Mažosios bendrijos steigimas – ką reikėtų žinoti pasirinkus šią formą 2024 metais?

Mažoji bendrija – tai puiki smulkaus verslo forma laisvesniam startui. Sužinokite kaip atidaryti MB, kokie yra MB mokesčiai, susipažinkite su MB apskaita bei visais mažosios bendrijos privalumais ir trūkumais.

Pradedant verslą, o ypač smulkų verslą, tikrai nėra būtina visuomet steigti įmonę. Šiais laikais, pasinaudojus kitomis, būtent smulkiam verslui skirtomis verslo formomis, planuojamo verslo pradžia gali būti žymiai paprastesnė ir lengvesnė. Viena iš tokių verslo formų – tai mažoji bendrija, žaibiškai pamėgta tarp laisvai samdomų darbuotojų, projektuotojų, konsultantų bei kito, nedidelio, verslo savininkų. Mažoji bendrija puikiai tinka šeimos nariams, draugams ar tiesiog bendrą verslo idėją turintiems bendraminčiams susiburti ir tiesiog pradėti verslą.

Tiesa, šios verslo formos patrauklumą, šiek tiek sumažino Seimas, kuris padidino mokestinę naštą verslininkams, tačiau bet kokiu atveju, mažoji bendrija ir toliau išlieka bene dažniausiu pasirinkimu kuriant šeimos ar kitą smulkų verslą. Taigi, kas yra mažoji bendrija ir dėl ko ji yra tokia populiari tarp pradedančių verslininkų? Apie visą tai ir dar daugiau, sužinosite šiame straipsnyje (straipsnyje remiamasi jo parašymo dieną galiojusiais teisės aktais).

Mažoji bendrija – kas tai yra?

Mažoji bendrija (MB) – tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, geriausiai tinkantis smulkiam verslui organizuoti. Iš esmės, mažoji bendrija yra skirta smulkų verslą siekiantiems sukurti žmonėms, šeimos verslo vykdymui bei papildomos veiklos organizavimui, jau turint pagrindinį pajamų šaltinį. Dėl savo savybių, kurias toliau aptarsime, MB dažnai vadinama tarpininke tarp individualios veiklos formų ir uždarosios akcinės bendrovės.

Matyt labiausiai mažosios bendrijos populiarumą tarp verslininkų lemia galimybė šį juridinį asmenį steigti daugiau nei vienam steigėjui, reikalavimų dėl minimalaus įstatinio kapitalo nebuvimas bei ribota mažosios bendrijos civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad MB nariai neatsako savo asmeniniu turtu už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles ir neprivalo steigiamo juridinio asmens aprūpinti pradiniu kapitalu. Tikriausiai ši lengvata ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl mažosios bendrijos taip greitai išpopuliarėjo.

Tačiau iš kitos pusės, nors mažajai bendrijai ir nėra taikomas reikalavimas suformuoti minimalų įstatinį kapitalą, mes visi suprantame, kad kiekvieno verslo pradžiai reikia tam tikrų pradinių investicijų. Taigi, mažosios bendrijos pradinis kapitalas yra suformuojamas iš jos narių piniginių arba nepiniginių įnašų. Svarbu tai, kad dėl įnašų dydžio susitaria patys bendrijos nariai, atsižvelgę į planuojamo vystyti verslo poreikius. Reikia paminėti, jog įnašų dydis dar yra svarbus todėl, kad mažosios bendrijos pelnas dažniausiai yra skirstomas būtent proporcingai nario įnešto įnašo dydžiui.

Kadangi mažoji bendrija yra orientuota į smulkųjį verslą, jos steigėjų skaičius apribotas iki 10 fizinių asmenų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad juridiniai asmenys negali būti mažųjų bendrijų steigėjais. Iš esmės, mažųjų bendrijų įstatymas leidžia dėl daugelio verslo valdymo aspektų susitarti patiems bendrijos nariams, todėl teoriškai, šios verslo formos valdymas tūrėtų būti žymiai paprastesnis nei, pavyzdžiui, uždarosios akcines bendrovės. Tačiau praktikoje, didelė savireguliacijos laisvė dažnai tampa įvairių ginčų tarp bendrijos narių priežastimi. Todėl siekiant išvengti nereikalingų ginčų, primygtiniai rekomenduojame, svarbiausius mažosios bendrijos veiklos klausimus, gerai apgalvoti dar prieš ją atidarant. Apie tai, kaip atidaryti mažąją bendriją mes toliau ir pakalbėsime.

Mažoji bendrija – steigimas ir valdymas

Kaip jau minėjome, organizuojant mažosios bendrijos veiklą, jos nariams suteikiama pakankamai nemažai laisvės, todėl šios formos versle labai svarbus pasitikėjimas ir artimas ryšys tarp bendrijos narių. Kita vertus, taip pat reikėtų žinoti, kad mažosios bendrijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra tiksliai nurodyta sprendimų priėmimo tvarka, pelno dalijimo bei kiti svarbūs bet kokio verslo veiklos aspektai. Nors verslo pradžioje gali atrodyti kitaip, tačiau patyrę verslininkai tikrai patvirtins, kad iš anksto neapgalvojus svarbiausių organizacinių klausimų, vėliau jūsų verslo valdymas gali labai rimtai komplikuotis.

Apgalvotas mažosios bendrijos atidarymas

 Taigi, ką tikrai reikėtų žinoti ir apgalvoti prieš atidarant mažąją bendriją?

• Buveinės adresas. Mažoji bendrija – tai juridinis asmuo ir kaip visi juridiniai asmenys ji privalo turėti savo buveinės (registracijos) adresą. Taigi, jeigu turite patalpas, kuriose gali būti registruojama bendrija ir nėra tam prieštaraujančių bendrasavininkų, su buveinės adresu problemų nebus. Tačiau jei kartais tokių patalpų neturite, paprasčiausias sprendimas būtų nusipirkti registracijos adresą iš tokią paslaugą siūlančių įmonių.
• Kapitalo formavimas. Mažosios bendrijos steigėjai, iš anksto turi nuspręsti dėl į mažąją bendriją įnešamų įnašų dydžio bei tvarkos. Įprastu atveju į mažąją bendriją gali būti įnešami piniginiai arba nepiniginiai įnašai. Nepiniginis įnašas turi būti įvertintas turto vertintojo. Nepiniginiu įnašu laikomas kilnojamas (baldai, kompiuterinė technika ir pan.) ir nekilnojamas (patalpos, sklypas ir pan.) turtas ar turtinės teisės. Kapitalo formavimas yra labai svarbus mažosios bendrijos veiklos aspektas, kadangi šis etapas dažniausiai būna glaudžiai susijęs ir su MB pelno dalijimo tvarka.
• Mažosios bendrijos valdymo struktūra. Joks verslas negali veikti efektyviai ir sėkmingai be gerai organizuoto sprendimų priėmimo proceso, todėl bene svarbiausias dalykas kurį teks apgalvoti prieš steigiant MB – tai jos valdymo struktūra. Iš esmės, mažoji bendrija gali būti valdoma dviem būdais:

1. Mažosios bendrijos narių susirinkimas – šiuo atveju, narių susirinkimas yra vienintelis juridinio asmens valdymo organas. Narių susirinkimas, vieną mažosios bendrijos narį gali paskirti būti jos atstovu ir suteikti jam tam tikras teises ir pareigas, administruojant mažosios bendrijos veiklą.
2. Mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vadovas – šiuo atveju, mažoji bendrija valdoma narių susirinkimo ir mažosios bendrijos vadovo, su kuriuo sudaroma paslaugų (civilinė) sutartis. Svarbu atminti, kad mažosios bendrijos narys gali kartu būti ir jos vadovu.

Kadangi svarbiausius mažosios bendrijos valdymo sprendimus priima MB narių susirinkimas, svarstant būsimą verslo struktūrą, labai svarbu apgalvoti ir šių susirinkimų organizavimo tvarką. Sprendimai susirinkime yra priimami balsavimu, o kiekvieno mažosios bendrijos nario balsų skaičius paprastai priklauso nuo įnašo dydžio. Sprendimas gali būti laikomas priimtu, kai už jį gaunama daugiau kaip pusė MB narių balsų. Taip pat, kai kurių strateginių sprendimų priėmimui (pavyzdžiui, metinio pelno paskirstymas, naujo nario priėmimas, pelno išmokėjimas avansu ir pan.) galima taikyti ir dviejų trečdalių ar net vienbalsį sprendimų priėmimo mechanizmą. Žinoma, mažosios bendrijos nuostatuose galima nustatyti ir kitokią bendrijos narių susirinkimo organizavimo tvarką, atsižvelgiant į kuriamo verslo poreikius.

• Sandorių sudarymas. Vystant verslą, tenka nuolat sudarinėti įvairius verslo sandorius, todėl sandorių sudarymo tvarka yra dar vienas organizacinis aspektas, kurio tinkamai neapgalvojus, jūsų MB atidarymas ir tolimesnė bendrijos veikla, gali rimtai komplikuotis. Dažniausiai sandorių sudarymo teisės paskirstomos tokia tvarka:

1. Tuo atveju, kai mažosios bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, sprendimai dėl kiekvieno sandorio sudarymo yra priimami mažosios bendrijos narių susirinkime. Priėmus sprendimą sudaryti sandorį, sandorio sudarymo administraciniai veiksmai yra pavedami mažosios bendrijos atstovui.
2. Tuo atveju, kai mažoji bendrija turi vadovą, vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, turi teisę veikti MB vardu ir pats sudaryti sandorius. Žinoma, mažosios bendrijos nuostatuose gali būti numatyti tam tikri apribojimai, kokius ar kokios vertės sandorius MB vadovas gali sudaryti pats, o kuriems yra reikalingas mažosios bendrijos narių susirinkimo pritarimas.

• Darbuotojų samdymas. Ne paslaptis, kad vystant bet kokį verslą dažnai prireikia samdyti tam tikrus darbuotojus, kurie savo žiniomis galėtų prisidėti prie jūsų verslo sėkmės. O kaip gi yra su mažąja bendrija? Taigi, mažoji bendrija gali samdytis darbuotojus ir sudaryti darbo sutartis. Darbo sutartys turi būti sudaromos vadovaujantis LR Darbo kodeksu. Darbuotojų etatų skaičių bei jiems mokamus atlyginimus paprastai tvirtina MB narių susirinkimas. Darbo sutartis su darbuotojais sudaro mažosios bendrijos atstovas arba vadovas. Esminis dalykas į kurį reikėtų atkreipti dėmesį yra tas, kad pats mažosios bendrijos narys negali turėti jokių darbo santykių su mažąja bendrija. Būtinai turėkite tai galvoje, planuodami MB veiklą!
• Pelno paskirstymas. Pinigai – tai viena iš dažniausių nesutarimų tarp verslo partnerių priežasčių, todėl visos tvarkos, susijusios su finansais, privalo būti aiškios ir nedviprasmiškos. Mažosios bendrijos nuostatuose turi būti aiškiai nustatytos MB pelno paskirstymo taisyklės, nariui priklausančios pelno dalies apskaičiavimo tvarka bei kiti svarbūs niuansai. Reikėtų paminėti, kad mažoji bendrija ypatinga dar ir tuo, jog pelną čia galima paskirstyti net nepraėjus finansiniams metams, todėl bendrijos nuostatuose turėtų būti aiškiai išdėstyta ir pelno paskirstymo anksčiau laiko tvarka.

Mažosios bendrijos steigimas

Kaip jau minėjome, mažąją bendriją gali steigti ne didesnė kaip 10 fizinių asmenų grupė. Jeigu MB steigia vienas asmuo, tuomet užtenka sudaryti mažosios bendrijos steigimo aktą ir paruošti jos nuostatus. Jeigu MB steigėjų yra daugiau nei vienas, tuomet be mažosios bendrijos nuostatų yra sudaroma ir mažosios bendrijos steigimo sutartis, kurią turi pasirašyti visi jos steigėjai. Iš esmės, MB steigimas yra nesudėtingas ir pakankamai aiškus procesas. Pavyzdžiui, dėl taikomų griežtesnių reikalavimų, UAB steigimas gali užimti žymiai daugiau laiko ir pastangų.

Steigti mažąją bendriją galima elektroniniu ir neelektroniniu būdu. Steigiant MB elektroniniu būdu, galima naudotis LR  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais pavyzdiniais mažosios bendrijos steigimo dokumentais. Tokiu būdu, pradedančiam verslininkui stipriai palengvinamas mažosios bendrijos steigimas, kadangi naudojantis šiais pavyzdiniais steigimo dokumentais, galima labai greitai ir paprastai parengi atidaromos MB nuostatus, steigimo sutartį ar steigimo aktą.

Žinoma, pavyzdiniai mažosios bendrijos steigimo dokumentai ne visada gali atitikti kuriamo verslo poreikius, todėl MB steigimo dokumentus galima ruošti ir patiems, nesivadovaujant jau parengtais pavyzdiniais dokumentais. Tačiau tokiu atveju, jums prireiks ir notaro paslaugų, kuris turės patvirtinti paruoštų dokumentų tikrumą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Notarui patvirtinus, kad jūsų kuriamą mažąją bendriją registruoti galima, visus reikiamus dokumentus turėsite pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (VĮ Registrų centras) įprastu, o ne elektroniniu, būdu.

Žinoma, esant galimybei, visuomet rekomenduojame pasinaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamais privalumais ir savo mažąją bendriją steigti elektroniniu būdu. MB steigimas internetu vyksta žymiai greičiau ir pigiau nei lankantis pas notarą. Internetu MB galėsite įsteigti per 2-3 darbo dienas, tuo tarpu pas notarą steigimo procesas gali užtrukti ir visą savaitę. Taip pat nepamirškite, kad lankantis pas notarą už jo paslaugas turėsite mokėti ir tam tikrus notaro mokesčius. Taigi, akivaizdu, kad MB steigimas elektroniniu būdu turi žymiai daugiau privalumų už jau pasenusį ir atgyvenusį popierių nešiojimą į Registrų centrą, todėl toliau, žingsnis po žingsnio, paaiškinsime kaip įkurti mažąją bendriją internetu.

Mažosios bendrijos steigimas internetu – žingsnis po žingsnio

Kaip jau minėjome, mažoji bendrija internetu gali būti steigiama tada, kai jos steigimo dokumentai yra parengti pagal pavyzdinius mažosios bendrijos steigimo dokumentus. Taip pat, jūsų atidaromos mažosios bendrijos pavadinime, netūrėtų būti vartojamas valstybės pavadinimas „Lietuva“. Kadangi visi MB steigimo dokumentai bus pasirašomi elektroniniu parašu, tiek jūs, tiek ir kiti mažosios bendrijos nariai, turi turėti kvalifikuotus elektroninius parašus. Tikriausiai pats paprasčiausias būdas įsigyti elektroninį parašą yra kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių. Paskutinis dalykas, kuriuo prieš pradedant MB steigimo procedūras reikėtų pasirūpinti – tai mažosios bendrijos registracijos adresas. Atkreipkite dėmesį, kad tuo atveju, kai patalpos nėra mažosios bendrijos steigėjo nuosavybė, būtina turėti visų patalpų savininkų sutikimus, pasirašytus taip pat elektroniniais parašais.

Taigi, kai visi būtini formalumai sutvarkyti, galime žengti prie pačios įdomiausios dalies ir sužinoti kaip atidaryti mažąją bendriją elektroniniu būdu. Pradedam!

1. Visų pirma mums reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos sistemos.

2. Jungiantis turėsite patvirtinti tapatybę. Tai galite padaryti savo elektroninio parašo arba elektroninės bankininkystės pagalba.

3. Prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos, pirma mums reikia pateikti prašymą laikinai įtraukti sugalvotą steigiamos MB pavadinimą į juridinių asmenų registrą. Tam renkamės „Juridinių asmenų registras“ ir kairėje pusėje spaudžiame „Juridinio asmens prašymai“ bei „Prašymas laikinai įrašyti pavadinimą į JAR“.

4. Dabar mums reikia įrašyti sugalvotą mažosios bendrijos pavadinimą, laukelyje „JA teisinė forma“ pasirinkti „Mažoji bendrija“ ir spausti „Tęsti“. Dėmesio! Rašydami MB pavadinimą nepamirškite jame nurodyti ir teisinę formą nusakančių žodžių arba jų trumpinių (mūsų atveju „Mažoji bendrija“ arba „MB“). Toliau sekdami sistemos nurodymus, elektroniniu parašu pasirašome savo prašymą, sumokame pavadinimo rezervavimo mokestį (16,22 Eur) ir laukiame patvirtinimo. Tuo atveju, jeigu mažosios bendrijos pavadinimas neatitiks lietuvių kalbos taisyklių, jį reikės patikslinti.

5. Gavus patvirtinimą, kad mūsų sugalvotas mažosios bendrijos pavadinimas yra tinkamas, galime pradėti pildyti prašymą dėl juridinio asmens registravimo. Tam pasirenkame „Juridinių asmenų registras“ ir kairėje pusėje spaudžiame „Juridinio asmens prašymai“ bei „Prašymas registruoti JAR“. Atsivėrusiame lange pasirenkame reikiamą teisinę formą („Mažoji bendrija“) ir spaudžiame „Pildyti prašymą“.

6. Dabar mums reikia pasirinkti mažosios bendrijos valdymo struktūrą ir pavyzdinius steigimo dokumentus. Atminkite, jog pasirinkus, kad mažojoje bendrijoje yra tik vienas narys ir ateityje į atidarytą bendriją norint priimti naujus narius, jums teks keisti bendrijos nuostatus. Todėl iš administracinės pusės, visuomet rekomenduojame rinktis tuos MB steigimo variantus, kuriuose yra vienas ar daugiau narių. Taigi, pasirinkus kokiais pavyzdiniais dokumentais bus naudojamasi steigiant MB, galime spausti „Tęsti“.

7. Dabar sistema mūsų paprašys suvesti visus duomenis, kurie bus reikalingi MB steigimo sutarties, nuostatų bei prašymo registruoti JAR sugeneravimui. Pirma suvedame informaciją apie mažosios bendrijos steigėjus, buveinės savininkus bei MB narius. Vedant informaciją apie mažosios bendrijos narius, taip pat reikės nurodyti ir jų įnašų rūšį bei dydį.

8. Vėliau reikia pateikti informaciją apie atidaromos mažosios bendrijos veiklos laikotarpį, veiklos tikslą bei jos valdymo organus. MB veiklos tikslas pasirenkamas paspaudus mygtuką „Redaguoti“. Čia iš pateikto sąrašo turite pasirinkti geriausiai jūsų veiklos tikslą atitinkantį apibūdinimą. Esant poreikiui, galite pasirinkti ir keletą apibūdinimų. Atsižvelgiant į planuojamą MB veiklos valdymo struktūrą, nurodome MB valdymo organus. Mūsų pavyzdyje, MB valdymo organu yra pasirinkti mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vadovas.

9. Galiausiai mums reikia suvesti likusią informaciją, susijusią su sudaromais sandoriais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sušaukimo ir vedimo tvarka bei kitais administraciniais klausimais. Taip pat reikės pateikti ir steigiamos mažosios bendrijos kontaktinę informaciją. Užpildžius visus privalomus laukus, galime paspausti „Tęsti“.

10. Pagal pateiktus duomenis sistemai sugeneravus mažosios bendrijos steigimo dokumentus, galime juos pasirašyti. Visi dokumentai turi būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Sutikimą suteikti patalpas turi pasirašyti visi patalpų savininkai. Mažosios bendrijos steigimo sutartį ir nuostatus, pasirašo visi MB steigėjai. Prašymą registruoti juridinių asmenų registre, pasirašo tik dokumentus pildantis žmogus. Įsidėmėkite, kad dokumentai turi būti pasirašomi eilės tvarka, t.y. steigimo sutartį pasirašome prieš pasirašant MB nuostatus. Dokumentai pasirašomi paspaudus mygtuką „Rodyti“. Atsidariusiame lange beliks tik pasirinkti reikiamą pasirašymo būdą ir pasirašyti dokumentus.

11. Steigimo sutartį ir nuostatus turi pasirašyti ir kiti mažosios bendrijos nariai. Tai padaryti galima prisijungus prie tos pačios Registrų centro savitarnos sistemos. Prisijungus prie sistemos reikia pasirinkti „Juridinių asmenų registras“ ir kairėje pusėje paspausti „Mano dokumentai“. Čia kiekvienas bendrijos narys suras MB steigimo dokumentus, kuriuos turi pasirašyti elektroniniu parašu.

12. Visoms suinteresuotoms pusėms pasirašius MB steigimo dokumentus, galima spausti „Tęsti“ ir atlikti apmokėjimą Registrų centrui už juridinio asmens registravimo paslaugą. Naujas juridinis asmuo, jeigu tikrinant jūsų pateiktus duomenis nebus nustatyta kažkokių trūkumų, paprastai įregistruojamas per 1 darbo dieną.

Sveikiname! Sekdami mūsų gido nurodymus jūs sėkmingai įsteigėte savo mažąją bendriją. Informacija apie naujai įsteigtą juridinė asmenį, automatiškai yra perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl ten vykti paprastai nebereikia. Valstybinė mokesčių inspekcija pati jus informuos apie jūsų atidarytos mažosios bendrijos įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą.

Taigi, kadangi prakalbome apie Valstybinę mokesčių inspekciją, tikriausiai atėjo pats laikas pakalbėti ir apie MB buhalterinę apskaitą bei mokesčius, kuriuos jums teks mokėti.

Mažosios bendrijos apskaita ir mokesčiai

Atidarius mažąją bendriją ir pradėjus veiklą, neišvengiamai susidursite su būtinybe fiksuoti visas MB finansines operacijas. Juk jūsų versle pastoviai bus vykdoma daug įvairių ūkinių bei finansinių veiksmų, kuriuos reikės registruoti, sugrupuoti, apibendrinti ir apskaičiuoti. Visus šiuos veiksmus, nuo šiol mes vadinsime – mažosios bendrijos buhalterine apskaita. Teisingai vedama MB apskaita, leis sudaryti tikslų bendrijos balansą, žinoti iš kur pinigai ateina ir kur jie išeina bei apskaičiuoti reikiamus sumokėti mokesčius.

Mažosios bendrijos apskaita labai panaši į uždarosios akcinės bendrovės. Nors MB apskaitos vedimui samdytis buhalterį nėra privaloma ir yra taikomi tam tikri palengvinimai (pavyzdžiui, finansinių metų pabaigoje reikia paruošti tik balansą, pelno-nuostolių ataskaitą bei supaprastintą aiškinamąjį raštą), tikrai nereikėtų manyti, kad MB apskaita galės būti vedama taip laisvai kaip individualios veiklos apskaita. Vis dėlto teisės aktai numato pakankamai aiškius ir griežtus reikalavimus, kurių mažosios bendrijos nariams teks laikytis.

MB narių susirinkimas paprastai nusprendžia, kas bus atsakingas už mažosios bendrijos apskaitą. Pasirinkimų įvairovė yra iš tiesų nemaža, kadangi MB buhalterinę apskaitą gali vesti:

• Vienas iš mažosios bendrijos narių
• Pagal darbo sutartį samdomas MB darbuotojas
• Savarankiškai dirbantis buhalteris
• MB buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė

Vertėtų tikrai gerai apgalvoti, kam bus patikėta vesti mažosios bendrijos buhalterinę apskaitą, kadangi patyręs buhalteris gali apsaugoti nuo ateityje galinčių kilti įvairiausių rūpesčių. Žinoma, jeigu vienas iš MB narių turi buhalterinės apskaitos darbo patirties, tuomet klausimas išsisprendžia savaime, tačiau priešingu atveju, reikėtų pasvarstyti apie patyrusio buhalterio samdymą. Iš kitos pusės, dažnai pasitaiko, kad MB veiklos apimtys nėra labai didelės, todėl net ir pusę etato samdomas buhalteris yra per brangus. Tokiu atveju, patartume kreiptis į buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias įmones, kurios gali pasiūlyti lankstesnes kainas, atitinkančias apskaitos darbų apimtis.

Na, o dabar pakalbėkime apie neišvengiamą dalyką kiekviename versle – mokesčius.

Mažoji bendrija – mokesčiai kuriuos jums teks mokėti

Dėmesio! Mažosios bendrijos mokesčiai yra nurodyti šio straipsnio parašymo dienai.

Pagrindiniai mažųjų bendrijų mokesčiai yra šie:

• Pelno mokestis. Standartiškai įmonių pelnas Lietuvoje yra apmokestinamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Tačiau jeigu jūsų mažojoje bendrijoje vidutiniškai dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir MB pajamos per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) neviršija 300 000 eurų, pirmųjų jūsų veiklos metų pelnas gali būti apmokestintas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą, o kitų mokestinių laikotarpių pelnas – taikant lengvatinį 5 proc. tarifą. Tačiau pasinaudoti šia sąlyga galima tik tuo atveju, jeigu tris kalendorinius metus iš eilės, įskaitant ir pirmuosius veiklos metus, jūsų MB veikla nėra stabdoma, MB nėra likviduojama, reorganizuojama ar perleidžiama naujiems dalyviams. Taip pat mažosios bendrijos nariai negali valdyti daugiau kaip 50 proc. akcijų, pajų ar dalių kitose įmonėse.
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Lietuvoje yra 21 proc. Jeigu jūsų mažoji bendrija nėra registruota PVM mokėtoju, šio mokesčio mokėti nereikia. Tačiau tuo atveju, jei mažosios bendrijos pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 eurų arba iš kitų Europos Sąjungos valstybių, praėjusiais kalendoriniais metais, įsigijote prekių už daugiau kaip 14 000 eurų, PVM mokėtoju registruotis privalote.
• Nekilnojamo turto mokestis. Jei mažoji bendrija turi registruoto nekilnojamo turto, gali tekti mokėti ir 0,3 – 3 proc. dydžio nekilnojamo turto mokestį. Konkretų nekilnojamo turto mokesčio tarifą nustato vietos savivaldybės.
• Sodros mokesčiai (VSD ir PSD). Mokami nuo pusės, mažosios bendrijos nario, asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos. PSD tarifas - 6,98 proc., VSD tarifas - 13,83 proc. (16,83 proc. jei dalyvaujama papildomame pensijų kaupime).

Taip pat yra apmokestinamos ir pajamos, gautos iš MB veiklos:

• Mažosios bendrijos nario dividendai. Pajamos iš mažosios bendrijos paskirstyto pelno (dividendai) yra apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Šios pajamos yra laikomos B klasės pajamomis, todėl pasibaigus metams, pats MB narys privalo VMI pateikti savo pajamų deklaraciją ir sumokėti priklausantį GPM.
• Mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšos. Nors MB narys ir negali iš bendrijos gauti darbo užmokesčio, tačiau jis turi teisę gauti išmokas kaip avansu išmokamą MB pelną. Tokios MB nario pajamos priskiriamos prie su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, todėl pagal GPM mokėjimo tvarką yra laikomos B klasės pajamomis, nuo kurių, pats MB narys turi deklaruoti ir susimokėti 20 proc. dydžio GPM. Taip pat, nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšų sumos, mažoji bendrija turės sumokėti 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir 13,83 proc. valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
• Mažosios bendrijos vadovo, kuris yra MB narys, pagal civilinę paslaugų sutartį gaunamos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Pajamos laikomos B klasės pajamomis, todėl pasibaigus metams, pats MB vadovas privalo VMI pateikti savo pajamų deklaraciją ir sumokėti priklausantį GPM. VSD ir PSD įmokomis šios rūšies pajamos neapmokestinamos.
• Mažosios bendrijos vadovo, kuris nėra MB narys, pagal civilinę paslaugų sutartį gaunamos pajamos. Šios MB vadovo pajamos, laikomos A klasės pajamomis, todėl mokesčius moka pati mažoji bendrija. Priklausomai nuo metinės pajamų dalies, pajamos gali būti apmokestinamos taikant 20 proc. arba 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Kai metinė pajamų dalis neviršija 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU), taikomas 20 proc. GPM tarifas. Viršijus 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) ribą, gautos pajamos bus apmokestintos 32 proc. GPM tarifu. Taip pat, visais atvejais, reikės mokėti ir 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei 8,72 proc. valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.

Mažosios bendrijos likvidavimas – kaip uždaryti mažąją bendriją?

Kaip gyvenime, taip ir versle, ne visuomet viskas einasi kaip iš pypkės. Deja, kartais pasitaiko, kad verslas tiesiog nepasiseka ir veiklą tenka nutraukti. MB likvidavimas nėra toks sudėtingas procesas kaip, pavyzdžiui, AB likvidavimas, tačiau pagrindinius šios procedūros žingsnius, vis dėlto reikėtų gerai žinoti. Taigi, kaip vyksta mažosios bendrijos uždarymas?

1. MB uždarymas pradedamas bendrijos narių susirinkimo sušaukimu, kuriame kvalifikuota balsų dauguma priimamas sprendimas mažąją bendriją likviduoti. Jei MB yra tik vienas narys, tuomet šis narys ir priima sprendimą dėl MB likvidavimo. Šioje vietoje iš karto reikėtų pastebėti, kad jeigu mažoji bendrija yra nemoki, narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl jos likvidavimo. Tokiu atveju, pirma turi būti inicijuojama mažosios bendrijos bankroto procedūra, pagal LR Įmonių bankroto įstatymą.
2. Priėmus sprendimą MB likviduoti, narių susirinkimas turi paskirti mažosios bendrijos likvidatorių arba iš pačios mažosios bendrijos narių sudaryti likvidacinę komisiją. Paskyrus likvidatorių arba sudarius likvidacinę komisiją, mažosios bendrijos valdymo organas netenka visų įgaliojimų.
3. Paskirtas likvidatorius (likvidacinė komisija) turi viešai paskelbti apie priimtą sprendimą likviduoti mažąją bendriją. Pranešimas skelbiamas mažosios bendrijos nuostatuose nurodytame informaciniame šaltinyje, tris kartus, ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais. Pranešimą galima skelbti ir vieną kartą, tačiau tokiu atveju, apie priimtą sprendimą raštu turi būti pranešta visiems mažosios bendrijos kreditoriams.
4. Vykdant mažosios bendrijos likvidavimo procesą, paskirtas likvidatorius arba likvidacinė komisija taip pat turi: pateikti juridinių asmenų registrui sprendimo likviduoti MB priėmimo dokumentus, sudaryti mažosios bendrijos balansą, atsiskaityti su kreditoriais ir baigti vykdyti kitus įsipareigojimus, atgauti gautinas sumas iš MB skolininkų, perduoti mažosios bendrijos nariams po atsiskaitymo su kreditoriais likusį bendrijos turtą, archyvų įstatymo nustatyta tvarka perduoti saugotinus MB dokumentus į teritorinį savivaldybės archyvą, uždaryti banko sąskaitą, internetinę svetainę bei sunaikinti anspaudą ir galiausiai sudaryti MB likvidavimo aktą, kuriame būtų patvirtinta, kad visos prievolės ir su mažosios bendrijos likvidavimu susiję veiksmai yra įvykdyti.
5. Galiausiai sudarytas mažosios bendrijos likvidavimo aktas, archyvo pažyma, sprendimas dėl mažosios bendrijos likvidavimo ir kiti reikiami dokumentai yra pateikiami Juridinių asmenų registrui. Likviduota mažoji bendrija uždaroma nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento.

Mažoji bendrija - privalumai ir trūkumai

Štai ir susipažinome su pagrindiniais mažosios bendrijos steigimo, valdymo, apskaitos, mokesčių bei likvidavimo aspektais. Mažoji bendrija, palyginus su kitomis verslo organizavimo formomis, tikrai turi nemažai privalumų, todėl yra itin palanki pradedantiems bei smulkiems verslininkas. Iš kitos pusės, šioje juridinėje formoje taip pat galima įžvelgti ir keletą trūkumų, kurie priklausomai nuo vykdomos veiklos, ateityje gali riboti verslo plėtros galimybes. Taigi, pabaigai norėtume trumpai apžvelgti didžiausius mažosios bendrijos privalumus ir trūkumus. Tikimės, kad ši apžvalga jums padės lengviau apsispręsti ar tikrai mažoji bendrija yra geriausias pasirinkimas būtent jūsų verslui.

Mažosios bendrijos privalumai

• Nereikalingas įstatinis kapitalas. Teisės aktuose nėra nustatyta kokio dydžio įstatinį kapitalą turi įnešti mažosios bendrijos steigėjai. Tai reiškia, kad mažosios bendrijos pradinio kapitalo formavimas, iš esmės yra bendrijos narių susitarimo reikalas. Šis MB privalumas leidžia pradėti verslą net ir neturint daug finansinių lėšų jo pradžiai.
• Ribota civilinė atsakomybė. Iki atsirandant mažosioms bendrijoms, ribotos civilinės atsakomybės privilegija, turėdavo būti užtikrinama suformuojant steigiamo juridinio asmens minimalų pradinį kapitalą. Šia prasme, mažoji bendrija yra tarsi geresnė individualios įmonės versija, kurios steigėjai nerizikuoja savo asmeniniu turtu. Būtent ribota civilinė atsakomybė yra vienas iš didžiausių mažosios bendrijos privalumų, kadangi verslui nepasisekus, MB nariai gali prarasti tik steigimo metu sumokėtus įnašus.
• Paprastesnis veiklos administravimas. Mažosios bendrijos nariams suteikta galimybė patiems reguliuoti daugelį bendrijoje vykstančių procesų. Kadangi mažosios bendrijos nariai gali joje dirbti nesudarę darbo sutarties, nereikia nuo pat veiklos pradžios mokėti su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių. Tokiu atveju jei mažojoje bendrijoje dirba tik jos nariai, MB veikla nėra apribojama etatais, darbo laiku, švenčių dienomis ir kitais darbo kodekse numatytais suvaržymais. Vietoje įprasto užmokesčio už darbą, mažosios bendrijos narys gali sau išsimokėti pinigines lėšas, kaip avansu išmokamą mažosios bendrijos pelną.

Mažosios bendrijos trūkumai

• Steigėju ar nariu gali būti tik fizinis asmuo. Verslą finansuojant savomis lėšomis, ta aplinkybė, kad mažosios bendrijos nariu gali būti tik fizinis asmuo, paprastai nesukelia problemų verslo savininkui. Tačiau kai verslo plėtrai prireikia išorinio investuotojo, mažosios bendrijos juridinis statusas gali pradėti kelti tam tikrų rūpesčius. Pavyzdžiui, kuriant „startuolį“, verslininkai dažniausiai tikisi anksčiau ar vėliau pritraukti išorines investicijas. Į „startuolius“ investuojantys įvairūs rizikos kapitalo fondai bei kiti juridiniai asmenys, paprastai nori gauti ne tik tam tikrą verslo dalį, bet ir dalyvauti jo valdyme. Tačiau atminkite, kad mažosios bendrijos nariu gali būti tik fizinis asmuo! Taigi, norint pritraukti išorines investicijas, mažąją bendriją greičiausiai tektų pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę.
• Ribotas MB dalyvių skaičius. Kadangi mažosios bendrijos narių skaičius yra ribojamas iki 10 fizinių asmenų, gali būti sudėtinga suformuoti stambų pradinį kapitalą verslo pradžiai. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad mažosios bendrijos juridinė forma geriausiai pritaikyta būtent smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl pradedant verslą su dideliu dalininkų skaičiumi, rekomenduotume iš karto steigti uždarąją akcinę bendrovę.
• Ginčų sprendimo tvarkos neapibrėžtumas. Paprastesnis mažosios bendrijos veiklos administravimas, taip pat gali turėti ir savų trūkumų. Pavyzdžiui, iš anksto nenustačius aiškios balsavimo mažosios bendrijos narių susirinkime arba pelno paskirstymo tvarkos, vėliau gali būti labai sunku išspręsti kilusius ginčus tarp MB narių. Todėl dar prieš MB atidarymą, primygtinai rekomenduojame iš anksto apgalvoti pačius svarbiausius jūsų verslo organizacinius klausimus ir aiškiai juo apsirašyti bendrijos nuostatuose.

Taigi, apibendrinant visus didžiausius mažosios bendrijos privalumus ir trūkumus, būtų galima teigti, kad priklausomai nuo planuojamos vykdyti veiklos, MB yra tikrai nebloga alternatyva individualioms įmonėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms bei individualios veiklos pagal pažymą ar verslo liudijimo veiklos vykdymui. Iš kitos pusės, prieš pasirenkant mažąją bendriją, reikėtų gerai apgalvoti pradedamo verslo plėtros ateityje perspektyvas, turint galvoje, kad mažosios bendrijos nariu gali būti tik fizinis asmuo. Mažoji bendrija yra orientuota į smulkų verslą, dažnai net valdomą šeimos narių ar artimų bičiulių, todėl jeigu jau verslo pradžioje tiksliai žinote, kad anksčiau ar vėliau ieškosite galimybės pritraukti strateginį investuotoją, uždaroji akcinė bendrovė tikriausiai būtų žymiai optimalesnė verslo organizavimo forma startui.