MB ar Individuali veikla – kas geriau? Sužinokite kada kuriant verslą reikėtų rinktis mažąją bendriją (MB), o kada individualią veiklą pagal pažymą (IDV).

Mažoji bendrija ar individuali veikla – kokią verslo formą pasirinkti pradedant dirbti sau?

Vienas svarbiausių naujai kuriamo verslo etapų – tai teisingos verslo formos pasirinkimas. Šiai dienai, individuali veikla bei mažoji bendrija yra bene populiariausi būdai įteisinti vykdomą smulkų verslą. Tačiau teisingas pasirinkimas dažnai priklauso nuo niuansų, kurie pirma lieka neįvertinti, bet vėliau, gali sudaryti nemažai rūpesčių. Tad mažoji bendrija ar individuali veikla – kokią verslo formą pasirinkti pradedant dirbti sau? Nors abu veiklos įteisinimo būdai puikiai tinka smulkiam verslui pradėti, tačiau yra pakankamai skirtingi bei turi tiek savų privalumų, tiek ir trūkumų. Taigi, šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skirtumus tarp individualios veiklos bei mažosios bendrijos ir patarsime, kurią verslo formą reikėtų rinktis skirtingais atvejais.

Mažoji bendrija ar individuali veikla?

Tikriausiai pats didžiausias skirtumas tarp individualios veiklos ir mažosios bendrijos yra tas, kad pirmu atveju jūs dirbsite kaip privatus asmuo, o mažoji bendrija veikia kaip juridinis asmuo. Su tuo yra susiję daugelis kitų veiklos organizavimo niuansų. Pavyzdžiui, mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl mažosios bendrijos narys neatsako savo turtu už mažosios bendrijos prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu dirbdami su individualia veikla, jūs tiesiogiai, savo asmeniniu turtu, būsite atsakingi už prisiimtus įsipareigojimus.

Kita vertus, likviduoti mažąją bendriją yra žymiai sudėtingiau, nei nutraukti individualią veiklą. Norint nutraukti individualią veiklą, užtenka tiesiog pateikti prašymą mano VMI sistemoje, tuo tarpu mažosios bendrijos uždarymas yra susijęs su visa eile procedūrų. Savaime suprantama, jog skirtumų yra ir daugiau, todėl toliau mes apžvelgsime šias dvi verslo formas detaliau.

Mažosios bendrijos apžvalga

Mažoji bendrija – tai tarpinis variantas tarp individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės. Mažosios bendrijos steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Mažosios bendrijos pradinis kapitalas gali būti formuojamas iš jos narių pinginių arba nepiniginių įnašų, tačiau pačiam steigimui nėra privalomas. Mažosios bendrijos valdymo organai yra narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Jei bendrijoje bus daugiau kaip 1 narys, rekomenduojame bendrijos nuostatuose aiškiai apibrėžti sprendimų priėmimo, veiklos organizavimo, pelno pasidalijimo bei kitus aktualius klausimus. Iš esmės, mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią ekonominę veiklą, kurios nedraudžia įstatymai.

Mokesčiai

Vienas svarbiausių aspektų, svarstant individuali veikla ar mažoji bendrija geriausiai tinka veiklai įforminti, žinoma yra mokesčiai. Mažoji bendrija ir jos nariai, pagrinde susiduria su šiais mokesčiais:

  • Pelno mokestis – standartinis tarifas yra 15 proc., tačiau jeigu vidutinis darbuotojų skaičius bendrijoje neviršija 10 žmonių, metinės bendrijos pajamos neviršija 300000 eurų, o bendrijos nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų kitose įmonėse – galima taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Pirmais veiklos metais taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
  • Sodros mokesčiai (VSD ir PSD) – mokami nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos. PSD tarifas – 6,98 proc., o VSD tarifas – 13,83 proc. (arba 16,83 proc. jei narys dalyvauja papildomame pensijų kaupime).
  • Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tuo atveju, jei MB pajamos per paskutinius 12 mėn. viršijo 45000 eurų, arba iš kitų ES valstybių buvo įsigyta prekių, daugiau kaip už 14000 eurų, mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja. Standartinis PVM mokesčio tarifas – 21 proc.
  • Nekilnojamo turto mokestis – jei mažoji bendrija turi registruoto nekilnojamo turto, taikomas 0,5-3 proc. nekilnojamo turto mokestis.
  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – visos mažosios bendrijos narių pajamos yra priskiriamos prie B klasės pajamų, todėl prievolė deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka pajamas gavusiam mažosios bendrijos nariui. Mažosios bendrijos vadovo atlyginimas apmokestinamas – 15 proc., pelno išmokėjimas nariams – 15 proc., o asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšos – 20 proc. GPM tarifais.

Taigi, svarstant mažoji bendrija ar individuali veikla verslo pradžiai tinka geriausiai, reikėtų žinoti, jog paprastai mažųjų bendrijų nariai lėšų asmeniniams poreikiams neišsiima. Pinigai yra išmokami kaip vadovo atlyginimas arba uždirbto pelno dalis, kadangi šios išmokos neapmokestinamos Sodros mokesčiais. Tokiu atveju, kiekvieną mėnesį reikia susimokėti tik PSD įmokas nuo minimalios algos. O jeigu MB narys yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu kitais būdais (yra studentas, valstybės tarnautojas, pensininkas ar pan.), PSD iš viso galima nemokėti.

Privalumai

  • Įsteigti mažajai bendrijai nereikia pradinio kapitalo.
  • Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl verslui nepasisekus, bendrijos nariai neatsako savo turtu už mažosios bendrijos skolas.
  • Galimybė optimizuoti mokesčius, kadangi mažosios bendrijos vadovo, esančio bendrijos nariu, gaunamos pajamos yra apmokestinamos tik 15 proc. GPM tarifu.
  • Esant reikalui, mažąją bendriją galima pertvarkyti į UAB.

Trūkumai

  • Pakankamai sudėtinga buhalterinė apskaita, todėl neturint reikiamų žinių bei patirties, dalį pajamų teks skirti buhalterio arba buhalterinės įmonės samdymui.
  • Sudėtingas ir palyginus ilgas mažosios bendrijos likvidavimo procesas.
  • MB steigėju ir nariu gali būti tik fizinis asmuo.

Individualios veiklos apžvalga

Kadangi renkamės tarp mažosios bendrijos ar individualios veiklos, apžvelkime ir pastarosios verslo formos subtilybes. Individuali veikla – tai fizinio asmens vykdoma savarankiška veikla, kuria siekiama gauti pelno ar bet kokios kitos ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Tokia vykdoma veikla yra įforminama individualios veiklos pažyma, kurią galima išsiimti pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Individualios veiklos pažyma patvirtina, kad asmuo yra įregistravęs savo komercinę veiklą ir turi teisę gauti iš šios veiklos pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Taigi, vykdant individualią veiklą nereikia steigti jokio juridinio asmens, todėl tai pats paprasčiausias būdas įteisinti savo verslą.

Mokesčiai

Nors individualios veiklos apskaita yra žymiai paprastesnė už mažosios bendrijos (svarbus faktorius renkantis individuali veikla ar MB), tačiau su mokesčiais vis dėlto susidurti teks. Vykdydami veiklą jūs susidursite su šiais mokesčiais:

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – individualios veiklos pajamos priskiriamos prie B klasės pajamų, todėl deklaruoti ir sumokėti GPM reikia pačiam pajamas gavusiam asmeniui. Jei per metus uždirbote mažiau kaip 20000 eurų, tuomet gautos pajamos yra apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu. Jeigu uždirbote daugiau nei 20000 eurų, tuomet GPM tarifas proporcingai didėja, kol pasiekia 15 proc. (kai uždirbtas pelnas bus 35000 eurų).
  • Sodros mokesčiai (VSD ir PSD) – Sodros mokesčiai mokami nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų (pajamos minus leidžiami atskaitymai), neatėmus VSD ir PSD įmokų:

VSD įmokų dydžiai: 12,52 proc. jei nekaupiate pensijai papildomai; 14,92 proc. jei kaupiate pensijai papildomai ir mokate 2,4 proc. įmoką; 15,52 proc. jei kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką.

PSD įmokų dydžiai: 6,98 proc. Kiekvieną mėnesį mokamos 6,98 proc. dydžio įmokos nuo tą mėnesį galiojančios MMA. PSD kas mėnesį mokėti nereikia, jei asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu kitais būdais (dirba pagal darbo sutartį, yra studentas, valstybės tarnautojas, pensininkas ar pan.). Jei faktiškai gautos pajamos, pasibaigus metams, viršija 12 MMA, tuomet papildomai reikia sumokėti skirtumą tarp jau sumokėtų ir mokėtinų (6,98 proc. nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų) PSD įmokų sumų.

  • Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – jei per paskutinius 12 mėn. gautos pajamos viršijo 45000 eurų, arba iš kitų ES valstybių įsigijote prekių, daugiau kaip už 14000 eurų, privalote registruotis PVM mokėtoju. Standartinis PVM mokesčio tarifas – 21 proc.

Taigi, visus pagal individualios veiklos pažymą mokėtinus mokesčius turi paskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti pats asmuo, vykdantis veiklą. Mokesčiai už praėjusį laikotarpį yra deklaruojami ir mokami, pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.

Privalumai

  • Labai lengva įregistruoti veiklą, tiesiog reikia pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai per Mano VMI sistemą.
  • Veiklos įregistravimas nieko nekainuoja.
  • Stipriai supaprastinta buhalterinė apskaita. Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tiesiog 30 proc. gautų pajamų. Pajamoms ir sąnaudoms apskaityti vedamas tik individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas.
  • Veiklą nutraukti taip pat lengva kaip ir ją pradėti, tiesiog reikia pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai me mano VMI sistemą.

Trūkumai

  • Vykdant veiklą taikoma asmeninė atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus.
  • Plečiant verslą ar ieškant partnerių, teks veiklą nutraukti ir bus reikalingas mažosios bendrijos ar UAB steigimas.
  • Uždirbant didesnes ir stabilias pajamas patiriama didesnė mokestinė našta nei MB.

Individualios veiklos ir mažosios bendrijos palyginimas

Taigi, kaip matote, tiek individuali veikla, tiek ir mažoji bendrija, gali būti tinkami pasirinkimai pradedant verslą. Tačiau šios dvi verslo formos, be visų savo privalumų, taip pat turi ir atitinkamų trūkumų. Pavyzdžiui, individualią veiklą yra labai nesunku įteisinti, o supaprastinta buhalterinė apskaita, leidžia sutaupyti nemažai laiko ir resursų. Kita vertus, galvojant apie verslo plėtrą, partnerių ar investicijų paiešką, individuali veikla tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas. Tuo tarpu mažoji bendrija – žymiai lankstesnė verslo forma. Joje gali būti iki 10 narių, bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, o prireikus, ją galima pertvarkyti į UAB. Bet vėl gi, MB buhalterinė apskaita, ne daug kuo skiriasi nuo UAB apskaitos, o steigiant bendriją su partneriais, reikės skirti nemažai laiko ir aiškių MB veiklos nuostatų sudarymui.

Individualios veiklos pagal pažymą ir mažosios bendrijos palyginimas
KriterijaiIndividuali veikla pagal pažymąVerslo liudijimas
Rūšis Privatus fizinis asmuo. Privatus juridinis asmuo.
Atsakomybė Neribota, atsakoma savo turtu. Ribota civilinė atsakomybė.
Steigėjas Fizinis asmuo. Fizinis asmuo (asmenys).
Steigimas ir nutraukimas Nemokamas, labai paprastas ir greitas. Steigimas mokamas, per 2-3 dienas.
Likvidavimas mokamas ir palyginus ilgas procesas.
Minimalus dalyvių skaičius 1 (asmuo). 1 (narys).
Maksimalus dalyvių skaičius 1 (asmuo). 10 (narių).
Darbuotojų įdarbinimas Galima įdarbinti darbuotojus. Galima įdarbinti darbuotojus.
Galimybė pertvarkyti į UAB Negalima. Galima pertvarkyti į UAB.
Buhalterinė apskaita Supaprastinta apskaita. Sudėtingesnė buhalterinė apskaita.
Buhalteris neprivalomas.
PVM mokėjimas Galima tapti PVM mokėtoju. Galima tapti PVM mokėtoju.
Mokesčiai GPM, VSD, PSD Pelno mokestis, GPM, VSD, PSD
Pelno mokestis Netaikomas. Standartinis 15 proc.
Lengvatinis 5 proc.
Pirmais veiklos metais 0 proc.
GPM Nuo 5 proc. (uždirbant iki 20 tūkst. eur)
iki 15 proc. (uždirbant daugiau kaip 35 tūkst. eur)
15 proc. vadovo atlyginimui
15 proc. pelno išmokėjimui
20 proc. asmeniniams poreikiams išimamoms lėšoms
VSD Mokama nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų:
12,52 proc. jei pensijai papildomai bekaupiama;
14,92 proc. jei kaupiama papildomai ir mokama 2,4 proc;
15,52 proc. jei kaupiama papildomai ir mokama 3 proc.
Mokama nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtų lėšų:
13,83 proc. jei pensijai papildomai bekaupiama;
16,83 proc. jei kaupiama papildomai
PSD Mokama nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų:
Kiekvieną mėnesį mokamos 6,98 proc. PSD įmokos nuo galiojančio MMA;
Pasibaigus metams sumokamas skirtumas tarp sumokėtų ir mokėtinų PSD įmokų sumų.
Mokama nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtų lėšų:
PSD tarifas 6,98 proc.;
Taip pat kiekviena mėnesį mokamos 6,98 proc. PSD įmokos nuo galiojančio MMA;

Tad individuali veikla ar mažoji bendrija – ką pasirinkti? Tiksliau apsispręsti, MB ar individuali veikla geriau tinka jūsų verslo pradžiai, padės parengtas individualios veiklos ir mažosios bendrijos verslo formų palyginimas.

Individuali veikla ar mažoji bendrija – ką pasirinkti savo verslui?

Kaip galima pastebėti, nors individualią veiklą yra žymiai lengviau įregistruoti bei administruoti, tačiau mokestine prasme, čia tenka mokėti pakankamai nemažus mokesčius. Iš esmės, kuo didesnis individualios veiklos uždarbis, tuo didesnes VSD bei PSD įmokas tenka mokėti. O uždarbiui viršijus 20 tūkst. eurų per metus, sparčiai pakyla ir GPM mokesčio tarifas. Tuo tarpu mažosios bendrijos nariai turi žymiai lankstesnes galimybes uždirbtam pelnui išsimokėti. Paprastai uždarbis čia yra išmokamas kaip vadovo atlyginimas arba uždirbto pelno dalis (dividendai) ir yra apmokestinamas tik GPM. Žinoma, mažoji bendrija taip pat turi mokėti ir pelno mokestį, tačiau pasinaudojus mokestine lengvata, už pirmus veiklos metus yra taikomas 0 proc., o vėliau – 5 proc. mokesčio tarifas.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, jog individuali veikla yra labai paprastas ir greitas būdas savo veiklai įteisinti ir vykdyti, čia yra pagrindinis šios verslo formos privalumas. Tuo tarpu mažoji bendrija yra juridinis asmuo, kurio steigimui ir veiklos organizavimui reikės skirti daugiau resursų. Individuali veikla puikai tinka smulkią veiklą vykdantiems arba „ant savęs“ dirbantiems žmonėms. Tačiau didėjant iš individualios veiklos uždirbamam pelnui, proporcingai didėja ir mokesčiai, kuriuos, pasirinkus šią verslo formą yra pakankamai sudėtinga optimizuoti.

Taigi, jei iš būsimos veiklos planuojate uždirbti ne didesnį nei 20 tūkst. eurų pelną per metus, mokestine prasme, labai didelio skirtumo tarp individualios veiklos ar MB nebus. Tačiau įregistravus individualią veiklą pagal pažymą, galėsite vykdyti supaprastintą apskaitą bei naudotis kitais šios verslo formos privalumais. Bet uždirbamam pelnui viršijus 20 tūkst. eurų per metus, reikėtų rimtai svarstyti apie mažosios bendrijos steigimą. Kitaip sakant, peržengus 20 tūkst. eurų per metus pelno ribą, mažosios bendrijos lankstumas ir mokesčių optimizavimo galimybės, pradeda sparčiai atsverti visus individualios veiklos privalumus.

Straipsnio santrauka
Individuali veikla ar mažoji bendrija?

Straipsnio pavadinimas: Individuali veikla ar mažoji bendrija?

Aprašymas: MB ar Individuali veikla – kas geriau? Sužinokite kada kuriant verslą reikėtų rinktis mažąją bendriją (MB), o kada individualią veiklą pagal pažymą (IDV).

Paskelba: 2021-07-16

Atnaujinta: 2021-07-16

Leidėjas: Investicijos ir Finansai

InvesticijosirFinansai.lt

Sužinokite daugiau

Svetainė InvesticijosIrFinansai.lt nėra skolintojas, finansų ekspertas, patarėjas ar jokia kita finansinė institucija. Šioje svetainėje pateikiamas turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas pirkti, parduoti, sudaryti sandorį ar atlikti kitus veiksmus su finansinėmis priemonėmis. Prieš priimant sprendimą investuoti, primygtinai rekomenduojame atidžiai įvertinti savo finansinę situaciją, pasikonsultuoti su nepriklausomu finansų patarėju ir įsitikinti, jog aiškiai suprantate su investicija susijusią riziką. Investuokite atsakingai!

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Naršydami toliau jūs sutinkate su mūsų Privatumo politika ir slapukų naudojimu.