Ilgalaikis materialus turtas dažnai yra neatsiejama daugelio sėkmingų verslų dalis, todėl labai svarbu ne tik žinoti, kas yra ilgalaikis turtas, bet ir mokėti jį tinkamai apskaityti savo veikloje. Susipažinkite su ilgalaikio turto apskaita bei pagrindiniais jo įkainojimo ir nusidėvėjimo skaičiavimo aspektais.
Dauguma verslų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, valdo didesnės ar mažesnės vertės ilgalaikį turtą. Ilgalaikis turtas užima labai svarbią vietą pagrindiniuose verslo procesuose, kadangi be jo naudojimo, sunkiai įsivaizduojama bet kokia didesnės apimties veikla. Naujo ilgalaikio turto pirkimas taip pat dažnai būna susijęs su verslo plėtros ar naujos veiklos krypties pradžia. Iš kitos pusės, ilgalaikio turto naudojimas gali stipriai įtakoti įmonės finansinius rezultatus, todėl itin svarbu šį turtą ne tik efektyviai valdyti, bet ir teisingai apskaityti buhalterijoje. Kadangi ilgalaikio turto apskaita turi savų niuansų, kurie dažnai sukelia įvairių neaiškumų verslininkams, šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Kas yra ilgalaikis turtas?
Ilgalaikis turtas – tai ištekliai, kuriais numatoma veikloje naudotis ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Toks turtas paprastai sudaro didžiąją įmonės viso turto dalį ir turi svarbią įtaką organizuojant ir plėtojant veiklą. Praktikoje ilgalaikis turtas dažniausiai yra skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą.
Ilgalaikis materialusis turtas
Materialus turtas – tai fizinę (materialią) formą turintis turtas, kuris yra naudojamas gaminti prekėms, teikti paslaugoms, nuomai ar verslo valdymo tikslams. Tam, kad materialųjį turtą apskaitoje galėtume registruoti kaip ilgalaikį, jis taip pat turi atitikti ir visus šiuos požymius:
- Bus naudojamas veikloje ilgiau kaip vienus metus.
- Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta.
- Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina nėra mažesnė už nusistatytą minimalią ilgalaikio materialaus turto vieneto savikainą.
- Pagrįstai tikimasi, kad ateityje iš turto bus gaunama ekonominė nauda.
- Perduota visa rizika, susijusi su šiuo turto vienetu.
Svarbu pažymėti, kad jeigu įsigytas materialusis turtas neatitinka visų aukščiau išvardintų kriterijų, patirtos išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu.
Ilgalaikis nematerialusis turtas
Nematerialusis turtas – tai nepiniginis ir neturintis fizinės daiktinės struktūros turtas, kuris yra naudojamas gaminti prekėms, teikti paslaugoms, nuomai ar verslo valdymo tikslams. Nematerialus ilgalaikis turtas yra suvokiamas pojūčiais ir paprastai gali būti siejamas su produktų gamyba ir tobulinimu (patentai, licencijos, autorių teisės), paklausos rinkoje sukūrimu (prekių ženklai, frančizė) ar žinomumu (prestižas). Tam, kad nematerialųjį turtą apskaitoje galėtume registruoti kaip ilgalaikį, jis taip pat turi atitikti ir visus šiuos požymius:
- Bus naudojamas veikloje ilgiau kaip vienus metus.
- Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės.
- Turto vertė (įsigijimo ar pasigaminimo savikaina) nėra mažesnė už nusistatytą minimalią ilgalaikio nematerialiojo turto vertę.
- Pagrįstai tikimasi, kad ateityje iš turto bus gaunama ekonominė nauda.
- Turtu galima disponuoti, jį kontroliuoti bei apriboti teises kitiems asmenims juo naudotis.
Labai svarbu paminėti, kad nematerialiuoju turtu negali būti pripažinta įmonės darbuotojų kvalifikacija ar išlaidos, patirtos pačios įmonės susikurtiems prekių ženklams bei produktų pavadinimams. Tokias išlaidas labai sunku atskirti nuo bendrų verslo plėtros išlaidų, todėl jos turi būti pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu.
Ilgalaikis finansinis turtas
Finansinis turtas - tai pinigai arba tam tikros įmonės teises bei privilegijos jai dalyvauti kitų įmonių veikloje (kitų įmonių vertybiniai popieriai). Prie finansinio turto taip pat gali būti priskiriamos investicijos ir paskolos dukterinėms įmonėms, indėliai ar kitos po vienerių metų gautinos sumos. Prie ilgalaikio finansinio turto yra priskiriamas toks turtas, kuris teiks įmonei ekonominę naudą ilgiau kaip vienerius metus.
Materialus ar nematerialus ilgalaikis turtas – kam priskirti?
Kartais pasitaiko atvejų, kuomet prie vykdomos veiklos reikia priskirti ilgalaikį turtą, kurio materialioji dalis yra neatskiriama nuo nematerialiosios. Pavyzdžiui, perkamas kompiuteris su operacine sistema. Tokiais atvejais reikia įvertinti, kurie turto požymiai yra svarbesni (vyraujantys). Jeigu vyrauja materialioji dalis, tokį turtą reikia priskirti prie ilgalaikio materialaus turto grupės, jeigu vyrauja nematerialioji dalis – prie ilgalaikio nematerialaus turto grupės. Kitaip sakant, kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti, turėtų būti priskirta kompiuterio įsigijimo savikainai, o atskira programa, kuri nėra kompiuterio dalis, turėtų būti apskaitoma kaip nematerialus turtas.
Ilgalaikio turto apskaita
Norint tiksliai žinoti, kiek turime ilgalaikio turto, kokia jo įsigijimo kaina ir kiek tiksliai jis yra vertas dabartiniu momentu, būtina vesti ilgalaikio turto apskaitą. Priklausomai nuo veiklos specifikos, ilgalaikis turtas gali būti naudojamas daugelyje gamybos ar prekybos procesų, be kurių būtų neįmanoma džiaugtis sėkmingu verslu. Ilgalaikio turto struktūra, sudėtimi bei technine būkle taip pat dažnai domisi ir bankai, investuotojai bei draudimo kompanijos. Būtent dėl šių priežasčių itin svarbu ilgalaikio turto apskaitą organizuoti tinkamai, laikantis visų taikomų standartų reikalavimų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingi verslai savo veikloje gali naudoti labai įvairų ilgalaikį turtą. Todėl įmonės valdomą turtą yra tikslinga suskirstyti į smulkesnes grupes, pagal paskirtį. Pavyzdžiui, ilgalaikis materialus turtas gali būti skirstomas į tokias grupes: 1.) Žemė; 2.) Pastatai; 3.) Mašinos ir įrenginiai; 4.) Transporto priemonės; 5.) Nebaigta statyba; 6.) Kitas ilgalaikis materialusis turtas. Suskirsčius ilgalaikį turtą į grupes, bus žymiai lengviau kaupti reikiamą informaciją apie skirtingas funkcijas atliekančius ilgalaikio turto vienetus ir prireikus operatyviai panaudoti turimą informaciją įmonės valdymui.
Ilgalaikio turto pirkimas ir įsigijimo savikaina
Apskaitoje ilgalaikis turtas yra registruojamas įsigijimo savikaina, o balanse rodomas likutine verte (iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą). Apskritai praktikoje galima išskirti du pagrindinius ilgalaikio turto įsigijimo būdus: ilgalaikio turto nusipirkimą bei ilgalaikio turto pasigaminimą.
Ilgalaikį turtą perkant, dažnai manoma, jog tokio turto įsigijimo savikainą sudaro tik jo įsigijimo kaina. Tačiau prie ilgalaikio turto savikainos, taip pat gali būti pridedamos ir su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos – transportavimas, muitai, akcizai bei kiti negrąžinami mokesčiai. Taip pat į ilgalaikio turto savikainą galima įtraukti išlaidas, susijusias su turto atvežimu, registravimu bei parengimu naudoti (pavyzdžiui, įrangos instaliavimo, bandymų, derinimo ar remonto išlaidos, patirtos iki turto naudojimo veikloje pradžios.). Kita vertus, į perkamo ilgalaikio turto savikainą negalima įtraukti palūkanų, grąžinamo pridėtinės vertės mokesčio ar gautų nuolaidų bei lengvatų.
Ilgalaikį turtą gaminantis, jo savikainą paprastai sudaro pagrindinių medžiagų, žaliavų bei komplektuojančių detalių, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimo išlaidos. Taip pat prie gamybos savikainos galima pridėti ir darbo bei kitas patirtas netiesiogines gamybos išlaidas. Svarbu, kad visos išlaidos būtų patirtos iki ilgalaikio turto naudojimo veikloje pradžios.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija)
Ilgalaikis materialusis turtas veikloje gali būti naudojamas daugelį metų. Natūralu, jog naudojamas turtas dėvisi, todėl nuolat rodyti jį apskaitoje tik pradine įsigijimo savikaina būtų labai neteisinga. Dėl šios priežasties, ilgalaikio turto įsigijimo savikaina apskaitoje yra paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir periodiškai nurašoma kaip turto nusidėvėjimo sąnaudos. Beje, reikėtų atminti, kad nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas tik riboto naudingo tarnavimo laikotarpio turtui. Pavyzdžiui, žemė yra neriboto tarnavimo laikotarpio ilgalaikis turtas, todėl jai nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.
Taigi, įsigijus materialų ilgalaikį turtą ir pradėjus jį naudoti savo veikloje, kartu reikia pradėti skaičiuoti ir ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją). Čia labai svarbu teisingai nusistatyti laikotarpį, per kurį jūsų naudojamas ilgalaikis turtas bus visiškai nudėvėtas bei tokio turto likvidacinę vertę. Bendrąja prasme, ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis privalo būti ne trumpesnis nei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodyti nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, o likvidacinė vertė – ne didesnė kaip 10 proc. nuo turto įsigijimo savikainos.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 dienos, kai turtas pradėtas naudoti. Turto nusidėvėjimo vertė kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra perkeliama į veiklos sąnaudas arba prekių/paslaugų savikainą. Kuomet visa ilgalaikio turto nudėvimoji vertė būna perkelta į veiklos sąnaudas ar savikainą, turtas laikomas nudėvėtu ir yra nurašomas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas turi būti baigtas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po turto nurašymo, pardavimo ar perleidimo.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas vadovaujantis šiais metodais:
- Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas – pagrįstas prielaida, jog ilgalaikis turtas yra naudojamas tolygiai visą jo naudingo tarnavimo laiką ir visuomet teikia tokią pat ekonominę naudą. Pagal šį metodą kiekvieną laikotarpį yra nurašoma vienoda nusidėvėjimo suma.
- Produkcijos metodas – pagrįstas ilgalaikio turto naudojimo intensyvumu (nuvažiuoti kilometrai, pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekis, suteiktų paslaugų skaičius ir pan.). Kuo intensyviau veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, tuo didesnė turto nusidėvėjimo suma yra skaičiuojama.
- Dvigubo balanso metodas – pagrįstas progresiniu ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimu, kuomet daroma prielaida, kad pirmaisiais tarnavimo metais naujas ilgalaikis turtas teikia didesnę ekonominę naudą negu vėlesniais metais. Taikant šį metodą, pirmųjų metų ilgalaikio turto amortizacija skaičiuojama nuo turto įsigijimo vertės, vėlesniais metais – nuo turto likutinės vertės, o paskutiniais turto naudojimo metais – nuo skirtumo tarp turto likutinės ir likvidacinės vertės. Tokiu būdu, pirmais ilgalaikio turto naudojimo metais nusidėvėjimo suma yra didžiausia ir atitinkamai mažėja kiekvienais vėlesniais metais.
Pasirenkant ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą svarbu atsižvelgti ir vadovautis Pelno mokesčio įstatymo 1 priedeliu, kuriame yra nurodyti konkrečiai ilgalaikio turto grupei taikytini skaičiavimo metodai. Būtinai atkreipkite dėmesį, kad nematerialaus ilgalaikio turto amortizacija yra skaičiuojama tik tiesiniu skaičiavimo metodu. Taip pat svarbu žinoti, jog visiems ilgalaikio turto vienetams, priklausantiems tai pačiai turto grupei, turi būti taikomas tik vienas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas.
Ilgalaikio turto priskyrimas individualiai veiklai
Prieš pradedant individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą, visų pirma reikia užpildyti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti formą FR0457. Pateikus šią formą yra pranešama, jog jūsų individualioje veikloje yra pradėtas naudoti ilgalaikis turtas, todėl galite į veiklos leidžiamus atskaitymus traukti išlaidas, susijusias su ilgalaikio materialaus turto įsigijimu, eksploatavimu, remontu ar rekonstravimu.
Paprastai ilgalaikis materialus turtas yra priskiriamas individualiai veiklai (pateikiama forma FR0457) tuo pačiu laikotarpiu, kuriuo ir buvo įsigytas, todėl formoje deklaruojama turto vertė sutampa su jo įsigijimo verte. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad praktikoje taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kuomet įsigytas ilgalaikis turtas individualiai veiklai yra priskiriamas vėliau nei buvo įsigytas. Tokiu atveju, deklaruojama ilgalaikio turto vertė būtinai turi būti mažinama jo sąlyginio nusidėvėjimo dydžiu.
Ilgalaikio turto svarba versle
Pabaigai reikėtų pažymėti, kad nuo ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo, tiesiogiai priklauso daugelis verslo veiklos rodiklių. Juk ilgalaikis turtas dažnai yra pats svarbiausias nuosavybės garantas, kuriuo įmonė gali garantuoti banko paskolų ar skolų savo tiekėjams grąžinimą. Ilgalaikiu turtu disponuoja ir jį naudoja dauguma įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vykdomo verslo pobūdžio. Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro didžiąją tokių įmonių turto dalį, o jo nusidėvėjimas generuoja itin reikšmingas sąnaudas. Būtent todėl labai svarbu tiksliai ir teisingai vesti ilgalaikio turto apskaitą, kadangi nedideli pasikeitimai šioje apskaitos dalyje, turi didelė įtaką galutiniams veiklos rezultatams.
