• Verslo angelai
• Faktoringas
• Kredito linija
• Overdraftas
• Paramos verslui galimybės

Aptarkime trumpai kiekvieną:

Bankai

Dauguma patyrusių verslininkų, pagrindine ir svarbiausia verslo finansavimo priemone Lietuvoje laiko bankus. Iš tiesų, bankai yra populiariausi ir bene patys pigiausi verslo finansavimo šaltiniai, kurie skolina mažesnėmis palūkanomis nei kiti rinkoje veikiantys skolintojai. Bankai paprastai linkę teikti ilgalaikes ir didelių sumų paskolas, todėl stambios ir stabiliai veikiančios įmonės, visuomet gali tikėtis gauti finansavimą pačiomis palankiausiomis sąlygomis rinkoje.

Iš kitos pusės, skolindami bene mažiausiomis palūkanomis rinkoje, bankai taip pat kelia ir pakankamai aukštus su rizikos vertinimu susijusius reikalavimus. Iš paskolos prašančių įmonių, bankai visuomet reikalauja užstato, bent kelerių metų finansinių veiklos ataskaitų, parengto verslo plano ir kitų duomenų. Taigi, nemažai veiklą pradėjusių įmonių, kurios kreipiasi finansavimo į bankus, pakankamai dažnai yra priverstos išgirsti, kad neatitinka tam tikrų kriterijų, banko paskolai gauti.

Jaunos ir nesenai įkurtos įmonės, paprastai negali pateikti visų banko reikalaujamų duomenų arba tiesiog neturi pakankamo dydžio užstato, todėl akivaizdu, kad bankinis finansavimas, šioms įmonėms yra labai sunkiai pasiekiamas. Bankinis finansavimas verslui, dažniausiai suteikiamas stambioms, seniai įkurtoms ir ilgą laiką rinkoje veikiančioms įmonėms.

Kredito unijos

Sekanti verslo finansavimo galimybė, savo veiklos principais labai artima bankams – tai kredito unijos. Kredito unijos paprastai kelia panašius rizikos vertinimo reikalavimus kaip ir bankai, tačiau pačią riziką vertina lanksčiau ir sprendimus dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo priima greičiau. Dėl riboto kapitalo, kredito unijos dažniausiai skolina palyginti nedideles pinigų sumas smulkaus ir vidutinio verslo įkūrimui arba įmonės apyvartinių lėšų papildymui. Nors kredito unijų taikomos palūkanų normos paprastai būna truputį aukštesnės už bankų, tačiau tai vis tiek viena iš pigiausių verslo kreditavimo formų rinkoje.

Verslo paskolos

Gera alternatyva bankiniam ir kredito unijų finansavimui yra sparčiai populiarėjančios paskolų bendrovės bei sutelktinio finansavimo platformos (P2P). Šios bendrovės lanksčiau vertina riziką ir daugiau dėmesio skiria ne įmonės veiklos rodikliams ar verslo plano nagrinėjimui, bet pačio verslininko patikimumui, todėl kreditas verslo pradžiai čia gali būti suteikiamas pakankamai palankiomis sąlygomis. Žinoma, už lankstesnį požiūrį į riziką, turėsite sutikti su aukštesnėmis palūkanų normomis.

Minimose paskolų bendrovėse, dažniausiai yra teikiamos palyginti nedidelės paskolos, nuo tūkstančio iki dešimties tūkstančių eurų. Kadangi sprendimas dėl finansavimo skyrimo paprastai priimamas per keletą dienų, šis verslo finansavimo šaltinis yra labai patogus tais atvejais, kai įmonei reikalingas skubus apyvartinių lėšų papildymas, greitas sugedusios įrangos remontas arba pasitaiko reta galimybė įsigyti žaliavų už daug palankesnę kainą nei įprasta.

Taip pat reikėtų paminėti, kad paskolų bendrovės, priklausomai nuo jų taikomos politikos, įmonės veiklos specifikos, pačio verslininko patikimumo bei kitų kriterijų, gali skolinti be užstato arba su užstatu. Paskolos verslui be užstato, paprastai suteikiamos siekiant pasiskolinti nedidelę pinigų sumą, trumpam (iki 1 metų) laikotarpiui. Jeigu pasiskolinti norima ilgesniam laikotarpiui, paskolų bendrovės paprastai prašo kaip garantą įkeisti turimą turtą.

Rizikos kapitalo fondai

Startuoliams bei jauniems ir inovatyviems verslams ypač palankus yra rizikos kapitalo fondų finansavimas. Dar visai nesenai Lietuvoje laikyti pakankamai egzotišku verslo finansavimo būdu, rizikos kapitalo fondai šiuo metu tampa vis labiau prieinami ir vietos verslininkams. Šie fondai dažniausiai investuoja į naujas bei perspektyvias verslo idėjas, kuriose įžvelgia spartaus augimo bei didelio pelno galimybes.

Paprastai rizikos kapitalo fondų investicijos gali siekti nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių dešimčių milijonų eurų, todėl pats investicijų pritraukimo procesas, atskirais atvejais, gali užtrukti net ir kelerius metus. Taip pat reikėtų žinoti, kad rizikos kapitalo fondai dažniausiai investuoja į įmonių akcijas. Taigi, šiuo atveju, verslo finansavimas vyksta ne skolinant pinigus įmonei, bet įsigyjant dalį jos nuosavybės. Dėl šios priežasties, šis verslo finansavimo būdas yra priimtinas ne visiems verslininkams.

Iš kito pusės, rizikos kapitalo fondai paprastai nesiekia perimti pačios įmonės valdymo. Jų tikslas yra aktyviai dalyvauti įmonės veikloje bei savo vertingais verslo ryšiais, padėti jai augti. Fondų valdytojai, taip pat konsultuoja įmonių vadovus verslo, vadybos bei kitais svarbiais klausimais. Iš esmės, kartu su investicijomis, rizikos kapitalo fondai į įmonę atsineša ir savo didžiulę patirtį. Tai  yra labai svarbu ir naudinga pradedantiems verslininkams.

Verslo angelai

Verslo angelai – tai privatūs investuotojai, kurie investuoja į perspektyvias ir dideles augimo galimybes turinčias įmones dar ankstyvoje jų veiklos stadijoje. Šia veikla dažniausiai užsiima sėkmingi verslininkai, buvę didelių verslo organizacijų vadovai bei kiti pasiturintys žmonės, kurie yra pasirengę investuoti savo pinigus bei turimas žinias į inovatyvius ir dažnai rizikingus verslus.

Iš esmės, verslo angelų veiklos principai yra labai panašūs į rizikos kapitalo fondų veiklą. Kartu su investicijomis jie atsineša ir savo patirtį, žinias bei ypač reikalingus verslo ryšius. Pagrindinis skirtumas tarp verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų tikriausiai būtų tas, kad verslo angelai yra privatūs asmenys, todėl jie dažniausiai investuoja mažesnes pinigų sumas. Kitą vertus, verslo angelai žymiai greičiau priima investicinius sprendimus, todėl šis verslo finansavimo būdas labai patogus nedideliems startuoliams, kuriems reikia pradinio kapitalo ir naudingų patarimų.

Faktoringas

Faktoringas – tai sparčiai populiarėjanti įmonės išrašomų sąskaitų išankstinio apmokėjimo paslauga. Faktoringo paslaugos teikimo procese paprastai dalyvauja trys šalys: pardavėjas, pirkėjas ir faktoringo paslaugas teikianti įmonė. Pardavęs prekes, pardavėjas kreipiasi į faktoringo įmonę, kuri nuperka jo pirkėjui išrašytą sąskaitą ir avansu apmoka apie 80-90 proc. išrašytos sąskaitos vertės. Atėjus sąskaitos apmokėjimo terminui, pirkėjas, visą sąskaitoje nurodytą sumą, sumoka ne pardavėjui, bet faktoringo įmonei, o ši, pirma atskaičiusi taikomus mokesčius, pardavėjui sumoka likusią neapmokėtą sąskaitos dalį.

Faktoringo paslauga yra greitas bei efektyvus verslo finansavimo būdas, kadangi pinigus už įmonės išrašytas sąskaitas galima gauti per keletą dienų, nelaukiant faktinio sąskaitų apmokėjimo. Kuomet įprastinėmis sąlygomis, išrašytų sąskaitų apmokėjimas užtrunka nuo 30 iki 120 dienų, šis verslo finansavimo būdas užtikrina pastovų apyvartinių lėšų srautą į įmonę.

Reikėtų paminėti, kad faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės, visuomet vertina tiek pardavėjo, tiek pirkėjo patikimumą, todėl praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl per didelės rizikos, dalis įmonės išrašytų sąskaitų nebūna finansuojamos. Tokiu atveju įmonei reikėtų svarstyti apie galimą paskolą verslui arba vertinti kitas verslo finansavimo galimybes.

Kredito linija

Kredito linija – tai vienas iš verslo kreditavimo būdų, kai įmonė turi tam tikrą banko nustatytą skolinimosi limitą ir atsiradus poreikiui, bet kada gali pasiskolinti šio limito neviršijančią pinigų sumą. Šios rūšies finansavimas, verslui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į staigiai besikeičiantį įmonės apyvartinių lėšų poreikį, kas šiuolaikinėje dinamiškoje verslo aplinkoje yra labai svarbu. Priklausomai nuo poreikio, įmonė gali pasiskolinti visą arba tik dalį nustatytos sumos, o klientams apmokėjus sąskaitas ir turint laisvų lėšų – panaudotą kreditą grąžinti.

Kredito linija paprastai sudaroma nuo 6 iki 12 mėnesių ir esant poreikiui gali būti pratęsta tam pačiam laikotarpiui. Svarbu paminėti, kad naudojantis šia verslo finansavimo forma, palūkanos mokamos tik už panaudotą kredito limito dalį. Jeigu visas kredito limitas yra išnaudotas, tuomet paskola turi būti grąžinta iki kredito linijos laikotarpio pabaigos.

Galima sakyti, kad toks verslo kreditavimas yra lankstesnis už verslo paskolą, kadangi įmonė gali skolintis tik tiek lėšų, kiek konkrečiu momentu reikia jos veiklai vykdyti ir nemokėti palūkanų už lėšas, kuriomis ji nesinaudoja.

„Overdraftas“

„Overdraftas“ – tai trumpalaikis verslo kreditavimas, kai įmonei suteikiama teisė nustatytą laiką turėti neigiamą atsiskaitomosios sąskaitos likutį. Leidžiamas neigiamo sąskaitos likučio dydis ir terminas yra nustatomas sutartyje. Paprastai šis verslo finansavimo būdas yra truputį brangesnis už verslo paskolą ar kredito linijos atidarymą, tačiau juo labai patogu ir paprasta naudotis.

„Overdraftas“ nuo kredito linijos skiriasi tuo, kad „overdrafto“ atveju įsiskolinimas padengiamas automatiškai, vos tik pinigai įplaukia į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat verta paminėti, kad jeigu kredito linija dažniausiai yra naudojama įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti, „overdrafto“ paslauga daugiau yra skirta įmonės vykdomiems atsiskaitymams palengvinti, kai atsiskaitomojoje sąskaitoje trūksta pinigų visoms gautoms sąskaitoms laiku apmokėti.

Paramos verslui galimybės

Verslo pradžia dažniausiai būna sudėtinga ir pilna įvairiausių netikėtumų, todėl Lietuvoje kuriamos įvairios finansinės pagalbos priemonės, kurios stipriai palengvina verslo steigimą ir padeda verslininkams žengti pirmuosius savo žingsnius. Šiai dienai, parama verslui dažniausiai teikiama Europos Sąjungos investicijų lėšų, savivaldybių ir valstybės programų bei įvairių mokestinių lengvatų forma.

Pavyzdžiui, nesenai įkurti verslai (veikiantys iki vienerių metų) pasiskolinti lėšų savo veiklos pradžiai, gali pasinaudoję UAB „„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) valdoma finansavimo priemone, „Verslumo skatinimas 2014-2020“. Pagal šią priemonę, visos LKU kredito unijų grupei priklausančios kredito unijos, išduoda lengvatines verslo paskolas iki 25 tūkst. Eur. Tiesa, šioms paskoloms gauti yra taikomi tam tikri apribojimai finansuojamiems verslo sektoriams ir verslininko amžiui, todėl jomis pasinaudoti išeis ne visoms įmonėms ir verslams.

Pradedantys  verslininkai, kreipdamiesi į bankus ar kitas kredito įstaigas dėl paskolos verslui suteikimo, dažnai susiduria su problema, kad neturi arba kredito įstaigai nepakanka jų turimo užstato. Tokiu atveju yra galimybė pasinaudoti „INVEGA“ teikiamomis garantijomis. Garantijos intensyvumas gali siekti net iki 80 proc. skolinamos sumos. Kitus 20 proc. reikia turėti pačiam verslininkui. Tokio pobūdžio garantijos stipriai palengvina jaunų verslų priėjimą prie tradicinių ir pigiausių verslo finansavimo šaltinių, kadangi išsprendžia dažną nepakankamo užstato problemą.

Kaip pasirinkti tinkamiausią verslo finansavimo būdą?

Pinigų verslui ieškantys verslininkai, visų pirma turėtų aiškiai apsibrėžti savo poreikius bei tiksliai žinoti kokią ekonominę naudą jų vykdomai veiklai, galės duoti išorinis verslo finansavimas. Taip pat būtina suplanuoti, kokiais būdais bus uždirbamos lėšos kreditams grąžinti ir kiek laiko tai galėtų užtrukti. Tik aiškiai žinant šiuos finansinius parametrus, pats finansavimo verslui paieškos procesas, gali turėti realią ekonominę prasmę.

Reikėtų pažymėti, kad jaunos ir nesenai veiklą pradėjusios įmonės, dažniausiai negali geromis sąlygomis gauti banko paskolos arba kredito linijos, kadangi dar neturi jokios kredito istorijos, pakankamo kapitalo užstatui suformuoti bei apskritai pasižymi aukšta rizika. Tai yra objektyvi tiesa, todėl esant tokioms rinkos sąlygomis, neišvengiamai atsiranda naujos alternatyvios verslo finansavimo galimybės, užpildančios spragą tarp bankinio sektoriaus ir jaunų verslų.

Pavyzdžiui, pačioje verslo pradžioje ar net verslo idėjos stadijoje, galima tikėtis pritraukti rizikos kapitalo fondų arba verslo angelų investicijas. Jau kurį laiką veikiančioms įmonėms, labai palanku naudotis verslo paskolų bei faktoringo paslaugų deriniu. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, taip pat gali bandyti pasinaudoti valstybės bei Europos Sąjungos teikiamomis lengvatomis ir pagalbos verslui galimybėmis.

Visgi reikėtų pažymėti, kad į lengvatas ir paramą, visų pirma reikėtų žiūrėti kaip į pagalbą verslo pradžiai, o ne įmonės pajamų šaltinį. Kitaip sakant, jei paramos nelikus verslas išsilaikyti nepajėgs – toks verslas nėra tvarus ir tikriausiai jo pradėti išviso neverta.

Verslo finansavimo galimybių Lietuvoje yra, tik reikia išsirinkti tinkamiausią

Taigi, štai ir apžvelgėme pagrindines verslo finansavimo priemones, kuriomis verslininkai jau šiai dienai gali bandyti pasinaudoti. Kaip matote, tarp tradicinių ir nuo seno veikiančių finansavimo instrumentų, sparčiai vystosi nauji bei šiuolaikiniai verslo finansavimo būdai, prieinami netgi idėjos stadijoje esantiems verslams.

Akivaizdu, kad ilgą laiką tarp vietos verslininkų galiojęs mitas, kad norint gauti rimtą finansavimą savo verslui, reikia jau turėti didelę įmonę – pradeda griūti. Dabar pradedantiems verslininkams, svarbiausia aiškiai išsigryninti savo verslo idėją, išmokti kuriamą verslą apibūdinti 3-4 žodžiais bei tiksliai apsiskaičiuoti finansinius poreikius. Tik aiškiai žinant priežastis ir savo galimybes, galima pasirinkti tinkamiausią finansavimo būdą verslui.

Pabaigoje, trumpai atsakysime į dažniausiai pasitaikančius klausimus.

DUK

Kokios verslo finansavimo galimybės yra prieinamos Lietuvoje?

Verslo finansavimas Lietuvoje dažniausiai vykdomas naudojantis šiais būdais: bankinė paskola, kredito unijos paskola, kitų bendrovių teikiamos verslo paskolos, rizikos kapitalo fondai, verslo angelai, faktoringo paslaugos, kredito linija ir „overdraftas“. Taip pat galima pasinaudoti ir įvairiomis paramos verslui galimybėmis.

Koks finansavimo būdas yra geriausias startuoliams?

Idėjos ar ankstyvoje verslo vystymo stadijoje, palankiausia kreiptis į rizikos kapitalo fondus arba verslo angelus.