Nuo seniausiu laikų investicija į auksą yra vertinama kaip patikima vertės išsaugojimo priemonė. Šiame straipsnyje sužinosite ar verta investuoti į auksą šiuo metu ir kokios investavimo į auksą galimybės yra prieinamos mūsų šalyje paprastiems investuotojams.
Auksas – tai unikali turto klasė, kurios vaidmuo tiek visuomenėje, tiek ir pasaulio ekonomikoje, nemažėja jau tūkstančius metų. Nuo pačių seniausių laikų žmonės gerbė auksą dėl jo savybių bei sugebėjimo visuomet išsaugoti savo vertę. Kilo ir griuvo imperijos, atsirasdavo ir pranykdavo valstybės, popieriniai pinigai per naktį prarasdavo savo vertę, o auksas visuomet išliko toks, koks ir buvo – žibantis, gundantis ir vertingas.
Šiais laikais, vis daugiau žmonių supranta, kad grynieji arba banko indėlyje laikomi pinigai, bėgant laikui nuvertėja, todėl pradeda ieškoti įvairių investavimo galimybių, t.y. būdų, kaip išsaugoti savo pinigų vertę ar netgi ją padidinti. Investavimas į auksą, visų pirma turėtų būti suprantamas kaip patikima turimo turto vertės išsaugojimo priemonė, leidžianti užtikrinti, kad net ir sunkiausiais laikais jūsų investicijos bus kažko vertos.
Investavimo specialistų nuomone, subalansuotame investicijų portfelyje, investicijos į auksą paprastai turėtų sudaryti nuo 5 iki 10 proc. portfelio vertės. Tačiau atsižvelgiant į mažesnę investuotojo rizikos toleranciją ar ilgalaikius taupymo tikslus, aukso dalis portfelyje galėtų siekti ir 15–20 proc. Taigi, investuoti į auksą verta visiems žmonėms, net ir tiems, kurie tik retkarčiais pasidomi finansų rinkomis ar akcijų kursais. Iš kitos pusės, pradedantiems investuotojams labai svarbu žinoti ne tik kaip investuoti į auksą, bet ir kokiomis investavimo į šį taurųjį metalą galimybėmis jie gali pasinaudoti. Apie tai šiame straipsnyje ir pakalbėsime.
Kodėl verta investuoti į auksą?
Dėl sugebėjimo išlaikyti vertę, auksas dažnai vadinamas „saugaus prieglobsčio“ investicija. Taip pat, šis taurusis metalas vertinamas ne tik paprastų investuotojų, bet ir pasaulio valstybių, centrinių bankų, investicinių fondų bei kitų finansų rinkos dalyvių. Reikėtų nepamiršti, kad auksas plačiai naudojamas ne tik kaip monetarinė ar investicinė priemonė, bet ir juvelyrikoje, pramonėje, elektronikoje bei kitose srityse. Tačiau, nepaisant akivaizdaus aukso vaidmens mūsų gyvenime, daugeliui žmonių vis dar iškyla klausimas: ar verta investuoti į auksą? Pabandysime į jį atsakyti.
Visų pirma, investavimas į auksą apsaugo nuo infliacijos ir pinigų nuvertėjimo. Ekonomikoje atsiradus daugiau pinigų, didėja ir prekių bei paslaugų poreikis. Norint pagaminti daugiau įvairių prekių, taip pat reikia daugiau žaliavų, todėl didėja žaliavų poreikis. Padidėjus žaliavų poreikiui, paprastai kyla ir žaliavų kainos, todėl dažnai galima pastebėti, jog augant infliacijos lygiui, kartu brangsta ir auksas. Kaip galite matyti iš pateikto kainos grafiko, pastaruosius 20 metų aukso kaina biržoje dažniausiai tik augo.
Šaltinis: Macrotrends
Taip pat, investicijos į auksą yra viena geriausių rizikos valdymo ir investicijų portfelio diversifikavimo priemonių. Tiesą sakant, būtų labai sunku surasti dar vieną turto klasę, kuri taip silpnai koreliuotų su kitomis populiariausiomis investavimo priemonėmis. Auksas, skirtingai nuo įvairių vertybinių popierių, laikomas materialiu turtu, todėl ir į ekonomikos bei pinigų rinkos (palūkanų normų) ciklus, taip pat reaguoja skirtingai. Ši aukso savybė yra labai aktuali tiems investuotojams, kurie stengiasi kuo stipriau diversifikuoti savo portfelį ir apsisaugoti nuo visų galimų rizikų.
Galiausiai, reikėtų nepamiršti, kad jūsų investicija į auksą, kaip taisyklė, negali bankrutuoti ir prarasti visos savo vertės. Investuojat į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius, visuomet kyla didesnė ar mažesnė rizika, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, šių vertybinių popierių leidėjas gali bankrutuoti. Tuo tarpu fizinis auksas, visuomet išsaugo savo vertę net ir per didžiausius neramumus.
Kaip investuoti į auksą – pagrindiniai būdai ir galimybės
Šiai dienai, aukso rinka pasižymi didele, skirtingų rizikos laipsnių bei tikslingumo, investavimo į auksą priemonių įvairove. Vienos investavimo priemonės yra skirtos ilgalaikiam investavimui, tuo tarpu kitos – trumpalaikei spekuliacijai ar prekybai. Taigi, nusprendus investuoti į auksą, investuotojai tūrėtų apsvarstyti šias pagrindines investavimo galimybes:
- Investavimas į fizinį auksą (aukso luitai ir monetos, aukso sertifikatai, juvelyriniai dirbiniai).
- Investavimas į su auksu susietus vertybinius popierius (akcijos, investiciniai fondai, ETF fondai).
- Investavimas į su auksu susietas išvestines finansines priemones (ateities sandoriai, pasirinkimo sandoriai, prekyba aukso CFD).
Trumpai aptarkime visus investavimo į auksą būdus.
1. Investavimas į fizinį auksą
Fizinio aukso pirkimas – tai tikriausiai pats paprasčiausias ir geriausiai pradedančiam investuotojui suprantamas investavimo į auksą būdas. Investuojant į fizinį auksą, dažniausiai perkami investicinio aukso luitai ir monetos. Taip pat galima įsigyti ir aukso sertifikatus, tokiu būdu savo investicijų saugumą patikint aukso prekybos bendrovei. Tam tikrais atvejais, nebloga alternatyva aukso luitams ir monetoms gali tapti ir juvelyriniai dirbiniai. Paprastai laikoma, kad investavimas į fizinį auksą yra ilgalaikė investicija, kurios trukmė tūrėtų būti ne mažesnė kaip 5 - 10 metų. Perkant auksą labai svarbu naudotis tik patikimų aukso prekybos bendrovių paslaugomis, kadangi rinkoje gali pasitaikyti ir padirbtų gaminių.
Investuojant į fizinį auksą, labai svarbu įsivertinti ir papildomas aukso saugojimo bei transportavimo išlaidas. Patyrę investuotojai aukso investicijas paprastai saugo nuomojamuose bankų seifuose arba aukso prekybos bendrovių saugyklose. Daugelis patikimiausių aukso prekybos bendrovių savo klientams kartu teikia ir aukso saugojimo paslaugas, todėl jomis pasinaudojus, galima stipriai sutaupyti ant aukso pristatymo bei saugojimo išlaidų. Šiuolaikinės technologijos daugelį aukso pirkimo ir pardavimo procesų leido perkelti į internetą. Pavyzdžiui, viena didžiausių pasaulyje internetinių investavimo į auksą platformų „BullionVault“, ne tik pati saugo, bet ir sudaro galimybę įsigyti nedidelę, standartinių 400 Trojos uncijų aukso luitų (angl. Good delivery bars) dalį, todėl daugiau nei 85 tūkst. savo klientų, gali pasiūlyti bene geriausią investicinio aukso kainą rinkoje.
Investicinio aukso luitai ir monetos
Investuojant į fizinį auksą, dažniausiai yra perkami aukso luitai arba monetos. Iš esmės, kuo didesnis aukso kiekis perkamas, tuo jo kaina bus artimesnė aukso kainai biržoje, todėl grynai iš finansinės pusės, naudingiau yra pirkti didesnius aukso luitus. Atsižvelgiant į svorio, kainos bei likvidumo santykį, optimaliausias pasirinkimas būtų 100 g svorio investicinio aukso luitai, kurie yra patys populiariausi tarp visų investuotojų. Siekiant didesnio saugumo, kiekvienas aukso luitas yra pažymimas gamintojo unikaliu serijos numeriu, sertifikuojamas bei įpakuojamas į hermetišką pakuotę. Perkant aukso luitus, rekomenduojame rinktis tik patikimų gamintojų sertifikuotus produktus. Geriausiai šioje rinkoje žinomos ir visame pasaulyje pripažįstamos kompanijos:
- PAMP SA (Šveicarija)
- Valcambi SA (Šveicarija)
- Perth Mint (Australija)
- Heraeus (Vokietija)
Kitas patogus būdas smulkiems investuotojams investuoti į fizinį auksą – tai auksinės monetos. Dažniausiai auksinių monetų kaina šiek tiek didesnė nei aukso luitų, tačiau monetos paprastai yra likvidesnės už aukso luitus ir jas, esant reikalui, lengviau parduoti. Dažniausiai platinamos vienos Trojos uncijos auksinės monetos. Prekyboje galima rasti įvairiose šalyse kaldinamų monetų, tačiau tarp investuotojų populiariausios yra:
- Pietų Afrikos Krugerandas
- Didžiosios Britanijos suverenas
- JAV auksinis erelis
- Australijos kengūros
- Kanados auksinis klevo lapas
Kadangi populiariausias auksines monetas kaldina valstybinės kalyklos, jos turi ir savo nominalią vertę. Žinoma, ši nominali vertė yra daugiau simbolinė, kadangi monetoje esantis aukso kiekis, visuomet sudaro žymiai didesnę vertę nei ant jos nurodyta nominali vertė. Kai kurios monetos turi ir numizmatinę vertę, paremtą ne grynu aukso kiekiu, bet papildoma istorine bei kolekcine verte. Tačiau žmonėms, neužsiimantiems monetų kolekcionavimu, numizmatinių monetų patartume vengti, kadangi tiksliai nustatyti tokių gaminių kainą gali tik šios srities žinovai. Standartines investicines aukso monetas rekomenduojame įsigyti tik iš patikimų ir reikiamas licencijas turinčių bendrovių.
Aukso sertifikatai
Aukso sertifikatai – tai investavimo į auksą priemonė, leidžianti investuotojui sutaupyti aukso transportavimo bei saugojimo išlaidas bei išvengti rizikos, susijusios su vagystėmis ar kitokiu turto praradimu. Prekyba aukso sertifikatais užsiima daugelis didžiausių aukso platinimo bendrovių. Šie sertifikatai būna susieti su konkrečiais investicinio aukso gaminiais, saugomais saugyklose, todėl klientas, bet kuriuo momentu gali išsikeisti turimą sertifikatą į fizinį auksą. Didžiausias tokio investavimo į auksą būdo trūkumas yra papildomi transportavimo ir komisiniai mokesčiai, kuriuos teks sumokėti už fizinio aukso pristatymą. Įsigyjant aukso sertifikatą būtinai patikrinkite ar jis tikrai yra susietas būtent su fizinio aukso vienetais, o ne su kitomis finansinėmis priemonėmis!
Auksiniai juvelyriniai dirbiniai
Dar vienas būdas investuoti į auksą fiziškai – tai juvelyriniai dirbiniai. Tačiau šiuo atveju, investuoti reikėtų ne į masinės gamybos papuošalus, kurie dažnai būna tik padengti auksu, bet į vienetinius žinomų gamintojų arba istorinę vertę turinčius gaminius. Akivaizdu, kad tokia investicija bus labai brangi ir didesnę jos kainos dalį sudarys ne grynojo aukso kiekis, bet papuošalo meninė ar kolekcinė vertė.
Taip pat reikėtų paminėti, kad grynojo aukso kiekis juvelyriniuose dirbiniuose, dažniausiai būna stipriai mažesnis nei investicinio aukso luituose ar monetose. Iš esmės, juvelyrikoje tai nėra didelis trūkumas, kadangi pirma - žemesnės prabos auksinis papuošalas kainuos mažiau, o antra - su tinkamomis priemaišomis, auksinis papuošalas bus žymiai atsparesnis dėvėjimuisi. Tačiau į auksą investuojančiam žmogui tai reiškia, kad investuoti į auksinius papuošalus yra žymiai brangiau nei tiesiog nusipirkti investicinio aukso. Taigi, svarbiausia juvelyrinių dirbinių paskirtis yra puošti žmogų, todėl būtent šiam tikslui auksinius papuošalus ir rekomenduotume naudoti.
2. Investavimas į su auksu susietus vertybinius popierius
Investiciją į auksą galima atlikti ne tik fizine forma. Šiuo metu vertybinių popierių rinka investuotojams gali pasiūlyti net keletą efektyvių priemonių kaip investuoti į auksą. Lengviausiai pradedantiems investuotojams prieinamos investavimo į auksą galimybės yra šios: investiciniai fondai, ETF fondai ir su aukso rinka susijusių bendrovių akcijos. Kaip ir visos investavimo priemonės, taip ir vertybiniai popieriai turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos reikėtų įvertinti, svarstant ar verta investuoti į auksą būtent tokiu būdu.
Reikėtų paminėti, kad investicijos į su auksu susietus vertybinius popierius, kai kurių investavimo ekspertų nuomone yra laikomos efektyvesnėmis už investavimą į fizinį auksą. Visų pirma todėl, kad šiuo atveju investuotojas nepatiria jokių sandėliavimo, transportavimo bei draudimo išlaidų. Taip pat apsisaugoma ir nuo fizinio aukso vagystės. Tačiau iš kitos pusės, su auksu susieti vertybiniai popieriai nėra fizinis auksas ir jų kainos tik bando atkartoti, o kartais net neatkartoja, aukso kainų biržoje. Taip pat, vertybiniai popieriai neturi tų vertės išsaugojimo savybių, kuriomis pasižymi fizinis auksas. Taigi, investuojant į su auksu susietus vertybinius popierius, rekomenduojame visuomet apsvarstyti ir atsižvelgti į šių priemonių privalumus bei trūkumus.
Investiciniai aukso fondai
Investavimas į investicinių fondų išleistus vertybinius popierius, tikriausiai yra vienas paprasčiausių investavimo į auksą būdų, prieinamų paprastiems investuotojams. Šiuos investicinius fondus valdo profesionalūs fondų valdytojai, kurie investuoja pinigus pagal iš anksto apibrėžtą strategiją. Investuotojui labai svarbu tiksliai išsiaiškinti kokiais būdais fondai investuoja į auksą. Vieni fondai perka tik fizinį auksą ir jį saugo patikimose saugyklose, tuo tarpu kiti fondai, savo investicinius portfelius papildo ir aukso ateities sandoriais ar aukso kasybos bendrovių akcijomis. Reikėtų pasakyti, kad investiciniai aukso fondai yra labai palankūs nedideles sumas galintiems investuoti žmonėms, kadangi jie leidžia gerai diversifikuoti savo investicijas į auksą, net ir neturint didelio kapitalo.
Kita vertus, profesionalūs investicinio fondo valdytojai nedirba už dyką ir už savo paslaugas pasiima tam tikrą valdymo mokestį, kuris mažina bendrą fondo pelningumą. Taip pat nepamirškite, kad nėra šimtaprocentinės garantijos, jog jūsų pasirinktas fondas tikrai dirbs pelningai. Dažnai pasitaiko atvejų, kad net ir profesionalūs fondų valdytojai patiria didesnius ar mažesnius nuostolius. Todėl būtinai perskaitykite fondo prospektą ir pasidomėkite fondo valdytojų valdymo bei kitų mokesčių mokėjimo tvarkomis.
Į auksą investuojantys ETF fondai
Dar vienas investavimo į auksą būdas, kuris lengvai prieinamas ir pradedantiems investuotojams – tai į auksą investuojantys biržoje prekiaujami investiciniai fondai (angl. Exchange traded funds). Prekiauti šių fondų vienetais yra labai lengva, kadangi jie parduodami ir perkami vertybinių popierių biržoje, kaip įprastos akcijos ar obligacijos. ETF fondai siekia kuo tiksliau atkartoti pasirinktos žaliavos ar žaliavų indekso vertės pokyčius, todėl dažniausiai investuoja į ateities sandorius bei pačias fizines žaliavas. Kitaip sakant, į auksą investuojantys ETF fondai leidžia labai tiksliai atkartoti aukso kainos pokyčius biržoje, fiziškai į patį auksą neinvestuojant.
Taigi, aukso ETF fondai investuotojams gali pasiūlyti palyginus lengvą prieigą prie aukso rinkos, tačiau renkantis šio tipo fondus labai svarbu turėti galvoje ir įsivertinti, kad ETF dažniausiai siekia sekti aukso kainą, o ne ją aplenkti. Kitaip sakant, tikėtina aukso ETF grąža neviršys rinkos vidurkio. Taip pat reikėtų paminėti, kad nuo 2018 metų įsigaliojus taip vadinamai MIFID II direktyvai, Europos Sąjungos investuotojai nebegali įsigyti tų JAV prekiaujamų ETF fondų, kurie neatitinka Europos Sąjungoje fondams keliamų reikalavimų. Tačiau, nors minima direktyva stipriai apribojo Europos investuotojų pasirinkimą, rinkoje vis dar yra pakankamai nemažai į auksą investuojančių ETF fondų. Didžiausi Europoje prekiaujami aukso ETF fondai:
- iShares Physical Gold ETC
- Xetra-Gold
- Invesco Physical Gold A
- WisdomTree Physical Gold
- Risk and fees of Gold Bullion Securities
Aukso sektoriaus bendrovių akcijos
Investuoti į auksą galima ir perkant šiame sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas. Iš esmės, tai yra netiesioginė investicija į auksą, kuomet investuojama į kalnakasybos ar aukso paieškos bendrovių vertybinius popierius. Vienas didžiausių šio investavimo į auksą būdo privalumų – tai papildomos pajamos iš bendrovių mokamų dividendų. Taip pat akcijas pakankamai nesunku įsigyti, laikyti ir esant poreikiui, parduoti.
Stambiausios šiuo metu rinkoje veikiančios kalnakasybos bei aukso paieškos bendrovės:
- „Newmont“
- „Barrick“
- „AngloGold Ashanti“
- „Kinross Gold“
- „Oxus“
- „Trans Siberian“
- „Hidefield“
Žinoma, aukso rinkoje veikia ir daug smulkesnių, regioninės reikšmės, bendrovių.
Iš kitos pusės, investavimas į auksą perkant bendrovių akcijas, turi ir tam tikrų trūkumų. Visų pirma, daugelis didžiausių kalnakasybos bendrovių užsiima ne tik aukso, bet ir kitų tauriųjų metalų ar net brangakmenių išgavimu. Tokių bendrovių balansuose aukso atsargos gali sudaryti tik visai nežymią dalį, todėl siekiant investuoti būtent į auksą, reikia labai atidžiai atsirinkti, kokios bendrovės gali geriausiai atspindėti aukso kainos pokyčius. Tam būtina atidžiai išnagrinėti bendrovių veiklos kryptis, jų finansines ataskaitas bei pirkti tik aukso rinkoje veikiančių organizacijų akcijas.
Taip pat reikėtų paminėti, kad bendrovių akcijų kaina priklauso ne vien tik nuo aukso ar kitų žaliavų kainų biržoje. Akcijų vertei didelę įtaką turi ir bendrovių veiklos rezultatai, uždirbamas pelnas, konkurencinė aplinka, bendrovių vadybos kokybė bei daug kitų faktorių. Taip pat, bendrovės dažnai susiduria ir su auksui visiškai nebūdingomis rizikomis – valiutų kursų svyravimas, darbuotojų streikai, politinė aplinka ir pan. Iš esmės, perkant aukso sektoriuje veikiančių bendrovių akcijas, investuojama ne tik į patį auksą, bet ir į akcijas, todėl pasirinkus šį investavimo būdą, reikia įvertinti tiek aukso, tiek akcijų privalumus bei trūkumus.
3. Investavimas į su auksu susietas išvestines finansines priemones
Išvestinės finansinės priemonės (derivatyvai) – tai finansų rinkos produktai, kurių kaina yra susijusi su kitų žaliavų ar prekių, kuriomis šios išvestinės priemonės yra grindžiamos, verte. Žinoma, su auksu susietos išvestinės finansinės priemonės yra grindžiamos ne kuo kitu, bet auksu. Šie finansiniai produktai pirma buvo sukurti tam, kad padėtų patyrusiems investuotojams atsverti priešingus jų investicijoms rinkų pokyčius, tačiau dabartiniu metu, dauguma derivatyvų dažniausiai yra naudojami trumpalaikėms biržos spekuliacijoms. Reikėtų paminėti, kad toliau aptariamos išvestinės finansinės priemonės pasižymi ne tik didelio pelno galimybėmis, bet ir pakankamai aukšta rizika, todėl turėtų būti naudojamos tik labai patyrusių bei profesionalių investuotojų.
Aukso ateities sandoriai
Aukso ateities sandoriai (angl. gold futures) – tai neabejotinai pati populiariausia su auksu susieta išvestinė finansinė priemonė. Ateities sandoris yra teisiškai įpareigojantis susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo, iš anksto sutartu laiku už sutartą kainą, pirkėjui – nupirkti, o pardavėjui – parduoti, sutartą aukso kiekį. Šie sandoriai yra standartizuoti, todėl prieš juos sudarant yra tiksliai apibrėžiamas aukso kiekis, kokybė bei sandorio galiojimo laikas. Paprastai kinta tik sandorio vertė, kadangi nėra žinoma kokia bus aukso kaina biržoje sandorio uždarymo metu.
Pagrindinis aukso ateities sandorių tikslas yra valdyti aukso kainos pokyčių biržoje riziką. Apsisaugoti norintys rinkos dalyviai sudaro aukso ateities sandorius, priešingus pagrindinei jų vykdomai veiklai. Tokiu būdu, rinkoje susiformavus nepalankiai situacijai ir pagrindinėje veikloje patyrus nuostolių, juos galima kompensuoti iš ateities sandorio uždarbio.
Pavyzdžiui, jei juvelyras mano, kad ateityje aukso kaina kils, jis gali investuoti į aukso ateities sandorį ir taip užfiksuoti konkrečią aukso kainą ateityje. Jei aukso kainos ateityje tikrai pakils, juvelyrui aišku teks sumokėti daugiau už auksą savo papuošalams, tačiau jo ilgosios pozicijos ateities sandorių rinkoje, leis jam uždirbti ir taip kompensuoti nuostolius, patirtus mokant brangiau už fizinį auksą. Ir priešingai, aukso kainoms kritus, juvelyras patirs nuostolių ateities sandorių rinkoje, tačiau už fizinį auksą mokės mažiau. Bet kuriuo atveju, juvelyras bus apsidraudęs nuo aukso kainos pokyčių biržoje.
Tačiau šiomis dienomis, aukso ateities sandoriai dažniau naudojami ne savo investicijoms apsaugoti, bet trumpalaikiam spekuliavimui. Didžioji dalis aukso ateities sandorių taip ir nesulaukia galiojimo termino pabaigos, kadangi investuotojų yra uždaromi anksčiau laiko. Paprastai ateities sandoriais spekuliuojantys investuotojai, net neketina pirkti pagal kontraktą pristatomo aukso ar kitos žaliavos, o atidarytą sandorio ilgąją poziciją, atėjus tinkamam laikui, likviduoja to paties sandorio trumposios pozicijos atidarymu. Taip fiksuojamas sandorio pelnas arba nuostolis.
Aukso pasirinkimo sandoriai
Aukso pasirinkimo sandoris (angl. gold option) – tai investuotojo teisė, bet ne pareiga, nustatytą dieną pirkti arba parduoti iš anksto sutartą aukso kiekį, už iš anksto sutartą kainą. Kitaip sakant, priešingai nei aukso ateities sandoris, pasirinkimo sandoris yra tik investuotojo pasirinkimas, bet ne įsipareigojimas, pirkti ar parduoti auksą. Aukso pasirinkimo sandoriai investuotojams leidžia uždirbti tiek aukso kainoms kylant, tiek ir krentant.
Pavyzdžiui, jei investuotojas mano, kad ateityje aukso kaina kils, jis gali sudaryti aukso pirkimo pasirinkimo sandorį (angl. call option). Pirkimo pasirinkimo sandoris suteikia investuotojui teisę nustatytu laiku nusipirkti nustatytą kiekį aukso už iš anksto sutartą kainą. Jei ateityje, dar nesuėjus sudaryto pasirinkimo sandorio terminui, aukso kaina pakils aukščiau pasirinkimo sandoryje sutartos kainos, investuotojas uždirbs pelno iš skirtumo tarp aukso kainos biržoje ir pasirinkimo sandoryje fiksuotos kainos. Tačiau, jeigu suėjus pasirinkimo sandorio terminui, aukso kaina bus žemiau sutartos kainos, investuotojas patirs nuostolių. Investuotojo patirti nuostoliai bus lygūs kainai, sumokėtai už aukso pirkimo pasirinkimo sandorio sudarymą.
Iš kitos pusės, jei investuotojo nuomone aukso kaina ateityje tūrėtų kristi, jis gali sudaryti aukso pardavimo pasirinkimo sandorį (angl. put option). Pardavimo pasirinkimo sandoris suteikia investuotojui teisę nustatytu laiku parduoti nustatytą kiekį aukso už iš anksto sutartą kainą. Taigi, jeigu nesuėjus pardavimo pasirinkimo sandorio terminui, aukso kaina bus nukritusi žemiau sandoryje sutartos kainos, investuotojas uždirbs pelno. Na, o jeigu suėjus pasirinkimo sandorio terminui, aukso kaina bus pakilusi aukščiau sutartos kainos, investuotojas patirs nuostolių. Kaip ir aukso pirkimo sandorio atveju, taip ir šiuo, investuotojo nuostolius sudarys tik ta kaina, kuri buvo sumokėta už pasirinkimo sandorio sudarymą.
Prekyba aukso CFD
Na ir paskutinis investavimo į auksą būdas kurį norėtume aptarti – tai prekyba aukso CFD (angl. Contract For Difference ) arba kontraktais dėl kainų skirtumo. Iš esmės, aukso CFD yra tam tikras susitarimas tarp investuotojo ir jo pasirinkto brokerio, sumokėti skirtumą tarp aukso kainos kontrakto sudarymo metu ir aukso kainos kontrakto pabaigoje. Taigi, perkant aukso CFD investuotojas neperka pačio aukso, o tiesiog „susilažina“ su brokeriu dėl aukso kainų skirtumo. Pavyzdžiui, jeigu investuotojas mano, kad aukso kaina ateityje kils, jis gali sudaryti su savo brokeriu CFD sandorį. Jei sandorio pabaigoje aukso kaina tikrai pakils – brokeris sumokės investuotojui jo uždirbtą pelną, tačiau jei aukso kaina nukris – pelną gaus brokeris, o investuotojas patirs nuostolį.
Prekiaujant aukso CFD galima naudotis ir finansiniu svertu, todėl net ir su palyginus nedideliu depozitu, investuotojas gali kontroliuoti pakankamai stambias aukso pozicijas. Žinoma, stambios pozicijos reiškia ne tik galimą didelį uždarbį, bet ir didelius nuostolius, todėl pradedantiems ir nepatyrusiems investuotojams, pirma rekomenduotume pas brokerį atsidaryti bandomąsias „demo“ sąskaitas ir savo prekybos įgūdžius tobulinti ten.
Investavimas į auksą – ką dar būtina žinoti prieš investuojant?
Auksas yra viena iš pagrindinių rinkose prekiaujamų žaliavų, todėl jam būdingos ir su žaliavų rinka susijusios rizikos. Reikėtų paminėti, kad dėl didelių ir dažnai netikėtų žaliavų kainų svyravimų, investicijos į žaliavas yra laikomos pakankamai rizikingomis. Taigi, viena pagrindinių rizikų, su kuria susiduria į auksą investuoti nusprendę žmonės – tai aukso kainos svyravimai. Kalbant paprastai, pradedantys investuotojai dažnai daro klaidą, manydami, kad aukso kaina biržoje visuomet išlieka stabili. Realioje rinkoje, trumpuoju laikotarpiu, aukso kaina gali kilti ir kristi, priklausomai nuo geopolitinių įvykių, ekonominės situacijos, investuotojų lūkesčių bei daugelio kitų priežasčių. Būtent todėl investicijas į auksą reikėtų suprasti kaip ilgalaikes investicijas, kurių trukmė turėtų siekti bent penkis ir daugiau metų.
Investavimas į auksą, vis dar išlieka viena pagrindinių turto vertės išsaugojimo priemonių. Daugelis profesionalių investuotojų, savo investiciniuose portfeliuose būtinai randa vietos ir auksui ar kitiems tauriesiems metalams. Aukso nereikėtų vengti ir pradedantiems investuotojams. Paprastiems žmonėms, geriausiai tinka periodinis investavimo į auksą būdas, kuomet reguliariai, kas tam tikrą laiko tarpą, įsigyjamas investicinis auksas ar vertybinių popierių vienetai.
