Verslo formos Lietuvoje pasirinkimas – pagrindiniai kriterijai ir palyginimas

Tinkamos verslo kūrimo formos pasirinkimas – tai vienas iš svarbiausių žingsnių veiklos pradžioje. Sužinokite kokią verslo formą pasirinkti sėkmingam verslo startui.

Tinkamos verslo formos pasirinkimą, galima laikyti vienu iš sudėtingiausių naujo verslo kūrimo etapų. Iš esmės, bet kokia ekonominė veikla turi turėti kažkokią teisinę formą, kurios pagrindu veikla bus vykdoma. Kokią teisinę formą parinkti savo naujai kuriamam ar planuojamam verslui, dažniausiai priklauso nuo daugelio niuansų bei kriterijų, kurių pradedantis verslininkas gali ir nežinoti. Būtent todėl, planuojant kaip pradėti verslą, tinkamos verslo organizavimo formos pasirinkimas, turėtų būti vienas iš pirmųjų klausimų, ilgame verslininko spręstinų klausimų sąraše.

Atsižvelgiant į planuojamos veiklos apimtis, pobūdį, tikslą bei kitus svarbius kriterijus, Lietuvoje verslą galima vykdyti pasirinkus individualią veiklą arba įsteigus juridinį asmenį. Šie du verslo įteisinimo būdai, iš esmės yra labai skirtingi bei turi savų privalumų ir trūkumų, todėl juos toliau aptarsime žymiai detaliau.

Individuali veikla – verslo forma dirbantiems savarankiškai

Individuali veikla – tai fizinio asmens nuolat vykdoma savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, siekiant pelno. Teisę užsiimti individualia veikla, nesteigiant jokio juridinio asmens, suteikia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Tai lengviausias ir sparčiai populiarėjantis būdas fiziniams asmenims dirbti savarankiškai, nesteigiant įmonės ar kito juridinio asmens.

Šiuo metu Lietuvoje galima rinktis dviejų tipų individualią veiklą:

• Individuali veikla pagal pažymą
• Verslo liudijimas

Individuali veikla pagal pažymą

Individualios veiklos vykdymo pažyma – tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad jo turėtojas neribotą laikotarpį gali verstis pažymoje nurodyta veikla ir iš tos veiklos gauti pajamų arba kitos ekonominės naudos. Taigi, turint individualios veiklos vykdymo pažymą, kiekvienas gyventojas gali gauti pajamų iš komercinės ar gamybinės veiklos, nesteigdamas juridinio asmens. Išsiimti individualios veiklos pažymą yra labai paprasta ir nieko nekainuoja. Visus formalumus galima greitai atlikti internetu, tiesiog reikia prisijungti prie Mano VMI sistemos ir pateikti prašymą.

Ši verslo organizavimo forma labiausiai tinka mažai rizikingam smulkiam verslui, kuriam nereikia didelio pradinio kapitalo. Visus mokėtinus mokesčius apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pats gyventojas, vykdantis individualią veiklą. Mokesčiai mokami nuo veiklos pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų gegužės 1 dienos.

Svarbiausi šios verslo formos privalumai:

• Įregistruoti veiklą nieko nekainuoja.
• Nereikia įnešti minimalaus įstatinio kapitalo.
• Supaprastinta buhalterinė apskaita.
• Užbaigti veiklą lengva taip pat kaip ir ją pradėti.

Svarbiausi šios verslo formos trūkumai:

• Asmeninė atsakomybė savo ar šeimos turtu už prisiimtus įsipareigojimus.
• Didinant veiklos mastus, ieškant partnerių ar papildomų investicijų, teks pakeisti verslo formą į kitą ir kurti juridinį asmenį.

Verslo liudijimas

Verslo liudijimas – tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad gyventojas yra sumokėjęs savivaldybės nustatytą fiksuotą gyventojų pajamų mokestį ir tam tikrą laiką gali verstis liudijime nurodyta veikla. Verslo liudijimai yra išduodami tik kai kurioms veikloms (veiklų sąrašas). Jei planuojamos veiklos sąraše nėra, tuomet reikės išsiimti individualios veiklos pažymą. Gyventojas gali įsigyti neribotą skaičių skirtingų veiklos rūšių verslo liudijimų. Verslo liudijimų kainas nustato kiekvienos savivaldybės taryba, todėl kiekvienoje atskiroje savivaldybėje jų kainos gali būti skirtingos.

Ši verslo forma labiausiai tinka smulkiam verslui, kurio ketinate imtis vienas arba su artimaisiais, o verslo pradžiai nereikia didelių investicijų. Kadangi gyventojų pajamų mokestį verslininkas sumoka verslo liudijimo įsigijimo metu, iki kiekvienų metų gegužės 1 d., jis privalo tik deklaruoti pajamas už praėjusius metus.

Svarbiausi šios verslo formos privalumai:

• Nereikia įnešti minimalaus įstatinio kapitalo.
• Supaprastinta buhalterinė apskaita.
• Užbaigti veiklą lengva taip pat kaip ir ją pradėti.
• Gyventojų pajamų mokestis sumokamas iš anksto.

Svarbiausi šios verslo formos trūkumai:

• Asmeninė atsakomybė savo ar šeimos turtu už prisiimtus įsipareigojimus.
• Leidžiama vykdyti tik tą veiklą, kuri nurodyta verslo liudijime.
• Verslo liudijimą galima gauti ne visų rūšių veikloms vykdyti.

Verslas steigiant juridinį asmenį – populiariausios įmonių rūšys Lietuvoje

Nutarus steigti juridinį asmenį, pirma reikia nuspręsti kuri verslo organizavimo forma geriausiai atitinka planuojamos veiklos pobūdį bei tikslus. Pagal taikomą atsakomybę, juridiniai asmenys gali būti skirstomi į neribotos bei ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis. Verta žinoti, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens įsipareigojimus atsako juridinio asmens dalyvis savo turtu. Už ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens įsipareigojimus, juridinio asmens dalyvis savo turtu neatsako (išskyrus įstatymų numatytus atvejus).

Pagal veiklos tikslą, juridiniai asmenys gali būti skirstomi į privačius ir viešuosius. Privačiųjų juridinių asmenų steigėjai, dažniausiai siekia materialinės naudos sau, todėl turi teisę iš vykdomos veiklos gauti pelną. Tuo tarpu viešųjų juridinių asmenų steigėjai, siekia tenkinti viešuosius interesus, todėl jų uždirbamas pelnas gali būti panaudotas tik vykdomos veiklos tikslams įgyvendinti.

Dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios įmonių rūšys, kurias pasirenka verslininkai savo veiklai vykdyti:

• Individuali įmonė
• Mažoji bendrija
• Uždaroji akcinė bendrovė
• Viešoji įstaiga

Individuali įmonė

Individuali įmonė – tai neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio steigėju gali būti tik vienas fizinis asmuo. Taigi, jeigu įmonė nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, už ją savo ar savo šeimos turtu atsakys įmonės savininkas. Verta pažymėti, kad individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Individualioje įmonėje galima įdarbinti kitus žmones, o įmonės savininkas įmonėje gali dirbti ir nesudaręs darbo sutarties. Individualios įmonės vadovu dažniausiai būna jos savininkas, tačiau esant poreikiui, įmonės vadovu galima paskirti ir kitą fizinį asmenį.

Įkurti individualiai įmonei pradinio kapitalo nereikia. Įmonės turtas priklauso pačiai įmonei nuosavybės teise, tačiau savininkas gali naudoti įmonės turtą ir asmeniniams tikslams. Esant poreikiui, individualią įmone galima pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, tiesiog reikia ne mažesnio kaip 2,5 tūkst. eurų įstatinio kapitalo.

Svarbiausi šios verslo organizavimo formos privalumai:

• Galima vykdyti bet kokią veiklą, kuri nėra draudžiama įstatymų.
• Steigimui nereikia minimalaus įstatinio kapitalo.
• Paprasta buhalterinė apskaita.
• Nesudėtinga pertvarkyti į kitą teisinę verslo formą.

Svarbiausi šios verslo organizavimo formos trūkumai:

• Įmonės turtas neatskirtas nuo savininko, todėl įmonės savininkas atsako už įmonės įsipareigojimus visu savo ar šeimos turtu.
• Veiklos nutraukimas yra daug sudėtingesnis palyginus su individualia veikla bei reikalauja nemažai laiko ir finansinių sąnaudų.

Mažoji bendrija

Mažoji bendrija – tai pakankamai nauja, tačiau sparčiai populiarėjanti tarp pradedančių verslininkų, įmonių rūšis Lietuvoje. Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl už neįvykdytus mažosios bendrijos įsipareigojimus, jos nariai savo turtu neatsako. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Iš esmės, mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri nėra draudžiama įstatymų.

Steigiant mažąją bendriją, minimalus įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka bendrijos narių susirinkime nustatyto dydžio įnašus. Uždirbtas pelnas paprastai paskirstomas proporcingai narių įnašų dydžiui. Mažąją bendriją valdo narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Vis dėl to reikėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymuose nėra tiksliai apibrėžta kaip bendrijos nariai turėtų pasidalinti pelną ir spręsti kitus veiklos klausimus, todėl iš anksto nenustačius aiškios sprendimų priėmimo tvarkos, šios verslo formos įmonės valdymas gali komplikuotis.

Svarbiausi mažosios bendrijos privalumai:

• Ribota narių atsakomybė – verslui nepasisekus, mažosios bendrijos nariai rizikuoja tik sumokėtu įnašu, taip apsaugodami savo ar savo šeimos turtą.
• Steigimui nereikia minimalaus įstatinio kapitalo.
• Paprasta išeiti iš verslo – mažosios bendrijos narys gali lengvai parduoti arba perleisti nario teisę kitiems asmenims. Taip pat narys gali išeiti iš mažosios bendrijos, atsiimdamas savo sumokėtą įnašą.

Svarbiausi mažosios bendrijos trūkumai:

• Steigėju ir nariu gali būti tik fizinis asmuo.
• Ribotas steigėjų skaičius – mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų.
• Iš anksto nenustačius aiškios pelno paskirstymo ir balsavimo tvarkos, gali būti sunku spręsti mažosios bendrijos narių tarpusavio ginčus.

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė – tai ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl jos savininkai (akcininkai) už bendrovės įsipareigojimus savo turtu neatsako. Bendrovės steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Didžiausias uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius seniau galėjo siekti iki 249 akcininkų, tačiau šiuo metu jau yra neberibojamas. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę reikalingas ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. eurų įstatinis kapitalas, kuriuo prireikus gali būti padengiami bendrovės įsiskolinimai.

Svarbiausius bendrovės veiklos klausimus sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas, o einamieji klausimai paprastai būna patikėti bendrovės vadovui. Sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime priimami akcininkams balsuojant. Kiekviena akcininko turima akcija, suteikia jam vieną balsą. Esant poreikiui, bendrovėje taip pat gali būti sudaroma valdyba ir stebėtojų taryba. Jeigu įmonė dirba pelningai, akcininkai gali gauti proporcingą turimų akcijų skaičiui dalį pelno, išsimokėdami dividendus.

Uždarosios akcinės bendrovės yra populiariausios verslo organizavimo formos Lietuvoje. Šios rūšies įmonės labiausiai tinka vidutiniam arba stambiam verslui vykdyti. Uždarosios akcinės bendrovės teisinis statusas leidžia aiškiai atskirti bendrovės turtą nuo jos akcininkų turto, todėl verslo nesėkmės atveju, akcininkas rizikuoja tik įnešto įstatinio kapitalo dalimi arba kitaip sakant, tik pinigais už kuriuos buvo įsigytos bendrovės akcijos.

Svarbiausi šios verslo organizavimo formos privalumai:

• Bendrovės savininkai (akcininkai) neatsako savo turtu už bendrovės įsipareigojimus.
• Neribojamas steigėjų skaičius leidžia sukaupti didelį pradinį kapitalą bendrovės veiklai.
• Bendrovės savininkas (akcininkas) gali lengvai perleisti nuosavybės teisę į turimas akcijas kitam asmeniui.

Svarbiausi šios verslo organizavimo formos trūkumai:

• Bendrovės steigimui ir veiklos organizavimui keliami didesni reikalavimai nei kitoms įmonių rūšims.
• Sudėtinga bendrovės finansinė apskaita, būtinas buhalteris.
• Bendrovės veiklos nutraukimui reikia daug laiko ir finansinių sąnaudų.

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga – tai ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikla nesiekia gauti pelno. Šios verslo formos steigėjų skaičius nėra ribojamas ir jais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigiant viešąją įstaigą, įstatinis kapitalas nebūtinas, o jos dalininkai už įstaigos neįvykdytus įsipareigojimus atsako tik ta turto dalimi, kuri buvo įmokėta steigiant šį juridinį asmenį. Esminiai viešosios įstaigos valdymo klausimai yra sprendžiami visuotiniame dalininkų susirinkime.

Pagrindinis viešosios įstaigos veiklos tikslas – tenkinti viešąjį interesą ir vykdyti visuomenei naudingą veiklą. Viešosios įstaigos statusas, leidžia šiam juridiniam asmeniui užsiimti ir komercine veikla, tačiau iš šios veiklos gautas pelnas, negali būti išmokėtas įstaigos dalininkams – dalininkai gali gauti tik nustatyto dydžio atlyginimą. Viešoji įstaiga taip pat gali gauti 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio paramą iš kitų juridinių ir fizinių asmenų bei turi galimybę pasinaudoti įvairiomis mokestinėmis lengvatomis.

Svarbiausi šios rūšies įmonių privalumai:

• Viešosios įstaigos dalininkai neatsako savo turtu už įstaigos įsipareigojimus.
• Steigimui įstatinis kapitalas nereikalingas.
• Viešoji įstaiga gali vykdyti komercinę veiklą.
• Galimybė gauti 2 proc. paramą iš fizinių ir juridinių asmenų.
• Galimybė susimažinti apmokestinamąjį pelną, viešuosius interesus tenkinančios veiklos finansavimo lėšomis.

Svarbiausi šios rūšies įmonių trūkumai:

• Viešosios įstaigos uždirbtas pelnas negali būti išmokamas jos dalininkams.
• Viešoji įstaiga gali verstis tik ta veikla, kuri yra nurodyta jos įstatuose.
• Viešoji įstaiga negali būti pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę.

Verslo formų palyginimas – išsirinkite geriausią būdą savo verslui įteisinti

Pradedant verslą nebūtina iš karto skubėti steigti įmonės. Verslą galima įteisinti žymiai paprasčiau, pavyzdžiui pasirinkus individualią veiklą pagal pažymą arba verslo liudijimą. Tai pakankamai paprastos verslo organizavimo formos, kurios puikiai tinka naujai idėjai patikrinti. Tačiau kurią iš jų verta pasirinkti? Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau mūsų sudarytas individualios veiklos pagal pažymą ir verslo liudijimo palyginimas, padės geriau įvertinti, kuri verslo forma yra tinkamesnė jūsų pasirinktai veiklai.

Individualios veiklos pagal pažymą ir verslo liudijimo palyginimas

Kriterijai	Individuali veikla pagal pažymą	Verslo liudijimas
Veiklos pradžia	Nuo teisingai užpildyto prašymo pateikimo VMI dienos.	Per 4 dienas nuo prašymo pateikimo VMI.
Veiklos laikotarpis	Neribojamas.	Nuo 1 dienos iki 1 metų.
Darbuotojų įdarbinimas	Galima įdarbinti darbuotojus.	Negalima įdarbinti darbuotojų.
PVM mokėjimas	Galima tapti PVM mokėtoju.	PVM mokėtoju tapti negalima.
Mokesčiai	GPM, VSD, PSD	GPM, VSD, PSD
GPM	GPM mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d.	Nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio, iš anksto mokamas fiksuotas GPM.

Na, o jeigu nutarėt steigti įmonę, pirma reikėtų nuspręsti kokios teisinės formos juridinis asmuo būtų tinkamiausias jūsų verslo tikslams pasiekti. Vienas iš svarbiausių dalykų kurį reikėtų įvertinti - tai norima prisiimti verslo rizika. Jeigu verslo pradžioje planuojate nedidelės apimties ir nerizikingą veiklą, tikriausiai būtų paprasčiau įsteigti individualią įmonę. Iš kitos pusės, jeigu jūsų planuojama veikla neša tam tikrą finansinę rizika, tuomet būtų protinga atskirti savo asmeninį turtą nuo verslo reikalų ir steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį.

Parengtas įmonių palyginimas, apibūdinantis populiariausias įmonių rūšis ir jų ypatumus, padės lengviau apsispręsti kokios rūšies įmonė geriausiai atitiktų jūsų reikalavimus.

Populiariausių Lietuvoje verslo formų palyginimas

Kriterijai	Individuali įmonė	Mažoji bendrija	Uždaroji akcinė bendrovė	Viešoji įstaiga
Reglamentavimas	LR Individualių įmonių įstatymas, LR Civilinis kodeksas	LR Mažųjų bendrijų įstatymas, LR Civilinis kodeksas	LR Akcinių bendrovių įstatymas, LR Civilinis kodeksas	LR Viešųjų įstaigų įstatymas, LR Civilinis kodeksas
Rūšis pagal veiklos tikslą	Privatus juridinis asmuo	Privatus juridinis asmuo	Privatus juridinis asmuo	Viešasis juridinis asmuo
Atsakomybė	Neribotos civilinės atsakomybės	Ribotos civilinės atsakomybės	Ribotos civilinės atsakomybės	Ribotos civilinės atsakomybės
Minimalus dalyvių skaičius	1 (savininkas)	1 (narys)	(1 akcininkas)	1 (dalininkas)
Maksimalus dalyvių skaičius	1 (savininkas)	10 (narių)	Neribojamas	Neribojamas
Steigėjai	Fizinis asmuo	Fiziniai asmenys	Fiziniai ir juridiniai asmenys	Fiziniai ir juridiniai asmenys
Minimalus įstatinis kapitalas	Nėra	Neapibrėžtas	2500€	Neapibrėžtas
Apskaita	Buhalteris neprivalomas	Buhalteris neprivalomas	Buhalteris privalomas	Buhalteris privalomas
Pelno paskirstymas	Visas pelnas priskiriamas savininkui.	Pelnas paskirstomas proporcingai narių įnašų dydžiui.	Paskirstytas bendrovės pelnas gali būti išmokamas akcininkams per dividendus.	Uždirbtas pelnas negali būti išmokamas dalininkams.

Tai kokią verslo formą pasirinkti?

Taigi, nuo tinkamos jūsų būsimo verslo teisinės formos pasirinkimo gali priklausyti kiek investicijų pritrauksite, kokį pelną uždirbsite, kaip sėkmingai konkuruosite rinkoje ir begalė kitų niuansų. Iš esmės, verslininkas turi apsispręsti ar jam pradžioje užtenka užsiimti individualia veikla nesteigiant įmonės ar iš karto verta kurti tam tikros formos juridinį asmenį. Žinoma, sprendimas gali priklausyti nuo daugelio niuansų, tačiau svarbiausi verslo formos pasirinkimo kriterijai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, būtų šie:

• Verslo veiklos pobūdis

Kokia tiksliai veikla planuojate užsiimti? Gerai įvertinkite planuojamos veiklos apimtis, sudėtingumą, galimą riziką ir kitas aplinkybes. Verslausite vienas ar veiklą vykdysite kartu su partneriais? Ar jūsų verslui reikia kažkokių leidimų bei licencijų?

Jei verslą planuojate pradėti vienas, verslo plėtrai užtenka jūsų lėšų bei ateityje neplanuojate priimti naujų verslo partnerių – geriausias sprendimas būtų rinktis kažkurią individualios veiklos formą arba steigti individualią įmonę. Iš kitos pusės, jeigu planuojamoje veikloje įžvelgiate didesnę riziką, būtinai reikėtų pagalvoti apie savo, kaip verslo steigėjo, atsakomybės ribas. Tokiu atveju mažoji bendrija arba uždaroji akcinė bendrovė būtų geriausias pasirinkimas.

• Turimas kapitalas

Steigiant tam tikrus juridinius asmenis yra nustatyta minimali įstatinio kapitalo riba, kurią privalo turėti steigėjas. Taip pat reikėtų apgalvoti kokio dydžio kapitalo apskritai reikės planuojamos veiklos vykdymui bei ar bus reikalingas verslo finansavimas (kreditavimas). Dalykas tas, kad uždaroji akcinė bendrovė (o ypač akcinė bendrovė), kreipiantis dėl verslo finansavimo, sudaro didesnio patikimumo įvaizdį nei individuali įmonė ar individuali veikla. Taigi, jei planuojate verslo plėtrą ateityje, pasirinkite tinkamą verslo formą.

• Veiklos vykdymo sudėtingumas

Užsiimti individualia veikla yra paprasčiau nei steigti individualią įmonę, o steigti individualią įmonę yra paprasčiau nei valdyti uždarą akcinę bendrovę. Taigi, prieš pasirenkant verslo organizavimo formą, būtina objektyviai įvertinti savo galimybes ir poreikius. Jei steigiamas pirmas verslas arba tiesiog siekiama išbandyti rinką, galbūt naujos įmonės steigti ir nebūtina, o pradžiai pilnai užtektų išsiimti individualios veiklos pažymą.

• Verslo pabaiga

Apie tai verslo starte mažai kas pagalvoja, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į verslo pabaigos procedūrų sudėtingumą. Lengviausia šiai dienai yra užbaigti vykdyti individualią veiklą – jums apie tai tiesiog reikės pranešti VMI. Truputį sudėtingiau vyksta individualios įmonės uždarymas, čia reikės įvykdyti įstatymuose nurodytus formalumus. Mažosios bendrijos arba uždarosios akcinės bendrovės uždarymas jau pareikalaus daugiau jūsų laiko ir pinigų.

Besirinkdami geriausią verslo formą, nepamirškite paskaityti ir įstatymų

Taigi, išsirinkus norimos steigti įmonės rūšį, sekančiame etape rekomenduotume atidžiai susipažinti su pasirinktos verslo formos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pavyzdžiui mažosios bendrijos veiklą reglamentuoja Mažųjų bendrijų įstatymas, o uždarosios akcinės bendrovės – Akcinių bendrovių įstatymas. Šiuose teisės aktuose nurodyta, kokią veiklą galite vykdyti, kokie tiksliai dokumentai reikalingi įmonės steigimui, kas būdinga įmonės veiklai bei kita svarbi informacija.

Susipažinti su teisės aktais yra labai svarbu, kadangi nuo jūsų pasirinktos verslo organizavimo formos, vėliau priklausys daugelis įmonės veiklos ypatumų bei bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis pobūdis. Tik susipažinus su pagrindiniais teisės aktais ir turint pilną informaciją, bus galima tinkamai išsirinkti geriausiai jūsų interesus atitinkančią verslo kūrimo formą ir įsteigus verslą pradėti įgyvendinti savo svajones.

Sėkmės versle!