Taurieji metalai (brangieji metalai) – tai ne tik retai gamtoje sutinkamos medžiagos, bet ir laiko patikrintos investavimo priemonės. Susipažinkime su tauriaisiais metalais iš arčiau ir sužinokime, kodėl verta į juos investuoti.
Taurieji metalai (dar vadinami brangiaisiais metalais), tai metalai atsparūs oksidacijai bei korozijai. Brangiaisiais jie vadinami todėl, kad gamtoje sutinkami pakankamai reti. Žinomiausi taurieji metalai – auksas (Au), sidabras (Ag) ir platina (Pt). Taip pat prie tauriųjų metalų priskiriami ir kiti platinos grupės metalai – rutenis (Ru), rodis (Rd), paladis (Pd), osmis (Os) ir iridis (Ir). Visgi, kalbant apie investavimą į tauriuosius metalus, verta aptarti šiame kontekste populiariausią ketvertuką: auksą, sidabrą, platiną ir paladį.
Kuo ypatingi brangieji metalai ir kodėl į juos investuojama?
Ilgą laiką metalai ir brangakmeniai atliko tiesioginę pinigų funkciją. Turtą brangiųjų metalų pavidalu ir brangakmeniais kaupė didikai, karaliai ir visi, kurie tik išgalėjo sau tai leisti. Seniausios žinomos monetos buvo nukaldintos dabartinės Turkijos teritorijoje maždaug 650 m. prieš m. e. Tuomet, šios monetos buvo vertingos pačios savaime – jos buvo kaldinamos iš specialaus aukso ir sidabro lydinio. Pirmieji popieriniai pinigai atsirado XI a. Kinijoje, o Europoje – tik XVII a. Dabar popieriniai pinigai – tai valstybės garantuojama jų vertė, tačiau pats popieriaus lapelis nėra vertas savo nominalo, todėl pinigų vertė gali kisti priklausomai nuo ekonominės situacijos šalyje ir pasaulyje. Su tauriaisiais metalais yra kiek kitaip. Dėl savo retumo, taurieji metalai yra vertingi patys savaime.
Auksas
Auksas nuo seniausių laikų vertinamas brangusis metalas. Jo atsargos Žemėje – labai ribotos, o natūraliai randamas auksas dažniausiai būna su daug priemaišų. Didžiausias kada nors rastas aukso luitas svėrė virš 200 kg, tačiau gryno aukso jame buvo vos 85 kg. Tiesa, išduosime nedidelę paslaptį – labai labai senai, aukso i Lietuvą atnešė atslinkę ledynai iš Skandinavijos, todėl auksas Lietuvoje nedideliais kiekiais gali būti randamas Didžiasalio ir Salako žvyro telkiniuose!
Šiuo metu, auksas yra saugomas kaip valstybinių rezervų dalis. Tiesą sakant, net 70 proc. pasaulyje cirkuliuojančio aukso yra sukaupusios vos 8 valstybės, tarp jų JAV, Rusija ir Kinija. Pusė viso aukso tenka juvelyrinių dirbtinių gamybai, 40 proc. – investavimo paklausai patenkinti, o apie 10 proc. – pramonei.
Pramonėje auksas naudojamas juvelyrinių dirbinių, medalių, dantų protezų gamyboje, taip pat elektronikoje naudojami auksu padengti kontaktai. Auksas turi savo žemutinę rinkos kainos ribą – maždaug 270–280 dolerių už Trojos unciją (31,135 g), kurią pasiekus, paprastai visos aukso kasyklos stabdo jo gavyba, nes ji tiesiog nebeapsimoka.
Lietuvos įstatymai aiškiai apibrėžia investicinio aukso sąvoką, visų pirma, tai ne mažesnės kaip 995 prabos aukso luitai, plytelės ar plokštelės, sveriantys ne mažiau kaip 1 g., antra, tai ne mažesnės kaip 900 prabos ir ne vėliau kaip 1800 m. nukaldintos aukso monetos ir trečia, tai vertybiniai popieriai, kurie patvirtina nuosavybę į investicinį auksą.
Sidabras
Nors sidabras irgi yra taurusis metalas, tačiau daugiau nei pusę jo paklausos sudaro pramonės poreikiai. Kam naudojamas sidabras? Sidabras daugiausiai naudojamas saulės energetikoje, išmaniųjų telefonų, kamerų, kompiuterių dalių gamyboje. Maždaug trečdalis sidabro yra sunaudojama juvelyrikoje, papuošalų ir sidabrinių įrankių gamyboje. Ir tik dešimtadalis sidabro tenka investuotojams į tauriuosius metalus. Tiesa, čia verta paminėti, kad dėl mažesnės savo kainos sidabras, labiau nei auksas, vilioja smulkius investuotojus.
Nors apskritai pastaraisiais dešimtmečiais tiek aukso, tiek sidabro vertė kilo – auksas pabrango beveik 45 kartus, lyginant 1970 ir 2020 m. kainas, o sidabras – 10 kartų, tačiau verta nepamiršti, kad didesnė dalis sidabro tenka pramonei. Taigi kilus ekonominiam nestabilumui, tikėtina, sumažės ir investicijos į saulės energetiką ar išmaniųjų telefonų pardavimai, o tai lems ir sidabro kainos korekciją.
Platina
Platina – tai vienas rečiausių metalų Žemėje. Beveik ketvirtadalis metinės platinos paklausos yra patenkinama naudojant perdirbtą metalą (iš senų automobilių, juvelyrikos ir pan.), o apie 65 proc. metinės paklausos apskritai priklauso Kinijos rinkai. Nenuostabu, nes apie 60 proc. platinos yra sunaudojama pramonėje (beveik pusė – automobilių gamyboje), apie 30 proc. – juvelyrikoje, o investavimui tenka apie 5–10 proc. visos platinos paklausos.
Paladis
Paladis, kaip ir kiti platinos grupės taurieji metalai, yra labai retas. Daugiausia jo sankaupų yra Pietų Afrikoje, tam tikrose JAV, Kanados ir Rusijos vietovėse. Šiuo metu pagal gavybą pirmauja Afrika, tačiau Rusija plečia savo veiklą Arktyje, todėl skaičiuojama, kad nuo 2023 m. būtent Rusija lyderiaus pasaulyje pagal paladžio išgavimo kiekius.
Net 75 proc. paladžio yra sunaudojama automobilių pramonėje, o likusi šio tauriojo metalo dalis atitenka elektronikai bei juvelyrikai. Paladis labai reikalingas benzininių variklių gamyboje, todėl šiuo metu, kai pasaulyje daugėja dyzeliniams automobiliams taikomų ribojimų, pastebimas didelis paladžio poreikio augimas, o kartu auga ir šio tauriojo metalo kaina.
Investavimo į tauriuosius metalus būdai
Norintiems investuoti į tauriuosius metalus, vertėtų plačiau pasidomėti šiomis investavimo galimybėmis: fiziniu metalo luitų ar monetų įsigijimu, žaliavų investiciniais fondais, ateities sandoriais ir netiesioginiu investavimu į tam tikrą metalą per bendrovių akcijas.
Turbūt aiškiausias atrodo (ir yra) fizinis brangiojo metalo įsigijimas. Įsigyti galima metalo luitus nuo 1 g . Toks investavimo būdas tinka tiems, kurie investuoti žada bent 5–10 metų laikotarpiui ar ilgiau. Įsigyjant verta įvertinti, kiek mokesčių tarpininkams reikės sumokėti, taip pat nuspręsti, kur laikysite tauriojo metalo atsargas (namuose, seife, banke ar kitur). Beje, Europos Sąjungos valstybėse investavimas į žaliavas – pigesnis, nes investicinis auksas ir sidabras nėra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu.
Iš kitos pusės, investiciniai žaliavų fondai siūlo galimybę įsigyti fizinių tauriųjų metalų, neperkant realaus metalo luito. Taigi, investuojant tokiu būdu nereikia rūpintis ir luitų saugojimu. Toks investavimo būdas patogus tuo, kad turint sąlyginai nedidelę pinigų sumą galima nusipirkti daug skirtingų brangiųjų metalų. Svarbu paminėti, kad kiekvienas investicinis fondas turi skirtingas investavimo strategijas, todėl prieš investuojant reikia atidžiai perskaityti fondo prospektą ir nuspręsti ar fondo taikoma investavimo strategija tinka ir jums.
Ateities sandoriai, tai susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo nupirkti (ir parduoti) tam tikrą tauriojo metalo kiekį už sutartą kainą, sutartu laiku. Pagrindinis šio būdo privalumas – nebūtina turėti visą sandoriui reikiamą sumą, o reikalingas tik sutartas užstatas, kuris dažnai sudaro apie 10 proc. viso sandorio vertės. Tiesa, dėl naudojamo sverto, ateities sandoriai yra labai rizikingi, todėl šis investavimo būdas tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas pradedantiesiems arba smulkiems investuotojams.
Investicijos į bendrovių akcijas, kurios yra susijusios su aukso ar kitų brangiųjų metalų gavyba, yra pagrįstos tuo, kad didėjančios tauriųjų metalų kainos – didina ir bendrovių akcijų vertę. Visgi įmonių akcijų vertė priklauso ir nuo daugiau veiksnių, todėl kylančios tauriųjų metalų kainos nėra 100 proc. garantija, kad didės ir jūsų turimų akcijų vertė. Iš kitos pusės, tokio investavimo būdo į tauriuosius metalus privalumas – bendrovių akcininkams išmokami dividendai, o tai reiškia, kad uždirbama bus ne tik iš akcijų kainos kilimo biržoje.
Taurieji metalai tinka skirtingiems investavimo tikslams
Klausimas, verta ar ne investuoti į tauriuosius metalus, yra kompleksinis ir neturi vieno teisingo atsakymo. Apskritai tauriųjų metalų ilgalaikės vertės patikimumas abejonių nekelia, juk visos valstybės savo rezervus daugiausiai saugo būtent aukso pavidalu. Taurieji metalai, šiuo atveju, tai būdas išlaikyti pinigų perkamąją galią, o ne greitai ir lengvai praturtėti, pasikeitus valiutų kursui ar pakilus akcijų vertei.
Ilgalaikėms investicijoms (5 m. ir daugiau) puikiai tiks ir paprastas fizinis pasirinkto brangiojo metalo įsigijimas. Šis būdas turi mažiausiai rizikų (lyginant su ateities sandorių sudarymu ar bendrovių akcijomis), todėl yra rekomenduojamas pradedantiesiems investuotojams. Kiti investavimo į tauriuosius metalus būdai reikalauja daugiau žinių, išmanymo ir didesnio pradinio kapitalo, todėl labiau tinkami patyrusiems investuotojams.
