Kas yra kriptovaliuta? Viskas ką privalote žinoti prieš perkant savo pirmą virtualią valiutą

Kriptovaliutos (virtualios valiutos) tapo pasauliniu reiškiniu, kurio ignoruoti negalima. Šiame straipsnyje jūs sužinosite kas yra kriptovaliuta, kaip ji atsiranda ir kaip veikia.

Kriptovaliuta - tai virtuali valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų, nesinaudojant finansiniais tarpininkais.

„Šiuolaikinės technologijos yra 99 proc. drąsos ir 1 proc. investicijų.“ – A. Naseem

Šiai dienai, kriptovaliutos jau tapo pasauliniu reiškiniu, žinomu daugeliui žmonių. Net ir mažai technologijomis ar finansais besidomintys žmonės yra girdėję apie bitkoiną arba „blockchainą“. Tiesą sakant, debatai apie kirptovaliutų ateitį niekaip nesibaigia ir tikriausiai artimiausiu metu dar nesibaigs: kripto entuziastai yra užtikrinti, kad ateis diena, kuomet kriptovaliutos pakeis mums įprastas atsiskaitymo priemones, o kripto skeptikai teigia, kad tai tik didelis burbulas, kuris anksčiau ar vėliau susprogs. Kuri pusė teisi, matyt parodys tik laikas, tačiau aišku viena, kad šio reiškinio ignoruoti negalima, o reikia stengtis jį suprasti.

Šiek tiek paradoksalu, tačiau atmetus visą spaudoje ir internetinėje erdvėje sukurtą triukšmą, daugumos žmonių, net investuotojų ar finansininkų, žinios apie kriptovaliutas yra labai ribotos. Ir iš tiesų, suprasti kas yra kriptovaliutos gali būti pakankamai keblu, kadangi blokų grandinės technologija, kuri yra kiekvienos kriptovaliutos pagrindas, tiesiog apipinta techniniais terminais. Būtent techninė pusė ir yra ta kliūtis, kuri trukdo daugumai žmonių artimiau susipažinti su kriptoekonomika ir jos produktais.

Perskaitę šį straipsnį jūs būsite susipažinę su pagrindinėmis kriptovaliutų sąvokomis bei sužinosite viską ką privalote žinoti, prieš perkant savo pirmą virtualią valiutą.

Kas yra kriptovaliuta?

Kriptovaliuta dažniausiai apibūdinama kaip virtuali valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų, nesinaudojant bankais ar kitais finansiniais tarpininkais. Ši valiuta yra virtualios erdvės produktas, todėl savo fizinės išraiškos (monetos, banknotai) neturi. Bene svarbiausia kriptovaliutų savybė yra ta, kad jų nekontroliuoja jokios centrinės finansų institucijos, kaip tai yra tradicinių valiutų atveju. Kriptovaliutos gali būti naudojamos ne tik atsiskaitymo tikslams, bet ir kaip taupymo ar investavimo priemonės.

Kriptovaliutų nekontroliuoja jokios centrinės finansų institucijos taip kaip kitų valiutų. Kriptovaliuta leidžia anonimiškai atlikti mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų, nesinaudojant finansiniais tarpininkais.

Kriptovaliutų nereikėtų maišyti su elektroniniais pinigais. Elektroniniai pinigai ir jų išleidimas Lietuvoje yra aiškiai reglamentuoti įstatymu, tuo tarpu kriptovaliutos (virtualios valiutos), vadovaujantis Lietuvos banko nuomone yra nereglamentuoti ir nereguliuojami skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ir garantuoja ne centrinis bankas.

Kaip kriptovaliutos veikia ir iš kur jos atsiranda?

Jeigu esate kada nors naudojęsis „Torrent“ programa (žinoma tik edukaciniais tikslais), tikriausiai žinote, kad norimus gauti duomenis jūs siunčiatės ne iš vieno konkretaus šaltinio, bet iš viso kompiuterių tinklo. Kitaip sakant, jūs esate didelės, tarpusavyje sujungtų kompiuterių sistemos dalis. Tikriausiai nustebsite, tačiau kriptovaliuta veikia labai panašiu principu kaip ir „Torrent“ tinklas!

Kriptovaliutos veikia blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos pagrindu, kuri iš esmės yra duomenų saugojimo būdas. Sudėtingus techninius dalykus atidėjus į šalį, blokų grandinę būtų galima palyginti su buhalterijos didžiąja knyga, kurioje yra kaupiama informacija apie visas įvykdytas operacijas. Ši blokų grandinė yra saugoma tinkle, pas kiekvieną valiutos turėtoją (kitaip sakant, kiekviename tinkle esančiame kompiuteryje), todėl bet kas gali susipažinti su anksčiau įvykdytomis operacijomis. Kadangi visa saugoma informacija yra patikimai užšifruota, blokų grandinė yra vieša, bet kartu ir privati. Kitaip sakant, bet kas gali pamatyti kiek ir kur pinigų pervedėte, tačiau niekada nesužinos, kad tai esate būtent jūs.

Taigi, kriptovaliuta atlikus bet kokią finansinę operaciją, duomenys apie atliktą operaciją yra įrašomi į atskirą informacijos bloką. Šis informacijos blokas, beveik akimirksniu patenka į tinklą, tačiau turi praeiti šiek tiek laiko kol jis yra patvirtinamas. Naujo informacijos bloko patvirtinimas yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kadangi tik patvirtinus bloką, jis yra įtraukiamas į bendrą blokų grandinę bei tampa nepakeičiama jos dalimi. Nuo bloko patvirtinimo momento, atlikta finansinė operacija tampa neatšaukiama ir niekada negali būti pakeista.

Informacijos blokus (tinkle atliekamas finansines operacijas) tvirtina specialūs kriptovaliutos tinklo dalyviai, vadinami „kasėjais“. „Kasėju“ gali tapti bet kuris tinklo dalyvis, tiesiog reikia įsidiegti į kompiuterį specialiai tam skirtą programą. Tuomet kompiuteris pradeda spręsti sudėtingus matematinius galvosūkius, o galvosūkį išsprendus – patvirtinamas naujas informacijos blokas. Žinoma, visas šis vargas ne už dyką. Už tai, kad „kasėjai“ naudoja savo kompiuterius atliktų finansinių operacijų tvirtinimui, jie gauna tam tikrą užmokestį kriptovaliuta. Tokiu būdu ne tik palaikomas viso kriptovaliutos tinklo veikimas, bet ir į apyvartą išleidžiami nauji kriptovaliutos vienetai.

Įdomu tai, kad „kasėjų“ kompiuterių sprendžiami galvosūkiai nuolat sunkėja. Pradžioje, spręsti galvosūkius ir tvirtinti naujus informacijos blokus buvo pakankamai lengva, net ir pavieniai „kasėjai“ galėjo susitvarkyti su šia užduotimi. Tačiau laikui bėgant, sprendžiamų galvosūkių sudėtingumas stipriai išaugo ir kriptovaliutų kasimas tapo didžiulių skaičiavimo pajėgumų reikalaujančiu darbu. Pavyzdžiui, siekiant spręsti šiuo metu populiariausios – Bitcoin, kriptovaliutos tinklo galvosūkius, „kasėjai“ turi steigti milžiniškus kasimo centrus (fermas) arba jungtis į taip vadinamus kasimo „poolus“ ir bitkoino kasimą vykdyti bendromis pastangomis.

Kriptovaliutos kasimo ferma Islandijoje

Kriptomonetos ir žetonai – pagrindinės kriptovaliutų rūšys

Dažniausiai kriptovaliutos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas:

  • Kriptomonetos (angl. crypto coins)
  • Žetonai (angl. tokens)

Kriptomonetos – tai atskiruose ir nepriklausomuose blokų grandinės technologijos pagrindu veikiančiuose tinkluose funkcionuojančios atsiskaitymo priemonės. Populiariausia kriptomoneta žinoma yra Bitcoin. Kadangi Bitcoin tinklas yra atviro kodo ir bet kas gali pažiūrėti kaip jis suprogramuotas, netruko atsirasti ir kitų šio tinklo protokolo pagrindu veikiančių kriptomonetų – pavyzdžiui Litecoin, Namecoin arba Bitcoin Cash. Iš kitos pusės, taip pat yra kriptomonetų, kurios kilusios ne iš Bitcoin tinklo atviro kodo. Šių kriptomonetų kūrėjai patys programuoja blockchain tinklus, kuriuose ir funkcionuoja jų kriptomonetos – pavyzdžiui Ethereum, Ripple arba Monero.  

Žetonai yra kita kriptovaliutų rūšis, kuri padeda užtikrinti jau sukurtos technologinės platformos arba aplikacijos funkcionavimą ir palaikymą. Žetonai simbolizuoja teisių turėjimą į konkretaus turto vienetą arba paslaugą. Žetonai sukuriami ir platinami žetonų pirminio viešojo platinimo arba ICO (angl. Initial Coin Offering) metu. ICO procesas leidžia pritraukti lėšų konkretaus projekto vystymui, o žetonų pirkėjams, suteikia tam tikras teises. Pagal suteikiamas teises jų savininkams, žetonai pagrinde yra skirstomi:

  • Nuosavybės žetonai (angl. Equity Tokens) – žetonų savininkui suteikia teisę į pelno dalį, kurį gaus žetonų leidėjas. Pavyzdžiui, paskolas už kriptovaliutos užstatą išduodantis projektas Nexo, savo išleistų NEXO žetonų turėtojams moka dividendus.
  • Naudojimo žetonai (angl. Utility Tokens) – žetonų savininkui suteikia galimybę naudotis paslaugomis, kurios yra prieinamos tik šių žetonų tinkle. Pavyzdžiui, už Decentraland projekto kūrėjų išleistus MANA žetonus, jų sukurtame virtualiame pasaulyje, galite nusipirkti žemės ir naudotis kitomis paslaugomis.

Dažniausiai kriptovaliutos skirstomos į kriptomonetas (angl. crypto coins) ir žetonus (angl. tokens).

Pagrindinis skirtumas tarp kriptomonetų ir žetonų yra tas, kad kriptomonetos visuomet veikia ir turi savo atskirą blockchain tinklą. Tuo tarpu žetonai, savo atskiro tinklo neturi ir yra išleidžiami konkrečios kriptovaliutos tinklo pagrindu. Šiuo metu, dažniausiai žetonai yra kuriami ir platinami Ethereum kriptovaliutos tinkle, kuris yra geriausiai pritaikytas šiam tikslui.

Kriptovaliutų ir įprastų (FIAT) bei elektroninių pinigų skirtumai

Iki išpopuliarėjant elektroninei bankininkystei, didžiąją kasdieninių atsiskaitymų rinkos dalį sudarė grynieji pinigai. Elektroniniai pinigai pradžioje buvo vertinami gana skeptiškai. Panašūs procesai šiuo metu vyksta atsiradus įvairioms virtualioms valiutoms. Reikia pripažinti, kad virtualios valiutos, po truputį pradeda keisti žmonių požiūrį į esamus atsiskaitymo būdus, todėl prieš perkant savo pirmąją kriptovaliutą, būtų tikslinga susipažinti su esminiais kriptovaliutų ir įprastų (FIAT) bei elektroninių pinigų skirtumais.

Kriptovaliutos skiriasi nuo įprastų (FIAT) pinigų ir kitų elektroninių pinigų.

Šie skirtumai nėra nei blogi nei geri, tiesiog jie tokie yra:

  • Pinigų reguliavimas. Tikriausiai didžiausias kriptovaliutų ir įprastų pinigų skirtumas yra tas, kad kriptovaliuta yra decentralizuota ir nekontroliuojama jokios centrinės institucijos. Įprastus pinigus į apyvartą išleidžia bei prižiūri centrinis bankas, o skaitmeninių pinigų valdymas ir reguliavimas patikėtas juos išleidusiai įstaigai. Tuo tarpu kriptovaliuta atlikti sandoriai yra tvirtinami viso decentralizuoto tinklo.
  • Anonimiškumas ir skaidrumas. Kriptovaliutos pirkimas, pardavimas bei kiti sandoriai yra vieši ir registruojami į blokų grandinę (išimtis būtų tokios kriptovaliutos kaip Zcash arba Monero, kurios yra tikslingai sukurtos norint paslėpti atliktų sandorių registrą), tačiau informacija apie sandorį – saugiai užšifruota, todėl kiekvienas atlikto sandorio faktas yra viešas ir skaidrus, bet informacija apie jį anonimiška. Atliekant sandorius skaitmeniniais pinigais, centrinei įstaigai reikia pateikti savo asmeninius duomenis, o vykdomus sandorius bei kitą informaciją, centrinė įstaiga gali lengva stebėti.
  • Pinigų vertė. Elektroninių pinigų vertė yra lygi tai pinigų vertei, kurią asmuo pervedė į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą, tuo tarpu kriptovaliutų vertę nustato tik paklausos ir pasiūlos dėsnis. Kadangi kriptovaliutų vertę lemia jų paklausa, jos pasižymi nepastovumu ir dideliais kainų svyravimais.
  • Sandorio neatšaukiamumas. Kuomet sandoris kriptovaliuta yra patvirtinamas, jis negali būti atšauktas ar kitaip pakeistas. Patvirtinto sandorio negali atšaukti niekas, nei bankas, nei Prezidentas, nei pats Satoshis. Jeigu per klaidą pinigus išsiuntėte apgavikui, šio sandorio neatšauksite ir pinigų nesusigrąžinsite.

Garantijų nebuvimas. Nepaisant visų decentralizacijos pliusų, ji turi ir savo minusų. Pagrindinio kontrolės centro nebuvimas reiškia, kad kriptopasaulis yra labai neatlaidus klaidoms. Kadangi centrinių reguliavimo mechanizmų nėra, čia kiekvienas vartotojas yra pats asmeniškai atsakingas už savo turimas kriptomonetas. Kitaip sakant, techninių nesklandumų, vagystės ar kriptopiniginės praradimo atveju, dažniausiai nėra telefono kuriuo galėtumėt paskambinti ar durų į kurias galėtumėt pasibelsti.

Kriptovaliutų rinka – kaip perkamos, parduodamos bei saugomos kriptovaliutos?

Kriptovaliutų rinka pasižymi didele įvairove ir nepastovumu. Kiekvieną dieną atsiranda naujos kriptomonetos ir žetonai, o kriptovaliutų kursai gali pasikeisti akimirksniu. Šiai diena jau yra skaičiuojama daugiau nei 2,5 tūkst. įvairių kriptovaliutų, tačiau pagrindinių penketukas keičiasi gana retai. Susipažinkime su jomis.

Kokios yra pagrindinės kriptovaliutos?

Pačios populiariausios kriptovaliutos vardas žinoma priklauso Bitcoin (BTC). Artimiausias jos konkurentas, pagal rinkos kapitalizacijos dalį yra Ethereum (ETH) kriptovaliuta. Už šių lyderių rikiuojasi kitos populiarios valiutos – tai Ripple (XRP), Bitcoin Cash (BCH) bei Litecoin (LTC).

Bitcoin

Bitcoin – tai pirmoji kriptovaliuta, kurios kūrėju laikomas anonimas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto vardu. Šios valiutos kūrėjas ar kūrėjai, norėjo sukurti valiutą, kuri būtų atspari infliacijai, todėl Bitkoinų tinklas suprogramuotas taip, kad iš viso būtų išleista 21 mln. bitkoinų. Bitkoinas laikomas kriptovaliutų rinkos aukso standartu, kurio pagrindu kuriamos ir naujos kriptovaliutos.

Ethereum

Ethereum – tai ne tik kriptovaliuta, bet ir blockchain technologijos pagrindu veikianti decentralizuotų paslaugų platforma. Ethereum supaprastina blokų grandinės technologijos diegimą įvairiose srityse, kadangi šią platformą galima naudoti įvairių aplikacijų kūrimui. Ši kriptovaliuta buvo pasiūlyta Vitaliko Buterino ir atviro kodo pavidalu pasirodė 2015 metais.

Ripple

Ripple – tai kriptovaliuta, kuri yra daugiau žinoma dėl savo blockchain technologijos pagrindu veikiančios finansinių mokėjimų platformos, nei dėl išleistos kriptovaliutos XRP. Ripple buvo sukurta tam, kad padėtų kuo greičiau atlikti mokėjimus. Paprastai, atsiskaitymas XRP valiuta užtrunka apie 4 sekundes – daug greičiau nei bet kuria kita kriptovaliuta. Nuo kitų kriptovaliutų Ripple skiriasi dar ir tuo, kad visas XRP kiekis buvo išleistas paleidžiant mokėjimų sistemą, todėl Ripple nėra „kasama“ valiuta.

Bitcoin Cash

Bitcoin Cash – tai yra kriptovaliuta, kuri atsirado tiesiogiai iš Bitcoin valiutos. Bitcoin Cash atsiradimo istorija išties yra labai įdomi. Kadangi Bitkoinas yra populiariausia kriptovaliuta, daugiausia atsiskaitymų vyksta būtent ja. Didėjant atsiskaitymų skaičiui, „kasėjai“ nebespėdavo tvirtinti atliktų finansinių operacijų, todėl pavedimų užskaitymas labai užsitęsdavo. Siekiant šią problemą išspręsti, 2017 metų rugpjūčio 1 d. Bitcoin tinklo blokų grandinėje įvyko taip vadinamas „Hard Fork“ išsišakojimas, kurio metu viena Bitcoin blokų grandinė išsišakojo į dvi naujas blokų grandines.

Litecoin

Litecoin – tai viena iš pirmųjų kriptovaliutų, kurios pasirodė netrukus po bitkoino. Litecoin save pristato kaip skaitmeninio pasaulio sidabrą, turint galvoje, kad Bitcoin yra skaitmeninio pasaulio auksas.

Kur galiu nusipirkti savo pirmą kriptovaliutą?

Šiuo metu kriptovaliutos pirkimas ir įsigijimas yra labai paprastas procesas, nereikalaujantis kažkokių specialių žinių. Pagrinde kriptovaliutas galima įsigyti dviem būdais – pirkti per specialias kriptovaliutų keityklas arba tiesiogiai iš kito žmogaus. Kiekvienas būdas turi savo niuansų, todėl būtų tikslinga trumpai juos abu aptarti.

Pirkimas per specialias kriptovaliutų keityklas

Kriptovaliutų keityklose, už įprastinius pinigus galite nusipirkti norimos virtualios valiutos. Daugelyje keityklų jūs turėsite galimybę ne tik kriptovaliutą nusipirkti ar parduoti, tačiau ir ja prekiauti. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungoje, renkantis keityklą reikėtų atkreipti dėmesį ar keitykla aptarnauja klientus iš Europos Sąjungos šalių, ar leidžia atlikti bankinius SEPA pavedimus bei ar apskritai priima įnašą (depozitą) eurais.

Mūsų nuomone, gyvenant Europos Sąjungoje, patogiausia yra naudotis šiomis kriptovaliutų keityklomis: Coinbase, Bitstamp, Bitpanda, Kraken, CEX arba SpectroCoin. Jose galima pirkti ne tik pačias populiariausias, bet ir mažiau žinomas kriptovaliutas. Žinoma pirkimo, pardavimo ar keitimo sandoriai kriptovaliutų keityklose už dyką nevyksta. Kiekviena keitykla už teikiamas paslaugas taiko savo įkainius, todėl renkantis keityklą, rekomenduojame pasidomėti ir šiuo aspektu.

Pirkimas tiesiogiai iš kito žmogaus

Nusipirkti virtualios valiutos galite ir be tarpininkų, tiesiogiai iš kito žmogaus. Tokio pirkimo būdo privalumas paprastai yra geresnis valiutos kursas, kadangi išvengiama valiutų keityklos tarpininkavimo mokesčių. Iš principo, pardavėjui toks būdas taip pat yra naudingas, kadangi be tarpininkų, turimą kriptovaliutą jis galės parduoti brangiau nei keitykloje. Iš kitos pusės, perkant iš žmonių galite būti apgautas, todėl piniginius sandorius patariame vykdyti tik su patikimais žmonėmis.

Kriptovaliutą nusipirkau, kur dabar man ją laikyti ir saugoti?

Taigi, kai kuriais aspektais virtualus pasaulis nelabai ir skiriasi nuo realaus. Net ir virtualiame pasaulyje nusipirktą virtualų turtą reikia kažkur laikyti ir saugoti. Laikyti tam, kad prireikus būtų galima greitai turimu turtu pasinaudoti, o saugoti – žinoma tam, kad niekas turimo turto nepavogtų. Nusipirktų ar uždirbtų kriptovaliutų patogų laikymą ir saugojimą užtikrina kriptovaliutų piniginės.

Iš esmės, kriptovaliutos piniginė yra programinė įranga, kuri saugo jūsų viešą ir privatų raktus bei sąveikauja su įvairių kriptovaliutų tinklais. Šios piniginės, vartotojams leidžia lengvai siųsti ir gauti virtualią valiutą bei stebėti jos turimą balansą. Šiai dienai galima rinktis iš keleto piniginių tipų, kurios truputį skiriasi savo saugumo lygiu bei naudojimo paprastumu.

Pagrindiniai kriptovaliutų piniginių tipai yra šie: piniginės įrenginiuose, PC piniginės, internetinės piniginės, mobiliosios (išmaniosios) piniginės, piniginės kriptovaliutos keityklose bei popierinės piniginės. Trumpai apžvelkime kiekvieną piniginių tipą detaliau.

Piniginės įrenginiuose (angl. Hardware wallets)

Be jokios abejonės, pats saugiausias kriptovaliutos laikymo ir saugojimo būdas. Tai specialios laikmenos skirtos laikyti tam tikrą kriptovaliutą, kurios atliekant finansinę operaciją yra prijungiamos prie kompiuterio, o operaciją užbaigus - atjungiamos. Didžiausiu šių piniginių minusu galime laikyti tai, kad įrenginį pametus – bus prarasta ir visa piniginė. Kita vertus, dauguma gamintojų gali pasiūlyti prarastų duomenų atstatymo paslaugą piniginės praradimo atveju, tiesiog jums reikės nuolat daryti turimos piniginės atsargines kopijas.

Rekomenduojame išbandyti: Ledger, Trezor, KeepKey.

PC piniginės (angl. Desktop wallets)

PC piniginės yra persisiunčiamos ir įdiegiamos į kompiuterį. Kadangi jos yra prieinamos tik iš to kompiuterio į kurį yra įdiegtos, šios rūšies piniginės pasižymi dideliu saugumu. Iš kitos pusės, jūsų kompiuteris turi būti tinkamai prižiūrimas ir turėti patikimą antivirusinę programinę įrangą, kadangi kompiuteriui rimtai sugedus ar užsikrėtus virusu – rizikuojate prarasti visas turimas lėšas.

Rekomenduojame išbandyti: Exodus, Electrum, Jaxx.

Internetinės piniginės (angl. Online wallets)

Šios piniginės veikia debesyje ir gali būti pasiekiamos iš bet kokio įrenginio, kur tik yra interneto ryšys. Vartotojas gali lengvai ir greitai prisiregistruoti bei susikurti savo piniginę. Tokios piniginės pliusas – ji negali būti pamesta. Iš kitos pusės, naudojantis šiomis piniginėmis reikėtų žinoti, kad jūsų viešas ir privatus raktai yra saugomi internete pas paslaugos teikėją, todėl įsilaužimo atveju, jūsų duomenys gali būti pavogti.

Rekomenduojame išbandyti: Guarda, MyEtherWallet, Jaxx.

Mobiliosios piniginės (angl. Mobile wallets)

Mobiliosios piniginės veikia labai panašiai kaip ir PC piniginės. Skirtumas tik tas, kad jos yra persisiunčiamos ir įdiegiamos į mobilųjį telefoną arba planšetę. Dėl ribotos vietos, paprastai mobiliosios piniginės pasižymi mažesniu funkcionalumu nei PC piniginės, tačiau jos visuomet gali būti nešiojamos kartu. Didžiausias šių piniginių minusas yra tas, kad pametus telefoną – pametama ir piniginė su visomis virtualiomis valiutomis.

Rekomenduojame išbandyti: Exodus, Jaxx, Mycelium, MyEtherWallet.

Piniginės kriptovaliutos keityklose

Didžiausios kriptovaliutų keityklos paprastai teikia ir virtualios valiutos saugojimo paslaugas. Šios piniginės veikia analogiškai kaip ir internetinės, tiesiog keityklose, be valiutos saugojimo paslaugų, vartotojas gali atlikti pirkimo, pardavimo sandorius bei vykdyti prekybą kriptovaliutomis. Paprastai vartotojas iškarto gauna piniginę vos tik susikuria savo paskyrą kriptovaliutų keitykloje.

Rekomenduojame išbandyti: Coinbase, Bitstamp, Bitpanda, Kraken, CEX, SpectroCoin.

Popierinės piniginės (angl. Paper wallets)

Popierinės piniginės – tai vienas saugiausių būdų laikyti kriptovaliutą. Popierinė piniginė sukuriama atspausdinus savo viešą ir privatų raktus ant popieriaus ir laikant šį popierių saugioje vietoje. Dėl patogumo, raktai dažniausiai spausdinami QR kodo pavidalu, tuomet juos galima tiesiog nuskanuoti ir nereikia pačiam vesti ilgos simbolių sekos. Naudojimo prasme popierinė piniginė nėra pati patogiausia, kadangi finansinių operacijų atlikimui, vis tiek reikės naudoti kažkurią anksčiau aprašytą piniginę. Galima sakyti, kad popierinė piniginė labiau tinka ilgalaikiam kriptovaliutos saugojimui, nei aktyviam jos naudojimui.

Rekomenduojame: Bitaddress, Walletgenerator, Verge.

Kriptovaliutos šiandien ir rytoj – kokia ateitis jų laukia?

Dėl kriptovaliutų ateities matyt jau yra pasisakę visi garsiausi pasaulio investuotojai, tačiau net tarp jų vieningos nuomonės nėra. Vieni investuotojai kriptovaliutas vertina kaip didelį burbulą, kitų nuomone kriptovaliutos yra ateities mainų priemonė, o likusieji – tiesiog viską stebi iš šalies ir progai pasitaikius pabando uždirbti pinigus.

Iš vienos pusės, teisinis kriptovaliutų reguliavimas pasaulyje labai skiriasi. Vienos šalys aktyviai palaiko virtualių valiutų naudojimą ir aktyviai ruošia reikiamą teisinę bazę (tame tarpe ir Lietuva), tuo tarpu kitose šalyse yra uždrausta netgi organizuoti virtualių žetonų pirminio viešojo platinimo (ICO) procedūras. Akivaizdu, kad net tarpvalstybiniu mastu kriptovaliutos traktuojamos skirtingai ir bendro sutarimo dėl jų ateities ir vietos valstybių gyvenime dar nėra prieita.

Kita vertus, tokie verslo ir finansų gigantai kaip IBM ar „Morgan Chase“ patys domisi blokų grandinės technologijos diegimu į savo veiklos procesus, o kompanija Facebook jau paskelbė apie savo kriptovaliutos, pavadinimu Libra išleidimą.

Taigi, visai gali būti, kad pasaulį keičiantys įvykiai vyksta tiesiog prieš mūsų akis. Mes galime juos praignoruoti ir nematyti, arba juos stebėti ir dalyvauti. O ką jūs manote apie kriptovaliutų ateitį?

Svetainė InvesticijosIrFinansai.lt nėra skolintojas, finansų ekspertas, patarėjas ar jokia kita finansinė institucija. Šioje svetainėje pateikiamas turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas pirkti, parduoti, sudaryti sandorį ar atlikti kitus veiksmus su finansinėmis priemonėmis. Prieš priimant sprendimą investuoti, primygtinai rekomenduojame atidžiai įvertinti savo finansinę situaciją, pasikonsultuoti su nepriklausomu finansų patarėju ir įsitikinti, jog aiškiai suprantate su investicija susijusią riziką. Investuokite atsakingai!

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Naršydami toliau jūs sutinkate su mūsų Privatumo politika ir slapukų naudojimu.